Kauno apylinkės teismo sprendimas

pripažinti, kad V. V. lieka asmeninėmis prievolėmis kreditoriams AB Swedbank pagal 2015-11-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 15-110424-GV ir UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ pagal lizingo sutartį;

pripažinti, kad A. V. lieka asmeninėmis prievolėmis-

Atsakovas turi asmeninių piniginių prievolių dėl baudų išieškojimo valstybei, antstoliams bei 29 000 Eur paskolą kreditoriui KU „Jonavos Žemė“ pagal paskolos sutartį Nr. 12-00488, kreditas suteiktas po vedybinės sutarties pasirašymo, todėl yra asmeninė atsakovo prievolė. Kitų bendrų kreditorių neturi.

Atsakovo skola J. A. K. negali būti solidari, nes priteista tik iš atsakovo ir už skolą 2003 metais buvo įkeistas atsakovo motinos butas. Nėra jokių įrodymų, kad iš J.A. K. gautus pinigus A. V. panaudojo šeimos reikalams. Skola kredito unijai atsidaro po vedybinės sutarties sudarymo, o pinigai buvo panaudoti statyboms atsakovo motinos sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas statėsi motinos vardu pirktą garažą. Citadelė bankui skola atsirado pagal atsakovo laidavimą už R. K. prievolės vykdymą, tokia prievolė negali būti solidaria. Duomenų, kad V. turėjo pinigų turto pirkimui, nepateikė. Iš kredito unijos imtos paskolos buvo grąžintos ir neįrodo, kad kreditai buvo imti nekilnojamojo turto, kuris vėliau buvo padovanotas V., pirkimui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ina Kurauskienė reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, su priešieškinio reikalavimais, išskyrus kur dėl kreditorių nėra ginčo dalyje dėl A. V. asmeninių prievolių, nesutinka. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu susipažino, būdama nepilnametė, jauna ištekėjo ir buvo nuo jo priklausoma. Dar nepilnametė pagimdė dukrytę. Atsakovas smurtavo, antrą dukrytę pagimdė anksčiau dėl sumušimo. Ieškovės močiutė J. B. pergyveno dėl anūkės santuokos jau tuomet supratusi, kad kada nors santuoka nutruks. Šeima gyveno A. V. motinos bute, ieškovė būdavo išvaroma ir prieglobsčio ieškodavo pas močiutę. Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, vairavęs automobilį neblaivus, gabenęs didelį kiekį spirito ir tai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vartojo alkoholį bei smurtavo; buvo ikiteisminis tyrimas. Todėl palaiko reikalavimą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šeima bandė įsikurti Ispanijoje, tačiau 2016 m. sudegus V. V. namui Lietuvoje, jis grįžo į Lietuvą. Draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, atsakovas A. V. reikalavo iš ieškovės pinigų. Negavus reikalaujamų pinigų, atsakovas nuteikė dukras prieš ieškovę, pradėjo jai grasinti, todėl ieškovė V. V. nutarė santuoką nutraukti, nebegalint santuokos išsaugoti. Dalintiną turtą sudaro tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Dėl A. V. kreditorinių įsipareigojimų vykdymo procese buvo nustatytos lygios dalys turimų akcijų, kurias ieškovė prašo priteisti atsakovui, o už akcijų dalį – kompensacija jai. 2012 m. šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė turto režimą, todėl turtas turi būti dalijamas atsižvelgiant į šios sutarties sąlygas. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nesutinka, kadangi 2010-12-02 ieškovės močiutė J. B. nusprendė nupirkti turtą ir padovanoti ieškovei, kad ji vėliau ją globotų senatvėje ir tokiu būdu aprūpinti V. V. gyvenamuoju būstu. Supratusi, kad toks V. V. gyvenimas gali baigtis negerai. Močiutės siekis (sandoris) nupirkti turtą ir padovanoti jį anūkei negali būti laikomas apsimestiniu, nes būtent taip ji ir pasielgė. Močiutė turėjo pinigų – 30 000 Lt išėmusi iš banko, jos miręs vyras dirbo VRM sistemoje, turėjo padorią pensiją, gavo sesers palikimą, jų šeima vertėsi kailinių žvėrelių auginimu, pardavinėjo kailius ir turėjo susitaupę nemažą sumą pinigų, todėl turto pirkimą sumokėjo iš savo santaupų. A. V. nurodo, kad 25 000 Lt (visą pirkimo sumą) pasiskolino iš B., tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamas turtas kainavo 65 000 Lt, todėl jo nurodytų pinigų neužteko. Priešieškinis tikslinamas kelintą kartą. Jeigu A. V. buvo pasiskolinęs pinigus iš K. B., jis turėtų reikalauti šios skolos padalijimo. Be to K. B. galėjo pareikšti savarankišką reikalavimą dėl prievolės padalijimo kaip A.J.K. Neginčija, kad A. V. dalyvavo sudarant sandorį, tačiau tik kaip apsaugai palydint J. B. pas notarą su pinigais. Pas notarą dalyvavę asmenys visi girdėjo, kad turtą J. B. perka, kad jį padovanoti V. V.. Anksčiau A. V. savo teisių šioje srityje neginčijo ir negynė. Toks reikalavimas yra tik prievolė išvilioti dalį draudimo išmokos. Draudimas atskleidė neteisingus A. V. parodymus, nes jis pateikė jo motinai registruoto turto dokumentus. Proceso eigoje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl draudimo išmokos ir nurodo, kad iki vedybinės sutarties sudarymo jai priklausančiame name buvo įgytas turtas (du televizoriai, fotoaparatas, lova, namų kinas ir muzikinis centras), kurių vertė 1 394,98 Eur. Jos manymu už gaisro sunaikintą bendrai įgytą turtą A. V. priklausanti dalis yra 697,49 Eur (2 t., b.l.140-141).

