- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-1295-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00123-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b.l. 3) nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015-10-20 iki 2015-10-27, nuo 2015-11-10 iki 2015-11-17 ir nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15 jis buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė) kameroje Nr. 8, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kameroje buvo drėgna, ji nebuvo vėdinama, netinkamai įrengtas tualetas, seni čiužiniai, patalynė nešvari, nebuvo sąlygų rūbams skalbti ir juos padžiauti. Teigia, jog dėl to, kad tualetas buvo neatitvertas nuo likusio kameros ploto, buvo pažeidžiamas asmens privatumas, kameroje jautėsi smarvė, kurios prisigėrė jo asmeniniai daiktai, savo rūbus ir rankšluosčius jis buvo priverstas išmesti, dėl ko patyrė turtinę žalą. Nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė diskomfortą, nepatogumus, pažeminimą. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms, pažeidžiančiomis jo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. prašo skundą patenkinti visiškai ar bent jau iš dalies, skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Paminėjo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis tiek raštu, tiek žodžiu kreipėsi į Areštinės administraciją, tačiau atsakymų raštu negavo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), atsiliepime į skundą (b.l. 6-11) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv.m., buvo laikomas 21 parą: nuo 2015-10-20 iki 2015-10-27 kartu su penkiais asmenimis, nuo 2015-11-10 iki 2015-11-17 kartu su dviem asmenimis, nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15 kartu su keturiais asmenimis. Argumentuoja, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje būtų kilusios neigiamos pasekmės, sutrikusi jo sveikata ir kt. Pažymi, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo Areštinėje specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Teigia, kad Tauragės apskrities VPK periodiškai atliekami Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, randami trūkumai nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-07-24 patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir HN 37:2009) 24 punkto reikalavimų (kamerų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas pateikti lentelėje) pažeidimų nenustatyta. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-12-23 patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" patvirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkto reikalavimų (kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis) pažeidimo nenustatyta. Prie minėtų patikrinimų metu surašytų patikrinimo aktų pridėti šiluminės aplinkos tyrimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad matavimai kameroje Nr. 8 atitinka HN 37:2009 24 punkto ir HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Teigiama, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala, kuri, pareiškėjo teigimu, pasireiškė sudrėkusių rankšluosčių išmetimu, negrįsta įrodymais. Pabrėžiama, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti, vadovaujantis HN 37:2009 20 punkto reikalavimais, t.y. sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Nurodoma, kad pagal HN 37:2009 52 punktą ir HN 134:2015 37 punktą Areštinėje esantys asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvais, kibirais) bei valymo priemonėmis. Pažymima, jog pagal skalbimo paslaugų sutartį Nr. 85-5-ST2-49 nuo 2013-06-14 patalynė bei čiužiniai yra vežami skalbti ir valyti į UAB „Atakras“. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog čiužiniai pirkti 2012-2013 metais. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu HN 37:2009 58 punkto (lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje) ir HN 134:2015 42 punkto (draudžiama nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punktą asmenys laikomi areštinėje yra aprūpinami asmens higienos priemonėmis, tame tarpe ir skalbimo priemonėmis. Teigiama, kad nenumatyta, jog kamerose turi būti sudarytos sąlygos skalbiniams padžiauti.
Byloje ginčas kilo dėl 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, fiziniais nepatogumais, miego sutrikimais.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.
Byloje esantis 2016-03-17 tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR2-3493 (b.l. 13) patvirtina, jog kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv.m., pareiškėjas buvo laikomas 21 parą: nuo 2015-10-20 iki 2015-10-27 kartu su penkiais asmenimis, nuo 2015-11-10 iki 2015-11-17 kartu su dviem asmenimis, nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15 kartu su keturiais asmenimis.
Tauragės apskrities VPK 2015-10-23 rašte (b.l. 50) pažymėta, jog visose Areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 m².
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog laikotarpiui nuo 2015-10-20 iki 2015-10-27 vienam asmeniui tenkantis plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 2,22 kv.m., nuo 2015-11-10 iki 2015-11-17- vienam asmeniui tenkantis plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 4,44 kv.m., o nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15- vienam asmeniui tenkantis plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 2,66 kv.m..
Nors akivaizdu, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir buvo pažeista, vertintina, jog laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2015-11-17 pažeidimas buvo nežymus (4,44 kv.m. vietoj 5 kv.m vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus kameros ploto).
Žemesnės instancijos teismas
Higienos normas policijos areštinėse ginčo laikotarpiu reglamentavo HN 37:2009 ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-07-24 patikrinimo akte Nr. AK-100 (b.l. 15-17) nurodyta, jog 2015-07-16 atlikus patikrinimą kameroje Nr. 8, buvo nustatyta, kad langai nepakeisti į skaidraus stiklo (HN 37:2009 21 punkto pažeidimas). Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-12-23 patikrinimo akte Nr. AK-182 (b.l. 22-25) nurodyta, jog 2015-12-04 atlikus patikrinimą kameroje Nr. 8 nustatyta, kad esantys langai nepritaikyti patalpų vėdinimui (HN 37:2009 17 punkto neatitiktis). Pažymėta, kad pagal HN 134:2015 19 punktą patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės naudojamos pagal paskirtį, dušinėms, sanitariniams įrenginiams valyti naudojamas autorizuotas biocidas-natrio hipochloridas. Nurodyta, jog pagal HN 134:2015 23 punktą Areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami pagal sutartį sudarytą su UAB „Atakras“. Nustatyta, kad pagal HN 37:2009 37 punktą kamerose laikomiems asmenims yra skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pažymima, kad kameroje Nr. 8 ant sienų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 37:2009 39 punkto neatitiktis), nepateikta Areštinės vadovo patvirtinta Areštinės patalpų, jose esančių įrenginių, inventoriaus valymo tvarka (HN 37:2009 34 punkto neatitiktis) bei gyvenamosiose patalpose susidarančioms buitinėms atliekoms šalinti tvarka (HN 37:2009 37 punkto neatitiktis). Nustatyta, kad Areštinė dezinfekavimo kameros neturi, tačiau yra sudaryta sutartis su UAB „Atakras“, kuris dezinfekuoja čiužinius, pagalves, antklodes; dalis minkštojo inventoriaus dezinfekuojama Areštinėje naudojamomis priemonėmis, dalis – UAB „Atakras“ cheminėje valykloje. Kitų HN 37:2009 ir HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.
Iš į bylą pateiktos 2013-06-14 skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 su vėlesniais pakeitimais (b.l. 26-29) matyti, jog skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas pagal patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus atlieka UAB „Atakras“. Pažymėtina, jog pagal HN 37:2009 52 punktą ir pagal HN 134:2015 37 punktą Areštinėje esantys asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie aprūpinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Šioje srityje pažeidimų nenustatyta. Akcentuotina, kad Taisyklėse nenumatyta, kad kamerose būtų virvė išskalbtiems rūbams padžiauti.
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka minėtus reikalavimus, turi būti įvertinama, ar buvo galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
Į bylą nepateikti įrodymai, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.
Esant nustatytai aplinkybei, kad 21 parą pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punkto reikalavimų, o sanitarinio mazgo erdvės neatskyrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.
Kadangi įrodymų apie neigiamas pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su atsakovės neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, byloje nėra, nesant nustatytai aplinkybei, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina ir vertintina 200 Eur.
Nors prašoma priteisti iš turtinę žalą, susijusią su rankšluosčių ir rūbų praradimu, patirtos turtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. S..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.