- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- eA2-28210-592/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03545-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- V. D., G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- G. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – G. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2YT-9672-566/2025 dalyje dėl bendro turto padalinimo; atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025 dalį dėl bendro turto padalinimo bei piniginės kompensacijos sumokėjimo ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo taisykles.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir G. D. nutarė nutraukti santuoką bendru sutikimu, G. D. parengė pradinę 2025 m. sausio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurią pateikė pareiškėjui. Pareiškėjas dirba tolimųjų krovinių pervežimų vairuotoju, todėl grįžęs iš reiso ir neįsigilinęs į Sutarties dalies dėl bendro turto padalinimo turinį, Sutartį pasirašė. Pareiškėjui kilus abejonių dėl dalijamo bendro turto verčių ir piniginės kompensacijos sumokėjimo, 2025 m. sausio pabaigoje pareiškėjas nurodė G. D., kad jų sudaryta sutartis turi būti tikslinama, todėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir kartu nurodytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašė. Po teisinių konsultacijų dėl sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas 2025 m. vasario 7 d. pranešė G. D., kad nesutinka su sutarties sąlygomis dėl bendro turto balanso ir piniginės kompensacijos sumokėjimo, todėl atšaukia savo parašą.
3. Pareiškėjo teigimu, jam nieko nebuvo žinoma apie teisme pradėtą procesą dėl jo santuokos nutraukimo ir dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2025 m. sausio 29 d. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu niekada nepasirašinėjo. Pareiškėjo parašas 2025 m. sausio 29 d. pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu akivaizdžiai skiriasi nuo parašo 2025 m. sausio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
4. Pareiškėjo teigimu, byloje buvo netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalys, reglamentuojančios privalomą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymą, be kita ko, tai kad sutartis negali pažeisti vieno iš sutuoktinių teisėtų interesų, CK 3.118 straipsnio 1 dalis, numatanti sutuoktinių bendro turto balanso sudarymą, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus.
5. Pareiškėjo teigimu, tikroji pareiškėjų bendro nekilnojamojo turto vertė (rinkos kaina) sudaro apie 203 000 Eur (žemės sklypas – 63 000 Eur; pirtis – 40 000 Eur; gyvenamasis namas – 100 000 Eur). Vien tik išsprendus bendro nekilnojamojo turto, kuris visas natūra atiteko pareiškėjai, padalinimo klausimą, pareiškėjui tektų ne mažiau kaip 100 000 Eur piniginė kompensacija. Be to, nėra aiški ir žinoma tikroji UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertė. Pareiškėjui mokėtina tris kartus mažesnė piniginė kompensacija, t. y. 30 000 Eur, pažeidžia pareiškėjo interesus ir dėl to pareiškėjas, žinodamas tikrąją padėtį (dėl bendro nekilnojamojo turto rinkos vertės), su bendro turto balansu ir su sutarties 2.2.13. papunktyje nurodytu jam mokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu (30 000 Eur) niekada nesutiktų. Taigi šiuo atveju buvo netinkamai sudarytas pareiškėjų bendro turto balansas ir dėl to netinkamai nustatytas pareiškėjui mokėtinos akivaizdžiai neteisingos piniginės kompensacijos dydis už pareiškėjai tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo procesą pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nutraukti (esant praleistam terminui pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti) arba pareiškimą atmesti (pareiškėjui neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo).
7. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nei pareiškėjo persigalvojimas, nei jo naujai atsiradęs noras gauti didesnę kompensaciją savo turiniu neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo teisinio pagrindo (toks proceso atnaujinimo pagrindas neegzistuoja). Iš pareiškėjo faktinių argumentų matyti, kad jo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas yra susijęs tik su pasikeitusia šalies valia ar požiūriu, tačiau toks proceso atnaujinimo pagrindas CPK nenumatytas. Kaip vienintelį įrodymą apie netinkamą teisės taikymą ir teismo klaidą pareiškėjas pateikė 2025 m. vasario 7 d. dienos savo el. laišką, siųstą G. D., kuriame jis nurodė atšaukiantis savo parašą ant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau šalių pareiškimui jau esant teisme, toks „parašo atšaukimas“ nebebuvo galimas. Nuo 2025 m. vasario 7 d. pareiškėjas sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu ir buvo jo atstovaujamas. Nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas kitos savo pozicijos, negu buvo išdėstyta 2025 m. sausio 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, teismui nepateikė. Pareiškėjas taip pat neskundė teismo sprendimo. Suinteresuoto asmens teigimu, apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo vietą ir laiką ji dar 2025 m. kovo 2 d. raštu buvo pranešusi pareiškėjui, persiųsdama jam 2025 m. vasario 17 d. teismo pranešimo kopiją. Pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių apie savo pasikeitusią poziciją informuoti teismą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kitokią turto rinkos vertę, negu šalys nustatė savo sutartimi.
8. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
10. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
11. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
14. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą sieja su minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida. Taigi, aplinkybė, pareiškėjo manymu, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, atsirado (duomenys neskelbtini). Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2025 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens G. D. atstovas advokatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui G. D. ir V. D. pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9672-566/2025 patenkino pareiškėjų prašymą – nutraukė G. D. ir V. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų 2025 m. sausio 29 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
17. 2025 m. birželio 12 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
19. Šioje byloje pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) sprendimą, padarė aiškias CK 3.51 straipsnio, CK 3.118 straipsnio 1 dalies, CPK 541 straipsnio 1 dalies taikymo klaidas, dėl kurių buvo netinkamai sudarytas sutuoktinių bendro turto balansas (netinkamai nustatyta bendro turto vertė) ir dėl to netinkamai nustatytas pareiškėjui mokėtinos piniginės kompensacijos dydis už sutuoktinei tenkančią didesnę bendro turto dalį.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (įskaitant ir CK 3.118 straipsnį, kuriuo remiasi pareiškėjas). Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, todėl išimtinė diskrecija nurodyti bendrą turtą, jo kiekį ir vertes, taip pat turto pasidalijimo būdą teko būtent pareiškėjams. Kadangi šiuo atveju byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, teismas byloje netaikė (ir neturėjo taikyti) CK 3.118–3.119 straipsnių, reglamentuojančių turto balanso sudarymo ir turto vertės nustatymo tvarką, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas padarė nurodytų teisės normų taikymo klaidą.
22. Pareiškėjai teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai išsprendė bendro turto padalijimo klausimus: nurodė santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo vertes, turto pasidalijimo būdą, pareiškėjui mokėtinos piniginės kompensacijos dydį.
23. Pagal Sutarties 2.2.3–2.2.5, 2.2.8–2.2.5 papunkčius G. D. asmeninės nuosavybės teise atiteko šis santuokos metu įgytas turtas:
23.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 10 000 Eur).
23.2. Sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 35 000 Eur).
23.3. Pirtis, esanti (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 15 000 Eur).
23.4. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 3 500 Eur).
23.5. 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali vertė – 2 500 Eur).
24. Pagal Sutarties 2.2.7 papunktį V. D. asmeninės nuosavybės teise atiteko šis santuokos metu įgytas turtas:
24.1. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 1 500 Eur).
24.2. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (vertė šalių susitarimu – 4 500 Eur).
25. Sutarties 2.2.12 papunktyje pareiškėjai patvirtino, kad Sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.
26. Sutarties 2.2.13 papunktyje G. D. įsipareigojo sumokėti V. D. 30 000 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį natūra.
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų tais atvejais, kai pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-378/2022).
28. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus pareiškėjui mokėtinos kompensacijos dydį, kiekvienai iš šalių pagal Sutartį atiteko turto už 36 000 Eur. Taigi Sutartyje įtvirtintas turto pasidalijimo būdas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo. Kadangi Sutartyje numatytas turto pasidalijimas atitiko sutuoktinių lygių dalių principą, bylą nagrinėjusiam teismui nekilo pareiga atlikti papildomą sutarties sąlygų teisėtumo kontrolę. Teismui taip pat nebuvo pagrindo abejoti dėl Sutartyje šalių susitarimu nurodytos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (60 000 Eur), juo labiau, kad ji ne tik nebuvo mažesnė, bet ir viršijo Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę (48 200 Eur). Nors pareiškėjas teigia, kad reali nurodyto turto vertė sudaro apie 203 000 Eur, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų šiai aplinkybei pagrįsti, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat išreiškė abejonę ir dėl tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, tačiau nepateikė teismui duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad reali jų vertė yra didesnė už Sutartyje nurodytą nominalią akcijų vertę (2 500 Eur). Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. yra nemoki, jos veikla yra sustabdyta, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad akcijų vertė yra didesnė už nominalią jų vertę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo išvadai, kad šalių sudarytos Sutarties sąlygos pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir apribojo pareiškėjo turtines teises. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad teismas, (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtindamas pareiškėjų Sutartį, padarė teisės normos taikymo klaidą.
29. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodo, kad jis pasirašė tik sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nepasirašinėjo. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo žinoma apie teisme pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo, be to, po teisinių konsultacijų jis 2025 m. vasario 7 d. informavo sutuoktinę, kad atšaukia savo parašą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
30. Iš byloje esančio prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu matyti, kad jis yra pasirašytas abiejų sutuoktinių – tiek G. D., tiek V. D.. Be pareiškėjo parašo, prašyme ranka taip pat yra įrašytas jo vardas ir pavardė. Nors pareiškėjas teigia, kad prašymą pasirašė ne jis, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę (pavyzdžiui, rašysenos eksperto išvados ar kt.), taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad pareiškėjas apskritai būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl dokumento suklastojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginį, kad jis nepasirašinėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, laiko deklaratyviu ir neįrodytu.
31. Teismas kaip nepagrįstą taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, kad jis nežinojo apie teisme pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad sutuoktinė 2025 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku persiuntė pareiškėjui teismo pranešimą apie paskirtą rašytinį teismo posėdį. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar 2025 m. vasario 7 d. sudarė su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, konsultavosi su advokatu santuokos nutraukimo klausimais. Teismo vertinimu, aptariamu atveju pareiškėjas, būdamas raštingas, turėdamas gyvenimiškos patirties, konsultuodamasis su profesionaliu teisininku (advokatu), neabejotinai turėjo suvokti, kad jo pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bus teikiama teismui, taip pat turėjo visas galimybes pasidomėti, ar teisme yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo ar ne, o esant poreikiui – informuoti teismą, apie tai, kad pakeitė nuomonę ir nebepalaiko sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau to nepadarė, elgėsi pasyviai, apsiribodamas tik elektroninio laiško ir SMS žinutės išsiuntimu sutuoktinei. Šiuo atveju pareiškėjas, nebūdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, turi prisiimti atsakomybę už visas dėl tokio elgesio kilusias pasekmes.
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, buvimo. Išdėstytų motyvų pagrindu, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-565-1014/2023, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.