Atsakovui A. V. ir jo atstovei adv.N.Grubliauskienei apie teismo posėdį pranešta, į teismo posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko be svarbių ir pateisinamų priežasčių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, bylos nagrinėjimo stadiją, teismas neatvykimo priežastis pripažįstą nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, teismas yra įspėjęs atsakovą A. V. apie jo pareigą dalyvauti teismo posėdyje 2018-10-03 nutartimi (t.4, b.l. 89- 90), kad bylos nagrinėjimas neužtruktų ir būtų išnagrinėta byla, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles(CPK 246 str.2 d).

pripažinti negaliojančia ir prieštaraujančia imperatyvios įstatymo nuostatoms 2010-12-30 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. VP-7359, sudarytą tarp J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovė J. B., padovanojo V. V. 0,3002 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus - pastatą-gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)., pastatą - ūkinį pastatą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui A. V. 14912,93 Eur draudimo išmoką;

pripažinti, kad prievolė kreditoriams AB Citadelė bankas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1056-598, dėl 6 634,51 Eur skolos, J. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1042-490/2011 dėl 9267,84 Eur skolos; KU ,,Jonavos Žemė‘‘, į/k 110082922, 29 000 Eur paskola pagal paskolos sutartį Nr. 12-00488 yra solidari V. V. ir A. V. prievolė;

