Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“, A. M., J. S., N. R., D. M., G. B., A. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. priimtas ieškovo H. K. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“, kuriuo ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. e2-7791-374/2024 pagal ieškovo H. K. ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. valdybos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad teismo sprendimas pagal ieškovo reikalavimus jam nesukeltų teisinių pasekmių, todėl šiuo atveju laikytina, kad ieškinį pareiškė bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovo 16 438,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“ yra holdingo tipo bendrovė, aktyvios ūkinės – komercinės veiklos nevykdo, o jos gaunamas pajamas sudaro apsaugos sutarties vykdymas, kuri sudaryta su ieškovo vadovaujama bendrove. Nurodo, kad minėta bendrovė nevykdo įsipareigojimų arba atlieka daug mažesnės apimties mokėjimus nei buvo sutarta, kas lėmė trečiojo asmens apyvartinių lėšų trūkumą. Nurodo, kad tikėjosi, jog jos atžvilgiu įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai, tačiau su trečiuoju asmeniu nėra atsiskaityta, dėl to trečiasis asmuo ir neturi galimybių pateikti įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Pažymi, kad išlaidos buvo patirtos dėl ieškovo inicijuoto proceso, trečiasis asmuo elgėsi byloje tinkamai, todėl trečiajam asmeniui turi būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliantės atskirojo skundo ir ieškovo rašytinių paaiškinimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

4. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti papildomą teismo nutartį ir paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal po bylos išnagrinėjimo pateiktus procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutraukus civilinės bylos Nr. e2-7791-374/2024 nagrinėjimą, apeliantė 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį, priteisiant apeliantei iš ieškovo 16 438,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė su prašymu pateikė advokatų profesinės bendrijos 2024 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimą dėl darbų atlikimo 16 438,86 Eur sumai, PVM sąskaitą - faktūrą, taip pat apeliantė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ vadovės elektroniniu parašu pasirašytą 2024 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimą, jog bendrovė yra skolinga advokatų profesinei bendrijai už suteiktas paslaugas, nurodė, kad PVM sąskaita – faktūra yra priimta ir įtraukta į buhalterinę apskaitą ir patvirtinta, jog bendrovė už advokatų profesinės bendrijos suteiktas paslaugas atsiskaitys.

6. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl papildomos nutarties priėmimo neatsižvelgė į jos pateiktus paaiškinimus, dėl kurių nebuvo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra neįvertino paaiškinimų, jog apeliantė nevykdo aktyvios ūkinės – komercinės veiklos, o ji pajamas gauna iš ieškovo vadovaujamos bendrovės, kuriai teikia apsaugos paslaugas. Teigia, kad ieškovo vadovaujama bendrovė nebevykdo įsipareigojimų, dėl ko apeliantė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumų ir negali atsiskaityti su advokatų profesine bendrija, tačiau apeliantė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turėjo lūkestį, jog ieškovo vadovaujama bendrovė su apeliante atsiskaitys ir galės apmokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pirmiausia, nors apeliantė išsamiai atskirajame skunde akcentuoja, jog turėjo lūkestį, kad ieškovo vadovaujama bendrovė su apeliante atsiskaitys ir ji gaus apyvartinių lėšų dėl ko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė vėliau, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino netinkamai. Tačiau teismo vertinimu nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi ir neparemta objektyviais duomenimis, kadangi apeliantės teigimu ieškovo vadovaujama bendrovė, su kuria sudaryta neginkluotos objektų apsaugos sutartis, neatsiskaito su apeliante jau nuo 2024 m. balandžio mėnesio ir iki 2024 m. balandžio mėnesio buvo susidaręs teiktų paslaugų įsiskolinimas (atskirojo skundo 6 punktas). Pažymėtina, kad klausimas dėl bylos nutraukimo buvo išspręstas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, tai yra praėjus beveik 5 mėnesių laikotarpiui nuo apeliantės nurodomo vėliausio neatsiskaitymo už paslaugas momento, todėl apeliantės argumentai, jog ji dėl lūkesčio gauti atsiskaitymą už suteiktas paslaugas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė vėliau nei buvo išnagrinėta byla, vertintini kaip deklaratyvūs, nes faktiškai beveik pusę metų iki bylos nutraukimo, apeliantės teigimu, su ja jau ir taip nebuvo atsiskaitoma. Šiuo atveju jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą tikėtis, jog bylos nutraukimo momentu apeliantė turėjo realų lūkestį po itin ilgo laiko tarpo galiausiai gauti atsiskaitymą, apeliantė nepateikė. Duomenų dėl ko ji iki teismo posėdžio sąmoningai neteikė prašymo ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių susidariusias bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė.

9. Antra, apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neatsižvelgė į tai, jog apeliantė yra įsipareigojusi sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatų profesinei bendrijai 2024 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimu dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas.

10. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 pateikė išaiškinimą, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, tai yra kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Pažymėtina, jog toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė ne susitarimą su advokatų profesine bendrija dėl mokėjimo tvarkos ir (ar) mokėjimo atidėjimo, o vienpusišką patvirtinimą, kuris yra pasirašytas tik uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ vadovės, jog bendrovė įsipareigoja sumokėti už teisines paslaugas, todėl šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog tarp apeliantės ir jų atstovų buvo susidarytas susitarimas dėl mokėjimo atidėjimo už suteiktas teisines paslaugas.

12. Trečia, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2545-981/2024 nutarė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria civilinės bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 pateikė išaiškinimą, kad šalis turi teisę gauti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai jos naudai priimtas sprendimas, tai yra teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai. Proceso šaliai, kuri laimėjo ginčą, pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog apeliantė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė tada, kai buvo patenkintas jos prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jog kaip minėta (nutarties 21 punktas), šiuo atveju nutartis, kuria civilinės bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas yra panaikinta, todėl akivaizdu, jog šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimo priteisti jai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šalių ginčas nagrinėjamoje byloje nėra išspręstas iš esmės ir byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl šalių pareikštų reikalavimų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

15. Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties.

16. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti atskirojo skundo argumentų motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.