Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo A. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 81/04-986 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas vienu trečdaliu sumažinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio, ir nebendrauti su G. L. bei K. C..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. S. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, visiškai pritariant Komisijos išvadoms, nuteistojo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, vien tik likusios mažos neatliktos bausmės dalies egzistavimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo A. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Būtina įvertinti ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama ir toliau jo elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.

9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. S. nustatyta 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, ką savo skunde akcentuoja A. S., bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams.

10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, A. S. pataisos įstaigoje dirbo, šiuo metu nedirba dėl sumažėjusių darbo apimčių. Be to, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis šiuo metu gauną neįgalumo išmoką, kurios pagalba dengia iš jo priteistus civilinius ieškinius ir kitus finansinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. S. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

11. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro didelis dinaminių balų skaičius – 39 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Tuo tarpu A. S. elgesys pataisos įstaigoje ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, per visą nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką už skirtingo pobūdžio pažeidimų padarymą, jis 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors šiuo metu nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinės jam paskirtos drausminės nuobaudos galiojimas baigėsi vos prieš kiek daugiau nei pusę metų, t. y. 2021 m. sausio 30 d., o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba savo elgesio koreguoti vien tik teigiama linkme, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai.

12. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas A. S. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo, jis ir vėl nusikalto, naują nusikalstamą veiką, be kita ko, padarydamas turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio nustatytą laikotarpį jis nesugebėjo, dėl ko, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas, pasiunčiant A. S. atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą. Šių duomenų visuma neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jos įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Todėl vien tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmąjį kartą, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Tuo tarpu, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, net ir šiuo metu A. S. minimalizuoja savo atsakomybę, kas sudaro pagrindą spręsti, kad jis vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, nėra linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmių, o tai jį vėlgi charakterizuoja neigiamai.

14. Atmetant nuteistojo skundą įvertintina ir tai, kad A. S. pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų, kurios, įvertinus jo buvusius teistumus, gali neabejotinai turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Nepaisydamas šios aplinkybės, jokių aktyvių veiksmų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį faktorių, nuteistasis nesiima. Būdamas laisvėje jis dalyvavo AA bendruomenės užsiėmimuose, tačiau, jo apsilankymai nebuvo reguliarūs ir, paties nuteistojo teigimu, tuo metu jis vis tiek vartojo alkoholį, dėl ko, už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Alkoholinius gėrimus asmuo vartojo ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vien tai, kad nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, kur tokių medžiagų įsigijimas yra griežtai ribojamas, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo A. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis pripažįsta, jog per didelis alkoholio vartojimas bei tų pačių klaidų kartojimas, jam yra problema.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo A. S. atžvilgiu svarbu ir tai, kad nuteistasis yra baigęs tik 10 klasių, yra įgijęs technikos šaltkalvio-remontininko specialybę, tačiau oficialiai laisvėje nėra dirbęs, oficialaus darbo stažo neturi, laisvėje pragyvendavo iš gaunamos neįgalumo išmokos. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis kurį laiką dirbo, tačiau jokių duomenų apie galimą jo įdarbinimą laisvėje, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistajam trūksta darbinės motyvacijos. Nors A. S. teigia, jog laisvėje ieškosis darbo, tačiau įvertinus tai, jog jokių aktyvių darbo paieškų nuteistasis nevykdė iki jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šiais nuteistojo teiginiais abejotina. Be to, pats nuteistasis pripažįsta, kad finansinė padėtis jo šeimoje yra sunkoka, o šiuo metu jis vis dar turi neapmokėtų finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas, neturint darbo lygtinio paleidimo atveju, būtų sudėtingas.

16. Nepakitęs išlieka ir nuteistojo mąstymas. Bylos duomenimis, jis pirmumą teikia veiksmui, yra naudojęs fizinę jėgą kitų žmonių atžvilgiu, nėra linkęs numatyti savo veiksmų pasekmių. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis siekia tapti visateisiu visuomenės nariu, tačiau, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galimą daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenės normoms ir jokių tokio A. S. elgesio pokyčių teisėjų kolegija šioje jam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje neįžvelgia.

6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.