po santuokos nutraukimo padalinti 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir ieškovei V. V. priteisti 50 vnt., atsakovui A. V. priteisti 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; palikti jų prigimtines pavardes bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės J. B. atstovė advokato padėjėja Rūta Ivanauskienė pagal A. V. priešieškinį teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, su priešieškinio reikalavimu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nesutinka ir prašo jį atmesti. Sutinka su ieškovės atstovės išsakyta nuomone atsiliepime į priešieškinį (3 t., b.l.74-77) ir papildo, kad B. ryšys su V. V. yra artimas.J. B. turėjo mintį, kad reikia gelbėti anūkę, kad ši neliktų išvaryta iš namų ir turėtų kur gyventi. Močiutė iš savo asmeninių lėšų sutiko nupirkti V. šeimai anksčiau priklausiusį turtą, turėjo santaupų tiek banke, tiek namuose. Neginčija, kad J. B. pas notarą lydėjo A. V., tačiau pinigus mokėjo J. B.. Gryni pinigai 60 000 Lt buvo sumokėti notaro biure (30 000 iš banko, likusi dalis – santaupos). Santaupos buvo J. B.; J. B. sudarė sandorį savo valia, t.y. pirko turtą savo vardu, kad padovanoti jį anūkei (ieškovei); A. V. įtakai ji nebūtų pasidavusi ir nebūtų dalyvavusi jo planuose, jeigu sandoris būtų darytas dėl A. V. interesų. Šalims sandorio sudarymo metu buvo aišku kam turtas yra perkamas. Nepilnai po mėnesio įgytas turtas buvo padovanotas V. V.. A. V. neginčijo neva apsimestinio sandorio ir savo neva pažeistų teisių anksčiau negynė, kadangi J. B. turtas buvo pirktas tikslingai ir padovanotas ieškovei, kaip ir planuota. Taigi turtas priklausė asmeniškai ieškovei V. V. ir draudimo išmoka A. V. nepriklauso, nes išmokėta V. V. už nuosavybės praradimą. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės palaiko, kadangi atsakovas girtuokliavo, yra grubus (1 t., b.l.56-59).

Trečiasis asmuo pagal priešieškinį – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (1 t., b.l.137).

Antstoliai Ramunė Mikliušienė, Aleksandras Ščiukinas ir Nikolajus Aleninas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (1 t., b.l. 100, 134-135).

Kreditoriai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta.

Atsakovas pateikė duomenis iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl įvykio, kurio metu sudegė draudėjos V. V. namas, adresu (duomenys neskelbtini), su visu turtu. Įvykio laikas 2016-01-04 04.00 val. Išmokos dydis V. V. – 29 825,87 Eur, pagal nekilnojamojo turto vertę bei V. V. pateiktu sąrašu ir mokėjimo dokumentais už gaisro metu sudegusius name buvusius daiktus (2 t., b.l.52-87). Atsakovo pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimų protokolais nustatyta, kad 2017-08-21 įvykusiu kreditorių susirinkimo metu nuspręsta įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b.l.18-28, 32-33). Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-09-14 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo J. A. K. ir atsakovo A. V. dėl 36 000 Lt skolos (3 t., b.l.29-30). Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimu už akių ieškovui AB Parex bankas buvo priteista 22 240,41 Lt skolos solidariai iš atsakovų R. K. ir A. V. (3 t., b.l.34-36).

Ieškovės V. V. ((duomenys neskelbtini)), a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., a.k(duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota 1998-09-09 Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AF Nr. 043032; 1 t., b.l.48). Tuo metu šalims jau buvo gimusi duktė A. V., gim. (duomenys neskelbtini); santuokoje jiems gimė dukra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), (gimimo liudijimai AA Nr.053410, AA.Nr.053696; 1 t., b.l.49-50).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame kodekse sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindu taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Iš šalių paaiškinimų , rašytinių paaiškinimų matoma, kad šalių santykiai nesusiklostė, abu siekia santuoką nutraukti, tačiau nesutaria dėl šeimos iširimo priežasčių – šalys prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ieškovė V. V. ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia tuo, kad atsakovas prieš penkerius metus pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimų, 2014 metais atsakovas pradėjo jos atžvilgiu naudoti psichologinį ir fizinį smurtą, grasino nužudyti ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau tuomet ji norėjo nutraukti santuoką, tačiau atsakovas įtikino pasikeisiantis ir stengsis išsaugoti šeimą. 2015 metų vasarą visa šeima išvyko gyventi į Ispaniją, tačiau rudenį atsakovas, nebenorėdamas gyventi Ispanijoje, su dukromis grįžo gyventi į Lietuvą pas motiną A. V.. Ji liko Ispanijoje, tarėsi, kad jai įsitvirtinus, šeima vėl atvyks ir gyvens kartu, tačiau grįžusi į Lietuvą, nebegalėjo patekti į šeimos namus. Per tą laiką atsakovas nuteikė dukras prieš ją, pradėjo reikalauti perrašyti jam turimas akcijas bei jai asmenine nuosavybe priklausantį turtą; stengėsi atskirti ja nuo dukrų, išvyti; ėmė elgtis amoraliai, be pagarbos. Atsakovo pirminiu teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu nieko nedarė santuokai išsaugoti. Nesutinka su ieškovės argumentais, nes niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų. Priešingai – pati ieškovė neieškojo kompromisų išlaikyti darnią santuoką, negrįžo namo iš Ispanijos vos tik gavusi 29 825,87 Eur draudiminę išmoką už sudegusi namą ir tai patvirtina jos nelojalumą sutuoktiniui, savo gyvenimo organizavimą jai patogiu būdu, neatsižvelgiant į sutuoktinio interesus. Proceso eigoje atsakovas pateikė patikslinimą ir prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė norėjo gyventi Ispanijoje, o atsakovas turėjo grįžti į Lietuvą dėl įmonės reikalų ir dukterų mokslų. Tąkart jie išsiskyrė be jokių tarpusavio problemų, tačiau ieškovei gavus draudimo išmoką 2016 m. vasario mėnesį, jos bendravimas su šeima nutrūko, nes ji turėjo pinigų, kas jai visada buvo svarbu, įpratus gyventi pasiturinčiai. Ji nebesirūpino dukterų ir šeimos gyvenimu, duktė (duomenys neskelbtini) nuvykusi pas mamą buvo supažindinta su jos draugu, duktė (duomenys neskelbtini) buvo prisiteisusi išlaikymą iš ieškovės, o 2016 m. kovo mėnesį ieškovė grįžusi į Lietuvą, apsistojo pas draugę.

