- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- TS-7-416/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12416-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- R. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl 2026 m. kovo 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-211 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis R. K. prašo panaikinti 2026 m. kovo 25 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-N-211 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai:
1) skundžiamame nutarime nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki žemos, taip pat pažymima, kad neturi pažeidimų, dalyvauja programose, dirba ir demonstruoja teigiamą elgesį. Nepaisant to, priimtas neigiamas sprendimas, kuris prieštarauja pačiai komisijos nustatytai faktinei situacijai;
2) praėjusio lygtinio paleidimo svarstymo metu buvo aiškiai nurodyta, kokias aplinkybes turi gerinti, ypač akcentuojant žalos atlyginimą savo lėšomis. Šiuos nurodymus vykdė – nuosekliai mokėjo įmokas, padengė didžiąją dalį žalos ir faktiškai įvykdė jam iškeltus reikalavimus. Nepaisant to, šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, o sprendimas iš esmės nepasikeitė, nors nuteistojo situacija objektyviai pagerėjo;
3) Komisija nurodo, kad savanoriško žalos atlyginimo dalis yra menka, tačiau tai neatitinka tikrovės. Per laikotarpį tarp lygtinio paleidimo svarstymų yra padengęs 6 400 Eur. Likusi suma – 1 000 Eur – bus visiškai padengta iki 2026 m. balandžio 15 d. Pažymia, kad civilinis ieškinys yra solidarus – dalį žalos (apie 3 300 Eur) yra padengęs bendraskolis, taip pat jis yra sumokėjęs apie 300 Eur atlikdamas bausmę. Svarbu tai, kad faktiškai visa nukentėjusiajai priteista suma jau yra atlyginta. Likusi suma sudaro tik bylinėjimosi, procesines išlaidas ir antstolio atlyginimą;
4) nuteistasis dirba, dalyvauja programose, savanoriškai lanko AA grupę, neturi drausminių pažeidimų. Yra suteikiama galimybė kiekvieną savaitgalį išvykti į namus dviem paroms, kuria nuosekliai ir atsakingai naudojasi, visada grįždamas nustatytu laiku. Tai rodo, kad jo elgesys yra stabilus ir patikimas, o keliama rizika visuomenei – minimali.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriuo prašo skundo netekinti. Nurodo, kad nors nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti du kriminogeniniai veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys), kuriuos jis privalo sumažinti ar eliminuoti, kad būtų galima pagristai teigti apie jo padarytą akivaizdžią pažangą. R. K. teistas vieną kartą, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris padarytas bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir išžaginus nukentėjusiąją pasinaudojus jos bejėgiška būkle. Laisvėje baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais bei viešąją tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis supranta ką jie kartu su bendrininku padarė, tačiau savo elgesį teisina, kad jis nieko nedarė, tik buvo sodyboje, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas. Tai rodo, jog asmuo bausmės atlikimo metu visiškai negeba suvokti savo padarytų nusikalstamų veikų priežasties ir pasekmių, nusikalstamos veikos pavojingumo. Nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors pats nuteistasis nurodė, jog alkoholį vartojo saikingai, dažniausiai savaitgaliais, tačiau nusikaltimo vakarą alkoholį vartojo gana gausiai, kas turėjo įtakos sunkaus nusikaltimo padarymui. Nors nuteistasis lankė prevencinę/intervencinę priemonę, tačiau pažymėtina, kad alkoholio nevartojimas turi būti ilgalaikis gyvenimo būdo pasirinkimas, kuris reikalauja nuoseklių nuteistojo pastangų.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, stebima vis dar nepakankama pažanga mažinant ar eliminuojant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo skunde nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Sutinkama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia jam priteistą ieškinį, stebimas tam tikras teigiamas pokytis, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2024 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 2 d.
Komijos nutarime nurodyta, jog Komisija, įvertino tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d. bausmę atlieka atviro tipo kalėjime, demonstruoja teigiamą požiūrį į darbą (dirbo iki bausmės vykdymo pradžios, atlikdamas bausmę pusiau atviro tipo kalėjime ir perkeltas į atviruosius namus). Jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, iš dalies vykdė Komisijos rekomendacijas. Bausmės atlikimo metu pažeidimų nepadarė, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Tačiau asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų seksualinį nusikaltimą (išžaginimą, padarytą bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle). Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis supranta, ką kartu su bendrininku padarė, tačiau savo elgesį teisina teigdamas, jog pats nieko nedarė, tik buvo sodyboje, kurioje įvykdytas nusikaltimas. Teismo sprendimu priteistas civilinis ieškinys dengiamas tik įstatymų nustatyta tvarka (išskaitomis iš darbo užmokesčio), savarankiško dengimo dalis yra menka. Tai rodo nuteistojo nuostatą į nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajam sukeltas pasekmes. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi nukreipti savo elgesį tinkama linkme, įsitraukęs į resocializacijos procesą, tačiau vis dar minimizuoja savo nusikalstamą veiką, perkelia atsakomybę aplinkybėms, probleminių sričių neįžvelgia, mąstymo ir elgesio srities kriminogeniniai veiksniai kaip: impulsyvumas, savitvardos praradimas, gebėjimas suprasti kitus stoka, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas išlieka, esminių pokyčių mąstymo ir elgesio srityje nuo praeito vertinimo neįžvelgiama. Pozityvu, kad nuteistasis įsitraukęs į alkoholio vartojimo problemos sprendimą, dalyvauja AA savitarpio pagalbos grupės susitikimuose, tačiau mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis yra susijusi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir reikalauja intervencinių priemonių taikymo valdant kriminogeninius veiksnius. Be to, atlikus didelės žalos rizikos pakartotinį vertinimą nustatyta vidutinė rizika visuomenei ir vidutinė rizika suaugusiems asmenims, esantiems laisvėje. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki žemos, tačiau nepaisant to, priimtas neigiamas sprendimas.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka du nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis neturi pažeidimų, dalyvauja programose, dirba ir demonstruoja teigiamą elgesį. Faktiškai visa nukentėjusiajai priteista suma jau yra atlyginta.
Teismas pažymi, jog teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti, tačiau šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtina paminėti tai, kad nuosprendžiu priteistų sumų atlyginimas nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad R. K. teistas vieną kartą, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris padarytas bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą ir išžaginus nukentėjusiąją pasinaudojus jos bejėgiška būkle. Nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis laisvėje baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais bei viešąją tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis supranta ką jie kartu su bendrininku padarė, tačiau savo elgesį teisina, kad jis nieko nedarė, tik buvo sodyboje, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas. Tai rodo, jog asmuo bausmės atlikimo metu negeba suvokti savo padarytos nusikalstamos veikos priežaščių, pasekmių bei nusikalstamos veikos pavojingumo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos skunde nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, priešingai nei teigia nuteistasis. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. K. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.