- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-911-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09408-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai (atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. 2022 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) - 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo įtariamas, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdymu, tačiau 2021 m. liepos 1 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi radikalių priemonių - jis buvo slaptai sekamas, klausomasi ir įrašinėjami jo pokalbiai, buvo sulaikytas ir suimtas netgi visą mėnesį, buvo daromos kratos, o vėliau paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių pagrįstų duomenų jo kaltei įrodyti. Iš to yra akivaizdu, kad įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje jam buvo suformuluoti visiškai neatsakingai bei nepagrįstai, tačiau buvo pritaikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės - sulaikymas ir suėmimas. Vėlesnis net dviejų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas, buvo taikytas netgi 3 m., kas liudija akivaizdžiai neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Dėl nepagrįstai pradėto ir vykdyto ikiteisminio tyrimo jis patyrė 6 000 Eur išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti, kurios laikomos turtine žala. Dėl baudžiamojo persekiojimo jis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities, pašlijo sveikata, taip pat buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai. Patirtos neturtinės žalos dydį vertina 5 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos valstybė (atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko.
4. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas ne Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinu pagrindu, ieškovui nepadarius nusikalstamos veikos, o Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas baudžiamojo proceso priemones nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas visiškai pagrįstai, t. y. esant pakankamai duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas. Ieškovas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismo jam taikytas procesines prievartos priemones jis laiko neteisėtomis ir nepagrįstomis. Argumentas, jog ikiteisminio tyrimo neteisėtumą ir nepagrįstumą rodo ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu siekiant konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų / teismo veiksmus.
5. Atsakovė Lietuvos valstybė (atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros) atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko.
6. Nurodė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus iš esmės grindžia vienintele aplinkybe – kad jo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Tačiau ieškovo teiginiai dėl galimo ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo yra formalaus pobūdžio ir nėra grindžiami jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis. Nenurodo argumentų, kodėl teismo taikytas procesines prievartos priemones laiko neteisėtomis ir nepagrįstomis, neturinčiomis teisinio pagrindo. Jokios teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjų) taikytos procesinės prievartos priemonės nebuvo apskųstos aukštesniam teismui. Nepateikia jokių argumentų ir įrodymų dėl veiksmų, kuriais padaryta ieškovo nurodoma žala, neteisėtumo, t. y. šiuo atveju, nors ir yra nurodoma, kad yra sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, tačiau šios sąlygos nėra įrodinėjamos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytinas abstraktaus pobūdžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus įrodinėjo vienintele aplinkybe, t. y. kad jo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 1 d. nutarimu buvo nutrauktas. Ieškovas daugiau jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė.
9. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei ieškovo paaiškinimus, nurodė, kad pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui buvo gauta kompetentingos valstybės institucijos - Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos - 2018 m. vasario 7 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma dėl UAB „Aifonas“, ikiteisminio tyrimo byloje buvo taikytos proporcingos ir mažiausiai ieškovo teises ribojančios baudžiamojo proceso priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas) buvo paskirta tik itin trumpam laikotarpiui (vos 1 mėnesiui). Tiek suėmimas, tiek visos kitos ieškovo atžvilgiu pritaikytos baudžiamojo proceso priemonės nebuvo panaikintos (pripažintos nepagrįstomis) teisės aktų nustatyta tvarka. Iš esmės visą ikiteisminio tyrimo laiką (nuo 2018 m. liepos 20 d. (kai ieškovas buvo paleistas iš suėmimo) iki 2021 m. liepos 1 d. (kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) ieškovas buvo laisvėje, gyveno įprastą gyvenimą, dirbo, o jo atžvilgiu buvo pritaikytos (galiojo) tik pačios švelniausios kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas dar iki prasidedant ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas už net trijų nusikalstamą veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje (viena nusikalstama veika) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), įvykdymą, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas naujame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo esmingai neigiamai paveikti ieškovo teisių, sukelti jam ypatingą šoką dėl taikomų procesinių prievartos priemonių, sukelti netikrumą dėl būsimos ateities.
11. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo fakto nepakanka ikiteisminio tyrimo pareigūnų/teismo veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Be to, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant akivaizdžiai melagingiems pranešimams, gavus abejotinos kilmės informaciją, ar esant kitam neteisėtam ir nesąžiningam ikiteisminio tyrimo pareigūnų/kitų asmenų interesui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai kruopščiai ir tinkamai atliko savo funkcijas.
12. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nesutiko su ieškovo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu truko pernelyg ilgai (net 3 metus) Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo proceso trukmei įtaką darė išimtinai susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ikiteisminio tyrimo bylos apimtis; jos sudėtingumas; plati ikiteisminio tyrimo geografija; ikiteisminio tyrimo specifiškumas, kai buvo būtina atlikti net kelių įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimus) visuma, todėl ikiteisminio tyrimo trukmė (3 metai) nebuvo per ilga.
13. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų/teismo) neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Ieškovui neįrodžius pirmosios (būtinos) sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti, teismas nepasisakė dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (turtinės/neturtinės žalos ir priežastinio ryšio).
14. Teismas ieškovo patikslintą ieškinį pripažintinas nepagrįstu ir atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimus grindė vienintele aplinkybe, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, daugiau jokių įrodymų, savo reikalavimams pagrįsti nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė akivaizdžius neteisėtus pareigūnų veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 7 d. Operatyvaus patikrinimo pažymą, paremtą melagingais duomenimis ir šie neteisingi duomenys nebuvo tyrėjo patikrinti, nors tai gan lengva buvo padaryti Registrų centro sistemoje, VMI sistemoje (iMas), kur matosi kas ir kada pradėjo teikti PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimų/pardavimų, EDS sistemoje, kur matosi kas ir kada teikdavo deklaracijas, Sodros sistemoje, kur matosi kokiu laikotarpiu ieškovas buvo įdarbintas. Pareigūnams išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes ir nustačius reikšmingus asmenis, pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus ieškovo atžvilgiu nebūtų buvę. Taip pat ikiteisminio tyrimo byloje įtarimai ieškovui buvo suformuluoti visiškai neatsakingai bei nepagrįstai, ir nesant pakankamai įrodymų apie ieškovo kaltę, jo padarytus teisei priešingus veiksmus, jam pritaikytos pačios griežčiausios kardomosios priemonės - sulaikymas, suėmimas, akivaizdžiai yra neteisėtas. Be to, 2 kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir paso), taikymas netgi 3 metus yra akivaizdžiai neteisėti pareigūnų veiksmai, pareigūnų piktnaudžiavimas jiems suteiktomis teisėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko neprofesionaliai, netinkamai, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).
15.2. Ikiteisminiam tyrimui trunkant netgi 3 metus, akivaizdu, kad buvo akivaizdžiai pažeistas įmanomai trumpiausio baudžiamosios bylos nagrinėjimo principas. Visą ikiteisminio tyrimo bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovui buvo taikomos kardomosios priemonės, tad visus 3 metus ieškovas negalėjo naudotis visomis LR Konstitucijoje suteiktomis teisėmis.
15.3. Ieškovo ankstesni teistumai nėra šios bylos dalykas ir neturi būti vertinami, be to šioje byloje nėra jokių duomenų, kokio pobūdžio kardomosios priemonės ieškovui buvo taikomos kitame ikiteisminiame tyrime.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys, kuriais jis grindžia savo reikalavimą dėl turtinės žalos, neįrodo jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų. Taip pat teismas išsamiai pasisakė dėl visų ieškovo argumentų bei įrodymų, juos vertino nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų, todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pasisakė dėl esminių aplinkybių, turinčių reikšmę ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų vertinimui. Tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek apeliaciniame skunde, ieškovas nenurodo, kuriuose iš pateiktų „Ieškinio priedų“ ir kokiu būdu, kas ir kada konstatavo, ar kurie iš įrodymų „akivaizdžiai patvirtina“ baudžiamojo persekiojimo neteisėtumą. Apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvūs, nepagrįsti ir neįrodantys skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
19. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teisėtumas ir pagrįstumas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, kad ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, o būtent : slaptas sekimas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, kartomųjų priemonių ( rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų ( paso, asmens tapatybės kortelės ) paėmimas buvo perteklinės ir neproporcingos jo atžvilgiu taikytos priemonės.
21. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., įvykdymo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 20 d. klausytis ieškovo A. R. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, tikrinti perduodamus SMS pranešimus, MMS pranešimų turinį bei mobilaus ryšio bokštų, buvusių telefono veikimo zonoje, lokalizaciją. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. liepos 20 d. vykdyti ieškovo A. R. slaptą sekimą, sekimo metu leisti techninėmis priemonėmis fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį sužinojimą ir veiksmus, fotografuoti, filmuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 7 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą pas ieškovą automobilyje (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), priklausiančiame B. V., siekiant surasti įmonių apskaitos ir kitus dokumentus, kuriuose įforminti aliejaus, cukraus pirkimai-pardavimai, apmokėjimo ir kitus dokumentus, juodraštinius užrašus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 7 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą pas ieškovą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausiančiame A. R. ir L. R., siekiant surasti įmonių apskaitos ir kitus dokumentus, kuriuose įforminti aliejaus, cukraus pirkimai-pardavimai, apmokėjimo ir kitus dokumentus, juodraštinius užrašus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 21 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą pas ieškovą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausiančiame A. R. ir L. R., siekiant surasti įmonių apskaitos ir kitus dokumentus, kuriuose įforminti aliejaus, cukraus pirkimai-pardavimai, apmokėjimo ir kitus dokumentus, juodraštinius užrašus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. 2018 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas sulaikyti ieškovą bei priimtas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas. Ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 21 d., 18.20 val. 2018 m. birželio 21 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui, suėjimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 20 d. nutarimu nutarta panaikinti kardomąją priemonę - suėmimą ir nedelsiant paleisti suimtą įtariamąjį ieškovą į laisvę. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 20 d. nutarimais ieškovui buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo prašymus persirašyti duomenis iš kompiuterio ir grąžinti vieną iš paimtų asmens dokumentų. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. prokuroro nutarimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atmestas ieškovo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo prašymą leisti laikinai pasinaudoti jam išduota asmens tapatybės kortele. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 14 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo prašymą leisti laikinai pasinaudoti jam išduota asmens tapatybės kortele. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 28 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo skundą dėl 2019 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimo. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo prašymą leisti laikinai pasinaudoti jam išduota asmens tapatybės kortele. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 4 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo prašymą leisti laikinai pasinaudoti jam išduota asmens tapatybės kortele. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 24 d. nutarimu nutarta atmesti ieškovo skundą dėl 2020 m. vasario 4 d. prokuroro nutarimo. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 1 d. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Nurodytu nutarimu buvo panaikintos ir ieškovui paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje neįrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai ir nėra vienos būtinos sąlygos valstybei civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6. 272 straipsnio nuostatas.
23. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Apelianto nuomone, teismas išvadas darė netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaltinimus apeliantui buvo suformulavę neatsakingai, nes byloje nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių ieškovo nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo pritaikytos griežčiausios kardomosios priemonės, kurių taikyti nebuvo būtina.
24. Kasacinis teismas nuoseklioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga ( BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006m. birželio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3- 393-378/2015).
25. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pagal CK 6. 272 straipsnį pakanka įrodyti tris sąlygas : neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), veiksmais ( neveikimu) padarytą žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ryšį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. gruodžio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.).
26. Teismas spręsdamas dėl pareikšto ieškinio C K 6. 272 pagrindu vadovaudamasis CPK 176-185 str., ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).
27. Pateiktu ieškiniu ieškovas kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus įrodinėjo tuo, kad ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, suėmimas vieno mėnesio terminui, slaptas sekimas telekomunikacijų tinklais, paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimas bei kitos kartomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskyrimas buvo perteklinės ir neproporcingos.
28. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas detaliai išanalizavo aktualias faktines aplinkybes tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie akivaizdžius neteisėtus pareigūnų veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo realus pagrindas, nes iš Kauno apskrities VMI buvo gauta Operatyvaus patikrinimo pažyma dėl UAB „Aifonas“ veiklos. Kaip rodo bylos medžiaga, kad gauti duomenys buvo tikrinti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis, kurių gavimą sankcionavo Kauno apygardos teismas 2018m. vasario 22d. nutartimi ir vėliau pratęsė tokių veiksmų atlikimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2018m. balandžio 17d. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, spręstina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai objektyviai ir tinkamai atliko savo pareigas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018m. birželio 22d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Tačiau ieškovui taikyta kardomoji priemonė (suėmimas), tiek ir kitos jo atžvilgiu taikytos baudžiamojo proceso priemonės nebuvo panaikintos teisė aktų nustatyta tvarka. Ieškovui taikyta kardomoji priemonė truko neilgai ir buvo panaikinta 2018m. liepos 20d., o kitos ieškovo atžvilgiu taikytos priemonės nebuvo perteklinės ir neproporcingos, o taip pat varžančios ieškovo teises. Taigi, apelianto apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
29. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
31. Apibendrindamas kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023m. balandžio 3d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.