- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- A-1479-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00123-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 1 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo laikytas Tauragės AVPK areštinės kameroje Nr. 8, kurioje jam neužteko ploto, buvo drėgna, nebuvo vėdinama, buvo netinkamai įrengtas tualetas. Kameroje buvo seni čiužiniai, nešvari patalynė, nebuvo sąlygų rūbams skalbti ir juos džiovinti. Dėl to, kad tualetas buvo neatitvertas nuo likusio kameros ploto, pažeistas jo privatumas, kameroje jautėsi smarvė, kurios prisigėrė jo asmeniniai daiktai, savo rūbus ir rankšluosčius jis buvo priverstas išmesti, dėl ko patyrė turtinę žalą. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų kalinimo areštinėje sąlygų patyręs diskomfortą, nepatogumus, pažeminimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė dėl netinkamų laikymo sąlygų tiek raštu, tiek žodžiu kreipęsis į areštinės administraciją, tačiau atsakymų raštu negavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas areštinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv. m, laikytas 21 parą: 2015 m. spalio 20–27 d. kartu su penkiais asmenimis, 2015 m. lapkričio 10–17 d. kartu su dviem asmenimis, 2015 m. gruodžio 8–15 d. kartu su keturiais asmenimis. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo kalinimo areštinėje sąlygų, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jam būtų kilusios neigiamos pasekmės. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nebuvo stabilus. Be to, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimų metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., reikalavimų dėl oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio kameroje pažeidimai nenustatyti.
Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais. Areštinėje esantys asmenys patys privalėjo rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šepečiais grindims, šluostėmis ir kt.) bei valymo priemonėmis. Pagal skalbimo paslaugų sutartį Nr. 85-5-ST2-49 nuo 2013 m. birželio 14 d. patalynė bei čiužiniai vežami skalbti ir valyti UAB „Atakras“. Čiužiniai pirkti 2012–2013 metais. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu Higienos normos HN 37:2009 58 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 42 punkto reikalavimų pažeidimai nenustatyti. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 83 punktu, areštinėje laikomi asmenys aprūpinami asmens higienos priemonėmis, įskaitant skalbimo priemones. Teisės aktai nenumatė reikalavimo kamerose sudaryti sąlygas skalbiniams džiovinti. Tauragės AVPK nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m areštinės kameros ploto, į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto. Nustatė, kad visose areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudarė 1,42 kv. m, todėl 2015 m. spalio 20–27 d. vienam asmeniui tekęs plotas be sanitarinio mazgo ploto buvo 2,22 kv. m, 2015 m. lapkričio 10–17 d. – 4,44 kv. m, o 2015 m. gruodžio 8–15 d. – 2,66 kv. m. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau 2015 m. lapkričio 10–17 d. pareiškėjui padarytas pažeidimas kalėti tinkamomis ploto sąlygomis yra nežymus.
Dėl sąlygų areštinės kamerose atitikimo higienos normų reikalavimams teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 nustatyta, jog kameroje Nr. 8 langai nepakeisti į skaidraus stiklo (pažeistas Higienos normos HN 37:2009 21 p.). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-182 užfiksuota, kad kameroje Nr. 8 esantys langai nebuvo pritaikyti patalpų vėdinimui (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 17 p.); ant sienų buvo vizualiai matomas pelėsis (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 39 p.); areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami pagal su UAB „Atakras“ sudarytą sutartį; kamerose laikomiems asmenims skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), bet nepateikta areštinės vadovo patvirtinta areštinės patalpų, jose esančių įrenginių, inventoriaus valymo tvarka (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 34 p.) bei tvarka gyvenamosiose patalpose susidarančioms buitinėms atliekoms šalinti (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Iš 2013 m. birželio 14 d. skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 teismas nustatė, kad skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas teikė UAB „Atakras“. Pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 37 punktą areštinėje esantys asmenys patys privalėjo rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie buvo aprūpinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Teismas šiuo aspektu pažeidimų nenustatė ir pažymėjo, kad Taisyklėse nenumatyta kamerose įrengti virvę išskalbtiems rūbams padžiauti.
Teismas pabrėžė, kad pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turėjo teisę naudotis tualetu, įrengtu taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad kameroje, kurioje laikytas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, todėl priėjo išvados, jog nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta.
Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas pareiškėjui nepriteisė turtinės žalos, susijusios su rankšluosčių ir rūbų praradimu, atlyginimo, nustatęs, kad šios žalos dydis nebuvo pagrįstas įrodymais.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir atmesti pareiškėjo skundą.
Atsakovo atstovas pabrėžia, kad teismas nenustatė, jog Tauragės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tekęs kameros plotas nuolat kito. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu žodžiu ar raštu reikštus skundus dėl kameros perpildymo ar dėl to kilusių nepatogumų. Nenustatyta ir tai, kad būtent dėl kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Tauragės AVPK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tauragės AVPK apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir padidinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 400 Eur.
Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė teisingą sprendimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Tauragės visuomenės sveikatos centro išvadas, kuriose užfiksuota, kad kameroje Nr. 8 buvo matomas pelėsis, neįrengta orlaidė, nepakeisti stiklai. Be to, šioje kameroje buvo nuolatinė drėgmė, išduota nešvari patalynė, seni čiužiniai, tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigė patyręs žalą dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu sprendimu ir teigia, kad neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteistas nepagrįstai.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinės kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 27 d., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 (b. l. 6–11, 13).
Įvertinusi byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo kameros (Nr. 8) plotą ir joje kartu laikytų asmenų su pareiškėju skaičių (b. l. 6–11, 13), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (t. y. 24 dienas) areštinėje buvo laikytas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas)
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė higienos normų pažeidimus: kameroje Nr. 8, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, langai nepakeisti į skaidraus stiklo (pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p.), kameroje Nr. 8 esantys langai nebuvo pritaikyti patalpų vėdinimui (pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.), kameroje Nr. 8 ant sienų buvo vizualiai matomas pelėsis (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam areštinės kameroje naudojantis nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl šių pareiškėjui padarytų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minėtų pareiškėjui padarytų pažeidimų ir išsamiau dėl to nepasisako.
Pripažintina, kad nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė neigiamus išgyvenimus ir papildomus nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų išvadą, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui padaryta neturtinė žala.
Taip pat šioje byloje nustatyta, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nepateikta areštinės vadovo patvirtinta areštinės patalpų, jose esančių įrenginių, inventoriaus valymo tvarka (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 34 p.) bei tvarka gyvenamosiose patalpose susidarančioms buitinėms atliekoms šalinti (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Tačiau byloje nėra duomenų, kad areštinės kameros ir jose esantis įrenginiai bei inventorius būtų nešvarūs. Priešingai, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-182 (b. l. 22–25) pažymėta, kad areštinės kamerose laikomiems asmenims yra skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių higienos normų pažeidimų nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsižvelgusi į padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, (pareiškėjas 24 dienas praleido areštinės kameroje Nr. 8 nustatytomis netinkamomis kalinimo sąlygomis), teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą ir pakankamą sumą (200 Eur) pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyliausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.