Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta150 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL, tai yra 5 000 Eur (penki tūkstaniai eurų) bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyta, kad G. A. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio, tai yra 100 Eur (vieno šimto eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Pripažintos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtos išlaidos už automobilio „Citroen Berlingo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą nuo 2018 m. spalio 5 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. už 63 dienas, iš viso 64,10 Eur, proceso išlaidomis ir priteista iš G. A. 64,10 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Atsikirtimų į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. A. gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Nuteistasis G. A. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme ir prašoma paskirti G. A. mažesnę bausmę, bei sutrumpinti uždraudimą naudotis specialiaja teise – vairuoti kelių transporto priemones terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

9. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad G. A. nusikalto pirmą kartą (b. l. 50), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat byloje yra prašymas perduoti pagal laidavimą G. A. jo sutuoktinei L. A. (b. l. 69–70), kurią neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės A. D. charakterizuojama teigiamai (b. l. 80), dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 82), neteista (b. l. 92), administracine tvarka nebausta (b. l. 90), neserga priklausomybės ligomis (b. l. 75). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurios sudaro galimybę svarstyti G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tačiau kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, tai yra ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo G. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad G. A. nusikalstami veiksmai kėlė didelį pavojų aplinkiniams – nuteistasis 2018 m. spalio 5 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra jo kraujyje buvo nustatytos 1,74 promilės etilo alkoholio. Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistasis G. A., valdydamas automobilį neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, tai, teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumą, ir tai taip pat vertintina sprendžiant jo atsakomybės klausimą.

11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad G. A. yra neteistas, tačiau 2003 m. gegužės 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas žmonai L. A. priklausantį automobilį sukėlė avariją, kurios metu žuvo žmogus (b. l. 98–99). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad minėta aplinkybė rodo, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, G. A. nėra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, nevertina galimų sunkių kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejingas. Minėta aplinkybė yra reikšminga vertinant G. A. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo G. A. sutuoktinė nelaikytina asmeniu, tinkančiu būti laiduotoju, kadangi jos galimybės daryti G. A. teigiamą įtaką yra abejotinos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

13. Atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o būtent BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pagrįstai neatleido G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. ir jo gynėjas advokatas Jurijus Malininas taip pat prašo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę – baudą, nes mano, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

17. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino G. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubaudė galutine 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam G. A. pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad G. A. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, bei į kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, penkerių metų laikotarpy baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo nusižengimus, tačiau administracinis baustumas išnykęs, nedirbantis, į priklausomybės ligomis sergančių asmenų įskaitą neįrašytas). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė G. A. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės G. A. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. A. tinkamai parinko bausmės rūšį, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam nustatytas baudos dydis neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo, teismų praktikos ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per didelis. Teisėjų kolegija taip pat įvertino ir skundo argumentus, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, turi dvi dukras, šiuo metu sutuoktinė vienintelė išlaiko visą šeimą (b. l. 76, 81, 82). Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam G. A. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, savo dydžiu šiek tiek didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta minimali bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks G. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Sumažinus G. A. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, atsižvelgus į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)

20. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra G. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1.74 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones G. A. uždrausta naudotis pagrįstai.

21. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas G. A. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

22. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentus, pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios G. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

23. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 1,74 promilės etilo alkoholio), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos ANK, bet pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų G. A. veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti G. A. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. A. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, anksčiau neteistas, penkerių metų laikotarpy baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo nusižengimus, tačiau administracinis baustumas išnykęs (b. l. 48-49, 52), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nedirba (b. l. 51), į priklausomybės ligomis sergančių asmenų įskaitą neįrašytas (b. l. 56), yra vedęs, turi dvi dukras. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas G. A. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžio dalį apeliantų skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

24. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam G. A. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

25. Apeliantai skunde nurodo, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija atsakydama į tokį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad iš 2018 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad iš G. A. vairuotojo pažymėjimas nepaimtas (b. l. 1). Taip pat nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kitų dokumentų, nes buvo pametęs piniginę (b. l. 104). Dėl to, kas paminėta, darytina išvada, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes vairuotojo pažymėjimas iki šiol iš G. A. nebuvo paimtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

G. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. A. paskirtą 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.