Ieškovė V. V. po santuokos nutraukimo prašo palikti jai mergautinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiam prašymui neprieštaravo. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei V. V. paliktina jos prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V. paliktina jo pavardė – V. (CK 3.69 str.1 d.).

Ieškovė prašo priteisti atsakovui 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896 Eur, kaip bendrovės direktoriui, pilnai valdančiam įmonę, nes jos turimas procentas (50) nesuteikia jai teisės priimti sprendimų, o iš atsakovo jai priteisti 1 448 Eur kompensaciją, už jam tenkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Atsakovas šį reikalavimą ginčija ir prašo padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, priteisti po 50 akcijų kiekvienam. Atsakovas pateikė 2017-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo nuspręsta pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b.l.18-31).

Ieškovė nurodo, kad vienos akcijos vertė yra 28,96 Eur, tačiau VĮ Registrų centras duomenimis 2017-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota kaip bankrutavusi įmonė, šiuo atveju akcijos tikėtina yra bevertės, kadangi akcijų vertė priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų (pelno ir finansinio nuosmukio), todėl priteisiant atsakovui bankrutavusios įmonės akcijas, o ieškovei kompensaciją už jas, būtų neproporcingai pažeista sutuoktinių interesų pusiausvyra. Ieškovės argumentai dėl reikalavimo priteisti atsakovui visas akcijas, nes jos turimas procentas nesuteikia jai teisės priimti sprendimų neatitinka faktinių aplinkybių, nes įmonė veiklos nebevykdo ir jokių sprendimų priimti nebereikia. Dėl šių priežasčių akcijos padalintinos pagal atsakovo pasiūlymą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies ir priešieškiniu prašo prievolę pagal 2002-10-09 vykdomąjį dokumentą dėl 14,48 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, kreditoriams Kredito unijai „Jonavos žemė“, J. A. K. ir AB „Citadele“ bankui pripažinti solidariomis. Likusias prievoles palikti jo asmeninėmis.

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prievolių AB Swedbank ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei atsakovo prievolių pagal vykdomus išieškojimas, išskyrus dėl iš atsakovo išieškomų 14,48 Eur skolos ir vykdymo išlaidų, Kredito unijai „Jonavos žemė“, J. A. K. ir AB „Citadele“ bankui. Todėl teismas vertina prievolių padalijimą tik ginčo dalyje.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės išvardytos CK 3.109 straipsnyje. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 3 d.). Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-482/2008).

Atsakovas prašo pripažinti solidaria prievole pagal 2002-11-11 pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 14,48 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau nenurodo kokia ir kam skola išieškoma pagal šį dokumentą, todėl nesant pagrindžiančių įrodymų, vien dėl to, kad skola atsirado šalių santuokos metu, negali būti pripažinta solidaria (CPK 178 str.).

Atsakovo argumentai dėl kreditų panaudojimo šeimos poreikiams neatitinka faktinių aplinkybių, todėl negali būti pripažinti solidaria prievole. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; kt.). Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Atsakovo skola Citadelė bankui atsirado pagal 2006-12-18 laidavimo sutartį už R. K. prievolės vykdymą, priteistos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu, tokia prievolė negali būti solidaria ir perkelta ieškovei.

2012-01-16 šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria susitarė dėl sutuoktinių turtinio režimo – kad po šios sutarties įsigaliojimo įgytas turtas bus sutuoktinių asmeninė nuosavybė (2.1 punktas), iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (2.2 punktas), nustatė visišką nekilnojamojo turto atskirtumo režimą (2.3 punktas) ir kiekvieno asmeninę atsakomybę už prisiimtas prievoles (2.5 -2.6 punktai) (1 t., b.l. 37-40).

Pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kredito unijai „Jonavos žemė“ skola atsirado pagal 2012-05-14 paskolos sutartį Nr.12-00488, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 29 000 Eur kreditas būsto remontui, su gyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), įkeitimu (1 t., b.l.42). Sutartis pasirašyta paskolos gavėjo A. V. ir jo sutuoktinės V. V..

Atsakovas nurodo, kad paskola imta šeimos būsto remontui, tačiau butas pagal pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą nuosavybės teise priklauso jo motinai A. V. (2 t., b.l.142). Hipotekos lakštu nustatyta, kad butas dėl šio sandorio įkeistas antriniu įkeitimu, gavus pirminio kreditoriaus J. A. K. 2007-10-11 notaro patvirtintą sutikimą (2 t., b.l.143-145).

Atsakovo paskola iš Kredito unijos buvo paimta po vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo ir šalių susitarimu laikoma asmenine atsakovo prievole (2.5 -2.6 punktai), nes ieškovė sutartyje nėra nurodyta kaip kredito gavėja, o atsakovas neįrodė, kad gautas kreditas buvo panaudotas šeimos interesams. Ir nors atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog būtent tuo adresu (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamoji vieta, tačiau sudarant povedybinę sutartį savo gyvenamąją vietą jis nurodė (duomenys neskelbtini), o V. V. – (duomenys neskelbtini). Sudarant paskolą atsakovas nurodo gyvenantis motinai priklausančiame bute. Taigi kaip matyti, ieškovė tuo metu turėjo kitą gyvenamąją vietą ir duomenų, kad būtent šeimos reikmėms buvo panaudotas gautas kreditas nenustatyta. Ieškovės žiniomis pinigai buvo panaudoti statyboms, adresu (duomenys neskelbtini), kur A. V. statėsi garažą, motinos vardu pirktame sklype. Tokius ieškovės parodymus patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai: pirkimo pardavimo sutartys, kad atsakovas 2012-06-03 – 2012-06-15 pirko statybines medžiagas už 81 350 Lt sumą (perdangos plokštes, armatūrą, medieną pamatinius blokus, 50 000 vnt. plytų), kurios niekaip negalėjo būti panaudotos būsto daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovo motina A. V. (duomenys neskelbtini) miestelyje turėjo 2008-04-29 įsigijusi žemės sklypą su ūkiniu pastatu ir (duomenys neskelbtini) patalpomis (2 t., b.l.147-160), todėl labiau tikėtina ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad kreditas iš unijos atsakovo buvo imtas ne šeimos poreikiams, o statyboms atsakovo motinai priklausiusiame sklype.

Dėl skolos kreditoriui J. A. K. atsakovas nurodo, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti įgyti sodybai, adresu (duomenys neskelbtini), kurią įgijo ieškovės močiutės vardu. Kreditoriaus J. A. K. manymu faktą, kad sodybą atsakovas pirko iš jo skolintais pinigais įrodo pinigų sumos dydis – 36 000 Lt, kurią A. V. sumokėjo už sodybą ir laikas – sodybą A. V. pirko netrukus po to, kai gavo iš jo paskolą. Tačiau pateiktu garantiniu raštu nustatyta, kad A. V. iš J. A. K. pasiskolino 11 200 Eur 2003-07-09 ir skolą įsipareigojo grąžinti 2009-09-30 (4 t., b.l.99). Tuo tarpu sodybą (duomenys neskelbtini), J. B. pirko tik 2010-12-02, t.y. po septynerių metų, o ne kaip nurodo J.A. K. – gavęs iš jo paskolą. Kadangi byloje duomenų apie kitas atsakovo skolas kreditoriui J. A. K. nėra, todėl tikėtina, kad būtent šiai 36 000 Lt skolai užtikrinti buvo įkeistas A. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal J. A. K. 2007-10-11 notaro patvirtintą sutikimą. Be to mažai tikėtina, kad pažadėjęs grąžinti dar 2009 metais skolą kreditoriui, atsakovas šiuos pinigus laikė sodybai pirkti. Be to atsakovas dar 2011-02-25 prieštaravimu teismui dėl kreditoriaus J. A. K. pareiškimo ir 2011-05-16 atsiliepimu į J. A. K. ieškinį yra nurodęs, jog skolinosi savo asmeninėms reikmėms ir skolą J. A. K. yra grąžinęs anksčiau sutarto laiko (3 t., b.l.85-88). Taigi vertinant tokius priešingus atsakovo parodymus bei atsižvelgiant į tai, jog K. sodybos pirkimą už jo pinigus grindžia tik prielaidomis, teismui kelia abejones atsakovo parodymai, kad sodybą buvo pirkta už iš J.A. K. skolintų pinigų. Be to teismas neturi pagrindo abejoti J. B., P. N., R. L. parodymais bei notarės Vilmos Pakaušienės pateiktuose atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent J. B. mokėjo pinigus už sodybą adresu (duomenys neskelbtini), kad buvo sumokėta 60 000 litų, o atsakovo sandorio metu kabinete nebuvo, kas paneigia atsakovo parodymus, kad jis asmeniškai mokėjo pardavėjams. O paskolintos 36 000 Lt sumos ginčo sodybos pirkimui neužteko. Teismas konstatuoja, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš J. A. K. gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams.

Atsakovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog tikraisiais turto šeimininkais yra jis su ieškove V. V., kadangi turtas įgytas santuokoje, J. B. nesiekė įgyti namo, kadangi turi savo namą (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena, J. B. už įgytą turtą nemokėjo mokesčių. Tuo tarpu jis kasmet savo lėšomis nekilnojamąjį turtą draudė, juo rūpinosi ir tvarkė. Šiuo sandoriu buvo siekiama pridengti kitą sandorį, kurio šalis turėjo būti jis, tačiau savo ir sutuoktinės vardu negalėjo sandorio sudaryti dėl skolinių įsipareigojimų ir baiminimosi, kad nepavykus grąžinti skolų, gali prarasti nekilnojamąjį turtą. Su J. B. susitarė, kad sandorį sudarys ji savo vardu. Pinigus pardavėjams sandorio sudarymo pas notarę metu sumokėjo jis. Pinigus – 25 000 Lt skolinosi iš K. B.. J. B. įgytą turtą padovanojo anūkei V. V.. Su V. V. buvo tartasi, kad ½ dalį šio turto ji padovanos jam, tačiau vis atidėliojo.

Atsakovai J. B., P. N. ir R. L. su atsakovo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. J. B. pripažįsta, kad sandorio sąlygas derino A. V., tačiau tik dėl J. B. amžiaus. J. B. teigimu, ginčo turtą ji apsisprendė nusipirkti, kad padovanoti anūkei jį V. V. ir taip ateityje užtikrinti jos gyvenamąją vietą su vaikais, matydama neatsakingą anūkės sutuoktinio elgesį, nedarnius santykius šeimoje. Pirko nekilnojamąjį turtą anksčiau priklausiusį V. šeimai. Pirko iš asmeninių lėšų. Ir nors pas notarą ją lydėjo A. V., tačiau pinigus ji mokėjo pati. Sumokėjo 60 000 Lt grynais notaro biure. Nepilnai po mėnesio įgytas turtas buvo padovanotas V. V.. Turtas priklausė asmeniškai ieškovei ir draudimo išmoka A. V. nepriklauso, nes išmokėta V. V. už nuosavybės praradimą (prijungta civilinė byla Nr.e2-585-490/2017, 1 t., b.l.56-59). Atsakovai atsiliepime palaikė J. B. poziciją, kad ginčo turtą pirko J. B., nurodė, kad A. V. jau pokalbiuose sakė, kad turtą pirks jo žmonos močiutė, nes jis yra tik tarpininkas ir tai pardavėjai žinojo nuo pat pradžios. Nebuvo jokių apsimestinio sandorio požymių. Sandorio metu B. sakė, kad nupirktą turtą nori padovanoti (jie suprato – dukrai). Nebuvo jokių požymių kad A. V. siekia pakeisti turto padėtį, kad turtas taptų jų bendra nuosavybe su V. V.. Faktiniai duomenys patvirtina, kad 2010 m. A. V. turėjo labai daug skolų. Kad turėjo lėšų, įrodymų nepateikė. Skolinti pinigai yra paneigiami. Iš K. skolintus pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. rugsėjo. Tuo metu dar net nežinojo apie namo pirkimą, todėl negalėjo būti ir panaudotas namo pirkimui. Aiškiai buvo išreikšta B. pozicija, kad perka turtą, kad padovanotų V.. Pateiktame atsiliepime (3 t., b.l.63 ir prijungtoje civilinėje byloje (e2-585-490/2017, 1 t., b.l.61-62) atsakovai P. N., R. L. ir S. Č. nesutiko su A. V. reikalavimu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nurodė, kad jiems paskelbus apie minėto nekilnojamojo turto pardavimą, iš tiesų su jais bendravo ir sutarties sąlygas aptarinėjo A. V., Tačiau jis iš pat pradžių pasakė, kad žemės sklypą su pastatais pirks ne jis, o jo žmonos senelė J. B.. Tai jiems nesukėlė jokių klausimų ar abejonių, kadangi jaunesnio amžiaus asmens rūpinimasis kito šeimos nario pagyvenusio giminaičio reikalais yra natūralus ir pagirtinas dalykas, o jiems buvo visiškai nesvarbu kam tą turtą parduoti. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną pirkėja J. B. atvyko pas notarę kartu su A. V.. Sutarties ir jos priedų pasirašymo procedūrose A. V. nedalyvavo, visus dokumentus pasirašė pati J. B.. Jos elgesys niekaip nerodė, kad sandoris būtų buvęs koks nors apsimestinis. J. B. jiems minėjo, jog žemės sklypą ir namą perka ketindama juos padovanoti savo dukrai. Tai iš tiesų jiems visiškai nebuvo aktualu, tačiau įsiminė, kadangi natūraliai ir logiškai paaiškino priežastį, kodėl tokio garbaus amžiaus žmogus perka nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš pridėtų dokumentų, ieškovas iki šiol niekaip neginčijo J. B. nuosavybės teisių į įsigytą nekilnojamąjį turtą, bet netgi atvirkščiai - netrukdė jai tuo turtu disponuoti, t. y. padovanoti V. V.. Po to ieškovas neginčijo ir V. V. nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą ir pastatus. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrinti savo, kaip turto savininko teises. Ieškovo minimi faktai, kad jis draudė nekilnojamąjį turtą, rūpinosi juo, tvarkė aplinką, nerodo jokių jo siekių pakeisti turto teisinį statusą, tapti jo savininku ir disponuoti juo, kaip savo nuosavybe. Minėti veiksmai buvo iš tiesų natūralūs - juk turtas priklausė jo sutuoktinei, todėl juo naudojosi ir rūpinosi abu kartu. Tačiau vien naudojimasis turtu ar jo priežiūra tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, nepatvirtina asmens valios naudojantis turtu perkelti jo teisinę padėtį į kitą stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis

