- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- I1-3767-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02198-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. O. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba; atsakovė), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:
2.1. Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2023-12-01 iki 2024-10-21 (toliau ir -Ginčo laikotarpis) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes dušo vieta yra neuždara, yra tik šoninės sienelės, kurios neužtikrina visiško privatumo, nes priešais prausiantys nuteistieji mato viską prieš save ir taip gaunasi nuolatinis spoksojimas, kuris sukelia nemalonumo, nejaukumo ir nesmagumo jausmą. Taip pat pareiškėjas teigia, kad einant prie veidrodžio, kuris yra 1 ar 2 per visas dušines, privalo keistis ir prašyti, kad užleistų kitas nuogas nuteistasis.
2.2. Pažymi, kad dušinėse nėra užtikrintas saugumas, kadangi pareiškėjas būna ten užrakintas kartu su kitais nuteistaisiais. Taip pat nėra kilimėlių, trūksta veidrodžiui lentynų, nėra persiengimo kambarėlių, pakabų.
2.3. Tvirtina, jog dėl neužtikrintos teisės į privatumą negalėjo tinkamai rūpintis kūno higiena, nors turi (duomenys neskelbtini), naudoja daktaro skiriamus vaistus. Taip pat pažymi, jog nuolat maudantis duše jausdavo didelį diskomfortą, iš nuteistųjų patyrė patyčias, orumo pažeminimą, jausdavo nepilnavertiškumo jausmą. Taip pat nurodo, kad dar ilgai po dušo jausdavo patyčias dėl (duomenys neskelbtini).
2.4. Pažymi, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo išgyveno dvasinius, emocinius ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio apibrėžtį.
3. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose šalinant skundo trūkumus, papildomai paaiškino, kad:
3.1. Dušo patalpoje yra devyni dušo purkštuvai ir kiekvienas purkštuvas turi turėti ant sienos prisuktus veidrodžius. Todėl mano, jog dušinėje trūksta septynių sieninių veidrodžių.
3.2. (Duomenys neskelbtini), yra ant nugaros ir kitose kūno vietose, kurių be veidrodžio negalėtų matyti.
3.3. Naudoja šiuos gydytojo paskirtus vaistus: (duomenys neskelbtini).
3.4. Nuteistieji juokėsi iš jo lytinio organo, lygino jį su pirštuku, krapštuku. Dėl sudėjimo vadino anoreksiku, mumija, išsigimėliu. Dėl (duomenys neskelbtini) sakydavo ir juokdamiesi tyčiojosi, kad byra į pelenus.
3.5. Jo išgyvenimai yra labai įvairūs, t. y. baimė, pyktis, nerimas, liūdesys, sielvartas, verksmas, isterija, depresija. Taip pat nepasitikėjimas, nepilnavertiškumas, savęs smerkimas, kompleksai, jog yra negražus, nemylimas, vienatvė, nors šalia yra žmonių.
Šalies argumentai
4. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos paaiškino, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas į sekančias patalpas: nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu nebuvo dirbantis.
4.2. Dėl privatumo dušo patalpose paaiškina, kad:
4.2.1. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros įrengtos 2022-10-14.
4.2.2. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo 11-12 būrių dušinėje įrengtos 9 dušo galvutės, 7-8 būrių dušinėse įrengtos 9 dušo galvutės. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis.
4.2.3. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Atsižvelgiant į tai mano, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrintas.
4.2.4. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
4.2.5. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
4.3. Dėl persirengimo vietų įrengimo paaiškino, jog:
4.3.1. Teisės aktai nenumato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo. Paaiškina, kad dušo patalpose buvo įrengta vieta drabužiams pasikabinti, vieta persirengti su suolais, veidrodžiais. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti, yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Taigi, šiuo aspektu nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
4.3.2. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į kalėjimo administracija, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovė to neužtikrino.
4.4. Dėl dušo patalpų įrengimo paaiškino, kad:
4.4.1. Nuo 2017-06-07 nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimais: dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis - 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams - 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai - pagal poreikį.
4.4.2. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7-8, 11-12 būrių dušinėse įrengta po vieną veidrodį. Nuteistųjų sudaužyti veidrodžiai nedelsiant keičiami naujais. Po vieną veidrodį taip pat įrengta visų gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose. Prasimosi vietose įrengtos lentynėlės, kilimėliai įrengti prie kiekvienos sėdimos vietos. Dušinėse įrengtos pakabos po 3 kabliukus kiekvienam asmeniui.
4.4.3. Nuteistieji dušuose yra užrakinami ir išleidžiami jiems nusiprausus. Nuteistųjų saugumas yra užtikrinamas nuolatos, priešais dušo patalpas yra pareigūnų postas kur visada budi pareigūnai.
4.5. Dėl emocinės būklės paaiškino, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušinėse ar persirengimo kambarių nebuvimas ir kt., nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus laiko jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
4.6. Dėl neturtinės žalos pažymi, jog:
4.6.1. Iš to kas išdėstyta matyti, kad neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
4.6.2. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
4.6.3. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, parenti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2023-12-01 iki 2024-10-21, atlyginimą.
6. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl privatumo dušo patalpoje
8. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Ginčo laikotarpiu naudojantis bendro naudojimo duše nebuvo privatumo, nes dušo vieta yra neuždara, yra tik šoninės sienelės, kurios neužtikrina visiško privatumo, priešais prausiantys nuteistieji mato viską prieš save, kas sukelia nemalonumo, nejaukumo ir nesmagumo jausmą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
10. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (Aprūpinimo normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Žemesnės instancijos teismas
11. LVAT praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
12. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros įrengtos 2022-10-14. Tą patvirtina ir prie atsiliepimo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti, jog yra įrengtos pertvaros, ribojančios matomumą.
14. Pažymėtina, jog pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Teismas vertina, jog pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
15. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie dušo patalpų įrengimą, pareiškėjas jų objektyviais įrodymais nepaneigė. Remiantis šiais duomenimis, bei atsižvelgiant į atsakovės atstovės pateiktus duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą atitinkamose pataisos įstaigos patalpose (2024-11-25 Pažyma Nr. RV-22-10659), darytina išvada, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu Ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas.
Dėl dušo patalpų įrengimo
16. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina ir iš netinkamo dušo patalpų įrengimo. Skunde nurodė, kad dušo patalpose nebuvo įrengtos atskiros persirengimo patalpos, nebuvo pakankamai veidrodžių, dėl ko negalėjo prisižiūrėti savo odos, taip pat trūko lentynų, pakabų.
17. Atsakovė atsiliepime į skundą patvirtino, jog pataisos įstaigos dušo patalpose nėra įrengti persirengimo kambariai, bet pažymėjo, jog maudymosi patalpoje yra įrengta vieta drabužiams pasikabinti, vieta persirengti su suolais, veidrodžiais; taip pat pažymėjo, kad persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
18. Pažymėtina, kad reikalavimas įrengti dušo patalpose ar prie jų persirengimo kabinas (kambarius, patalpas) nėra įtvirtintas nei Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir – Higienos norma), nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, arba Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389.
19. Taip pat pažymėtina, jog Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau ir – Aprūpinimo normos), nustatyta, jog dušinėse turi būti įrengtas veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms bei po vieną kilimėlį ar groteles prie kiekvieno dušo ragelio. Šiuo atveju iš byloje esančios Tarnybos turto valdymo skyriaus 2024-11-28 pažymos apie pareiškėjos laikymo sąlygas Nr. LV-65699 bei pridėtų nuotraukų matyti, kad dušo patalpos buvo lentynėlėmis higienos priemonėms, veidrodžiu, kilimėliais, suolais. Šie duomenys patvirtina, kad inventorius dušo patalpose buvo įrengtas laikantis teisinio reglamentavimo.
20. Papildomai pažymėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl dušo patalpų trūkumų nesikreipė. Toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesijautė patiriantis reikšmingų nepatogumų ir nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie veidrodžio trūkumą, o rėmėsi tik deklaratyviais argumentais. Taip pat pareiškėjo teiginiai, jog jis serga (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga daugiau veidrodžių, norint tinkamai nusiprausti atitinkamas kūno vietas, taip pat vertinti kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi atsakovės pateiktais įrodymais, kurie patvirtina tinkamą patalpų įrengimą, ir pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo atmeta kaip nepagrįstus.
21. Svarbu pabrėžti, kad LVAT analogiško pobūdžio bylose laikosi pozicijos, jog subjektyvūs pareiškėjų vertinimai dėl laisvės atėmimo vietų sąlygų, nepagrįsti objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti jų teisių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). Ši praktika taip pat patvirtina, kad atsakovės pateikti įrodymai laikytini tinkamu pagrindu atmesti pareiškėjo skundo argumentus dėl veidrodžių trūkumo dušo patalpose.
Dėl neužtikrinto saugumo
22. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dušinėse nėra užtikrintas saugumas, kadangi pareiškėjas ten būna užrakintas su kitais nuteistaisiais.
23. Tarnyba atsiliepime paaiškino, kad nuteistieji dušuose yra užrakinami, ir išleidžiami jiems nusiprausus. Nuteistųjų saugumas yra užtikrinamas nuolatos, priešais dušo patalpas yra pareigūnų postas kur visada budi pareigūnai. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos pateikta pozicija. Pareiškėjas teismui nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, kaip galėjo pasireikšti nesaugumas naudojantis dušu. Be kita ko, akcentuotina, jog dėl nesaugumo naudojantis dušu pareiškėjas Ginčo laikotarpiu nesikreipė. Tą patvirtina jau minėta 2024-11-28 pažyma apie pareiškėjos laikymo sąlygas Nr. LV-65699. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvus dėl ko yra atmestini.
Dėl neturtinės žalos
24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
26. Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
27. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovę dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šiai aplinkybei patvirtinti, kaip jau ne kartą minėta, atsakovė yra pateikusi Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-11-25 Nr. RV-22-10660, kurioje nurodoma, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių I - ąjame kalėjime (toliau – įstaiga), nuteistasis, t. y. pareiškėjas, Ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir neigiamų išgyvenimų, diskomforto, nepatogumų, orumo pažeminimo, kuriuos galimai galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y. neužtikrintas saugumas ir privatumas naudojantis dušu (nebuvo pertvarų iš priekio, kilimėlių, veidrodžių, lentynėlių, persirengimo kambarių, pakabų), nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
28. Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas Ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Netenkinus pagrindinio reikalavimo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos, netankintinas ir išvestinis prašymas priteisti 5% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. O., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.