Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Č. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstyta dalyvaujančių byloje asmenų pozicija, suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

6. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

8. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėja M. Č., gimusi 2016 m. rugsėjo 9 d., mirė 2022 m. gegužės 2 d. Testamentų registro duomenimis M. Č. neturėjo sudarytų testamentų, taip pat po palikėjos mirties palikimo niekas nepriėmė. Byloje pateiktos valstybės įmonės Registrų centro pažymos patvirtina pareiškėjos L. M. Č. ir M. Č. giminystės ryšius, t. y. L. M. Č. yra M. Č. motina. Taigi, pareiškėja yra palikėjos M. Č. antrosios eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmesnės eilės įpėdinių nenustatyta.

10. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad palikėja M. Č. akcinėje bendrovėje SEB banke turėjo 780 Eur sukauptų kaupiamojo gyvybės draudimo lėšų.

11. Pareiškėja nurodo, kad mirus dukrai patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir išgyvenimus, todėl nesikreipė į notarą per įstatytame numatytą terminą priimti dukros palikimo. Iš į bylą pateiktos viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos namų pažymos matyti, kad pareiškėjai po staigios dukros mirties buvo teikiama terapinė psichologinė ir medikamentinė pagalba.

12. Kaip jau minėta teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad ji negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, juolab kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis; pareiškėja, po nepilnametės dukros mirties patyrusi stiprius emocinius išgyvenimus, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo dukros mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

13. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę, byloje nėra duomenų apie kitus galimus M. Č. įpėdinius, palikimas po palikėjos mirties nėra niekieno priimtas. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti jos dukros turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jos dukros M. Č., mirusios 2022 m. gegužės 2 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. gegužės 2 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai L. M. Č., kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal M. Č., mirusios 2022 m. gegužės 2 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.