- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5067-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00759-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu , suinteresuotas asmuo- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti jai, atstovaujančiai nepilnamečius vaikus A. C. gim. (duomenys neskelbtini)ir A. C. gim. (duomenys neskelbtini), terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio vaikų tėvo R. C. palikimą ,praleistą dėl svarbių priežasčių ir išduoti jai teismo leidimą atsisakyti paveldėti vaikų vardu mirusio R. C. palikimą.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų A. C. ir A. C. tėvas R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ( medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po R. C. mirties neliko jokio turto (RC išrašas), tačiau kiek jai žinoma, jis turėjo skolų. Apie mirusiojo skolas ją informavo jo giminaičiai.
Pagal LR CK normas, reguliuojančias paveldėjimo santykius pagal įstatymą, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( LR CK 5.50 str.). Palikimą galima priimti per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos (ck 5.50 str.).
Su R. C. nuo 2009 metų iki 2012 metų gyvenę kaip sugyventiniai faktinėje šeimoje, nesusituokę. Gyvendami kartu šeimos pajamas ir išlaidas tvarkė bendrai, rūpinosi vienas kitu ir vaikais, bei gyvenę jos ir kitų jos seserų paveldėtame tėvų name (duomenys neskelbtini).
Dėl mirusiojo palikimo priėmimo nesikreipusi, nes siekusi, kad nepilnamečiai vaikai išvengtų neigiamų turtinių padarinių ir pasekmių dėl mirusio tėvo įsiskolinimų. Nusprendusi nesikreipti dėl palikimo priėmimo, ji nežinojusi, jog reikia kreiptis dėl atsisakymo priimti nepilnamečių vaikų vardu tėvo palikimą atsiradusį po tėvo mirties.
Nepilnamečiai vaikai A. ir A. yra pirmos eilės įpėdiniai ir gali paveldėti/atsisakyti paveldėti savo tėvo palikimą (CK 5.11 str.). Tačiau jie nepilnamečiai ir negali patys savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų (LR CK 2.5 str.).
Civilinio kodekso normos nustato principą, kad nepilnamečių vaikų turtas turi būti tvarkomas išimtinai jų interesais, o paveldimą turtą jų vardu priima įstatyminiai atstovai.
LR CK 5.52 str. numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Žemesnės instancijos teismas
Vaikų V. A. ir A. C. interesus atitinka, kad po jų tėvo R. C. mirties jų vardu palikimas nebūtų priimtas, nes palikimo balansas yra neigiamas ir tokio palikimo priėmimas yra nenaudingas nepilnamečiams vaikams ir akivaizdžiai pažeistų nepilnamečių vaikų teises bei interesus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Ji apie tai, jog reikia kreiptis per įstatymo numatytą terminą dėl atsisakymo priimti palikimą nežinojusi, todėl ir nesikreipusi per tris mėnesius į notarą dėl atsisakymo priimti palikimą bei teismą gauti leidimą .Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad A. C. ir A. C. yra nepilnamečiai ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečių vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jų atstovė pagal įstatymą – mama. Šių savo pareigų per įstatymo nustatytą terminą neatlikusi dėl savo nežinojimo ir dėl to, jog sprendusi, kad kreiptis dėl palikimo atsisakymo nereikia, nes jai buvo žinoma, kad mirusysis R. C. turto neturėjo, o tik turėjo skolinius įsipareigojimus. Todėl stengdamasi apginti savo nepilnamečių vaikų interesus ir nesikreipusi dėl turto paveldėjimo po jų tėvo mirties.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pilnai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).
Pasisakydamas dėl CK 5.57 str.1dalyje įtvirtinto pagrindo palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas , bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo(pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007 m birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2007).
Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
Byloje pateiktu medicininiu mirties pažymėjimu patvirtinama, kad R. C. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Pateiktais gimimo liudijimais patvirtinama, kad A. C. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C. a.k(duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti R. C. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k(duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, veikdama kaip nepilnamečių vaikų A. C. ir A. C. įstatyminė atstovė ,siekia atsisakyti priimti vaikų mirusio tėvo R. C. nepaveldėtą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. C. ir A. C. yra pirmos eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, paveldėti mirusio tėvo R. C. palikimo .
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja, kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė veikdama už savo nepilnamečius vaikus įstatymu nustatytą paveldėjimo priėmimo , šiuo atveju atsisakymo terminą, praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kadangi ji tiksliai nežinojo įstatyminio reglamentavimo dėl termino kreiptis pas notarą su pareiškimu palikimui priimti ar atsisakyti nuo palikimo. Pareiškėja žinodama, kad palikėjas neturėjo jokio turto, o turėjo tik skolų, nesikreipė dėl palikimo priėmimo galvodama, kad tai vaikams nesukels jokių teisinių pasekmių, o sužinojusi apie būtinumą atlikti palikimo atsisakymo vaikų vardu procedūras kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, siekiant atsisakyti palikėjo palikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą vaikų vardu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama pas notarą dėl atsisakymo priimti palikimą vaikų vardu , elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių. Ir tai laikytina svarbiomis priežastimis atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, kuris atsirado po nepilnamečių vaikų tėvo R. C. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).
Dėl teismo leidimo išdavimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas ir atskirose CK normose detalizuotas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas išimtinai jų interesais. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai atstovaudami nepilnamečiams vaikams, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai.
Sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo pareiškėjai nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgtina į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad vien suinteresuoto asmens- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM nurodomos jai žinomos likę mirusio R. C. skolos sudaro apie 6 tūkstančius eurų sumą, neskaitant to, kad dar buvo užvestų vykdomųjų bylų pas antstolius T.Gerasimovič ir J. Jakimavičienę, kur skolų sumos nėra žinomos, o palikimą galimai sudarytų tik 934,61 Eur sukauptų pensinio draudimo lėšų. Tokiu būdu matosi, kad mirusio tėvo R. C. palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų A. C. ir A. C. vardu galėtų gan ženkliai apsunkinti jų, kaip mirusiojo teisių perėmėjų, turtinę padėtį dėl mirusio tėvo piniginių prievolių įvykdymo kreditoriams . Dėl to šiuo atveju pareiškėjos prašymas išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu po tėvo mirties yra pagrįstas, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dėl to tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, 582 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjai- nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei V. K. a.k(duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. C. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C. a.k(duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), vardu ,po vaikų tėvo R. C. a.k. (duomenys neskelbtini) ,mirties (duomenys neskelbtini) ir terminą atsisakyti priimti palikimą pratęsti 3(trims)mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti leidimą V. K., a k (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. C. ir A. C. įstatyminei atstovei atsisakyti priimti palikimą po (duomenys neskelbtini) mirusio R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. C. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. C. a.k(duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.