Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-1408-909/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
2YT-1408-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26145-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1408-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26145-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Samantai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjai A. Z.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina V. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jos tėvo I. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį faktiškai valdydama; 2) atnaujinti terminą pareiškėjai A. Z. jos tėvo ir motinos dalių palikimui priimti (b. l. 1-2).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas I. Z., nuosavybės teise kartu su motina valdęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau per įstatyme numatytą terminą jo palikimo niekas nepriėmė. Nors į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau po tėvo mirties faktiškai butą valdė motina V. Z.. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų tėvo dalies palikimui priimti, kadangi nežinojo apie procedūrinius reikalavimus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. Z.. 2019 m. gegužės mėn. pareiškėja kreipėsi į notarą, kuris paaiškino, kad būtina teisiškai apibrėžti mirusio tėvo paveldėto turto dalis ir tik tuomet imtis veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 39-40). Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Z. palaikė pareiškimą pilna apimtimi, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tėvai gyveno iki mirties. Po tėvo mirties pareiškėja nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, motina jai sakė, kad dėl buto paveldėjimo viskas sutvarkyta, nes butas yra jos. Po tėvo mirties už buto išlaikymą pareiškėja mokėdavo per pusę kartu su motina, šiuo metu skolų nėra, dabar bute gyvena pareiškėja ir jį išlaiko. Taip pat nurodė, kad jos brolis I. Z., kuris yra miręs, dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties taip pat nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėja į notarą kreipėsi 2019 m. gegužės mėn.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reiškmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjos tėvo I. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį faktiškai jį valdydama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja A. Z. yra sutuoktinių Ivano ir V. Z. dukra (b. l. 6, 22-23, 59-60). Tėvas I. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 29), brolis I. Z. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 29). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje, registruotas V. Z. vardu (b. l. 45). Po I. Z. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei sutuoktinė V. Z., nei palikėjo vaikai, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo I. Z. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų (b. l. 52). Po tėvo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėja kartu su motina, už buto išlaikymą mokėjo dalimis (b. l. 9-18, 57, 62-64). Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į notarą ir (duomenys neskelbtini) priėmė V. Z. palikimą (b. l. 51). Teismui pateiktas L. Z., pareiškėjos mirusio brolio I. Z. sutuoktinės, pranešimas, kuriame nurodoma, kad jos nepilnametė dukra V. Z. į paveldimą turtą neprentenduoja ir pretenzijų neturi (b. l. 68).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. Ž. paaiškino, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno I. ir V. Z., šiuo metu su vaikais gyvena A. Z.. Žinojo, kad už buto išlaikymą po I. Z. mirties mokėjo tiek V. Z., tiek A. Z..

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. Z. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimų, išklausytų teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad V. Z. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja, V. Z. buvo įsitikinusi, kad butas yra jos, nes buvo įregistruotas jos vardu. Tiek pareiškėjos, tiek liudytojos parodymais byloje nustatyta, kad tame pačiame bute pareiškėjos motina gyveno iki mirties, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiame bute V. Z. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad V. Z. po sutuoktinio I. Z. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip V. Z. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. Z. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turtinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Pareiškėja pareiškime taip pat prašė atnaujinti jai terminą palikimui, atsiradusiam po V. ir I. Z. mirties, priimti.

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina po pareiškėjos tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teises į palikimą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento (pareiškėjos tėvo mirties). Praėjus beveik trylikai metų nuo palikimo atsiradimo pareiškėjos motina mirė, jos palikimą sudaro tos teisės ir pareigos, kurias ji turėjo mirties momentu. Kadangi pareiškėjos motina buvo priėmusi pareiškėjos tėvo palikimą, tai šis palikimas yra sudėtinė pareiškėjos motinos palikimo dalis, nors paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjos motinai ir nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad teismas konstatavo faktą, jog V. Z. faktiniu valdymu priėmė visą I. Z. palikimą, teismas daro išvadą, kad termino priimti palikimą, atsiradusį po I. Z. mirties, atnaujinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas netenkinamas. Taip pat nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. Z. mirties, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja palikimo priėmimo termino nėra praleidusi, nes į notarą kreipėsi per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ir palikimą priėmė - palikimo priėmimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Z. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Likusioje dalyje pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė