Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams V. V., J. B., P. N., R. L., S. Č., tretiesiems asmenims Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės V. V. turto arešto – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia pavojaus būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliantas (ieškovas) A. V., nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijamo turto bei prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis nėra labai gera, atsakovė gali imtis priemonių ginčijamam turtui perleisti, ko pasėkoje kyla grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, teismas neįvertino pasekmių, kurios gali kilti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškinį, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovė galėtų patirti neproporcingų suvaržymų ar nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovas A. V. neįrodė antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė raginama ieškovo nesutinka geruoju grąžinti ieškovui pusės jai išmokėtos draudimo išmokos, neleidžia teigti, kad teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka.Apeliantas (ieškovas) A. V. pateiktame ieškinyje, be kita ko, teismo prašo priteisti iš atsakovės V. V. 14 912,93 Eur draudimo išmoką. Tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde grėsmę, kad galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, ieškovas grindžia didele ieškinio suma (14 912,93 Eur) ir tuo, jog atsakovės turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau motyvų, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas nenurodė.Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016 ir kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir neteikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui (CPK 178 straipsnis). Jokių aplinkybių, kurios patvirtintų galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neteikia pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui A. V. neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas išsamiai neanalizuoja atsakovės finansinės padėties ir jos santykio su pareikštų reikalavimų verte, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovo A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikto rašytinio įrodymo – atsakovės V. V. 2016 m. gruodžio 27 d. ieškinio dėl santuokos nutraukimo, pateikto Jonavos rajono apylinkės teismui, matyti, kad atsakovės V. V. turtinė padėtis yra pakankamai gera, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklauso 50 procentų UAB „Ardeiva“ akcijų, jai asmeninės nuosavybės teise, be ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Nissan Juke. Taigi atsakovės V. V. turimo turto vertė laikytina pakankama ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl 14 912,93 Eur sumos priteisimo patenkinti tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. atsakovės atžvilgiu ieškinio suma nelaikytina didele. Todėl ieškovui A. V. neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir pirmosios instancijos teismo nutartis šia prasme yra pagrįsta ir teisėta.Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas A. V. reiškia ne tik turtinio pobūdžio reikalavimą, bet ir prašo teismo pripažinti atsakovų P. N., R. L., S. Č. ir J. B. 2010 m. gruodžio 2 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. V. ir V. V. bei pripažinti negaliojančia ir prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms 2010 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir V. V., pagal kurią atsakovė J. B. padovanojo V. V. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas A. V. ginčija žemės sklypo ir pastatų, kurie šiuo metu yra registruoti atsakovės V. V. vardu, pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandorius bei siekia, kad ½ dalis minėto turto būtų pripažinta asmenine jo nuosavybe, t. y. siekia, kad ½ turto būtų grąžinta jam natūra.Atsižvelgiant į tokį byloje kilusį ginčą, pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas. Ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas, kadangi atsakovei V. V. perleidus ginčo žemės sklypą su statiniais sąžiningiems tretiesiems asmenims, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta grąžinti ieškovui ½ dalį ginčo turto natūra, įvykdymas taptų nebeįmanomas, todėl ieškovo teisių apgynimui šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo turtui poreikį taip pat nulemia ir tai, kad ieškovas ginčija 2010 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sandorį, remdamasis aplinkybe, jog šis sandoris yra apsimestinis, o 2010 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.Pažymėtina ir tai, kad jau vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, kuri turi teisę disponuoti ginčo objektu, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas A. V. ieškinyje teismo prašė ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikyti areštą, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių ryšys su būsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai reikalauja taikyti turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones tik tokiose bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripažinti ar modifikuoti teisinius santykius.CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kaip jau minėta, ieškovas A. V. ieškinyje, be kita ko, prašo teismo pripažinti 2010 m. gruodžio 2 d. sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. V. ir V. V. bei pripažinti negaliojančia ir prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms 2010 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartį. Taigi ieškovo reikalavimai yra susiję su teisinių santykių pripažinimu, t. y. pripažinimu, kad ieškovas yra ½ dalies ginčo turto savininkas. Todėl šiuo atveju ginčo turtui tikslinga taikyti ne laikinąją apsaugos priemonę – areštą, o įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atžvilgiu taikytina laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo yra proporcinga ir mažiausiai varžanti atsakovės teises, nes riboja tik jos teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovei šį turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia atsakovei neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių bei teisėtų interesų, t. y. nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiamas ginčas iš esmės – jis išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakys į ieškinyje pareikštus reikalavimus.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis naikintina iš dalies ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – atsakovės V. V. atžvilgiu taikytina laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovo A. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės V. V. atžvilgiu tenkinti iš dalies.

Ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą (0,3002 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pastatus: pastatą-gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane lA1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 68,07 kv. m., pastatą-ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, pažymėjimas plane 4I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo.

Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartį išsiųsti Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.