Atsakovė J. B. pateikė įrodymus, kad turėjo lėšų sandoriui apmokėti – iš Šiaulių banko buvo nusiėmusi nuo sąskaitos 30 000 Lt (prijungta civilinė byla Nr.e2-585-490/2017, b.l.1-2). Nagrinėjamu teismas sprendžia, kad P. N., R. L., S. Č. ir J. B. 2010-12-02 ginčo pastatų pardavimo-pirkimo sutartis notarinio registro Nr. VP-6845 atitinka tikrąją šalių valią ir faktines aplinkybes. Nuosekliai analizuojant šalių veiksmus šios sutarties sudarymo metu, akivaizdu, kad J. B. sudarė sandorį ir nekilnojamąjį turtą pirko anūkei V. V., jos paaiškinimu ateityje susiklosčius nepalankioms šeimyninėms aplinkybėms, užtikrinti V. V. su vaikais gyvenamąją vietą. Paaiškino, kad turtas liktų anūkei asmeniniu, jau pirminio sandorio – pirkimo metu J. B. buvo numačiusi nupirktą turtą padovanoti anūkei. Pardavėjai patvirtina šias aplinkybes, kadangi J. B. jų neslėpė ir paaiškino, kam turtas yra perkamas ir ką su turtu planuoja daryti, nes savo turtą ji jau turėjo. Pardavėjų teigimu pinigus už ginčo turtą sumokėjo J. B., A. V. sandorio sudarymo pas notarą metu nedalyvavo. Tai, kad jis palydėjo senyvo amžiaus žmogų su didele pinigų suma pas notarą yra visiškai natūrali pagalba. Šalys ir notarė nurodė, kad jokių abejonių šalių ketinimai dėl sandorio aplinkybių nekėlė, sandorį sudarė J. B..

Tuo tarpu A. V. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jis nurodo ginčo turto pirkimui skolinęsis 25 000 Lt iš K. B. ir pats sumokėjęs pardavėjams pinigus pas notarą, nors pagal pirkimo – pardavimo sutartį už ginčo turtą buvo sumokėta 60 000 Lt. Taigi A. V. tokios pinigų sumos ginčo turto pirkimui neturėjo, be to yra atidavęs 10 000 Lt). Trečiasis asmuo J. A. K. nurodė, kad iš jo skolintus 36 000 Lt A. V. panaudojo ginčo turto pirkimui, tačiau nustatyta, kad J. A. K. parodymai nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu ginčo, kad J. B. neturėjo pinigų ginčo turtui įgyti, nėra. Šalims buvo aiškūs ir žinomi J. B. ketinimai, kad turtas perkamas norint jį padovanoti anūkei V. V. ir jis taptų jos asmeniniu. J. B. savo ketinimus įvykdė ir nedelsiant , po sandorio, 2010-12-30 nekilnojamąjį turtą padovanojo V. V..

Jokių įrodymų, kad V. V. pusė šio ginčo turto buvo pažadėjusi padovanoti sutuoktiniui A. V., atsakovas nepateikė, be to tai yra laisva J. B. valia. Be to atsakovas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad ieškovė atidėliojo šio turto dalies jam dovanojimą, nors pats nurodo, jog savo vardu nieko įgyti negalėjo, kad išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir neprarasti turto. Esant tokioms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad tokio susitarimo ir negalėjo būti. Be to savo valią atsakovas galėjo suderinti ir sudarant 2012-01-16 povedybinę sutartį, tačiau susitarė, jog šalių įgytas santuokoje turtas bus sutuoktinių asmeninė nuosavybė (2.1 punktas), iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (2.2 punktas) ir nustatė visišką nekilnojamojo turto atskirtumo režimą (2.3 punktas) bei asmeninę atsakomybę už prisiimtas prievoles (2.5 -2.6 punktai) (1 t., b.l. 37-40).