Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-201-730/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-27
Bylos Nr.: e2A-201-730/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00503-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-201-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00503-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2018-07-24 savavališkos statybos aktus Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063; 2018-07-25 privalomuosius nurodymus Nr. PNSD-30-180725-00070, Nr. PNSD-30-180725-00069, Nr. PNSD-30-180725-00068, Nr. PNSD-30-180725-00066, Nr. PNSD-30-180725-00067, Nr. PNSD-30-180725-00065, Nr. PNSD-30-180725-00064, Nr. PNSD-30-180725-00063; 2017-07-27 privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-180727-00070, Nr. PNSSP-30-180727-00069, Nr. PNSSP-30-180727-00068, Nr. PNSSP-30-180727-00066, Nr. PNSSP-30-180727-00067, Nr. PNSSP-30-180727-00065, Nr. PNSSP-30-180727-00064, Nr. PNSSP-30-180727-00063, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad Inspekcija 2018 m. liepos 17 d. vykdydama patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog minėtu adresu yra 8 nesudėtingi statiniai: sandėlis 2F1ž (16,27 kv. m), sandėlis 3F1g (13,75 kv. m), sandėlis 4F1ž (5,64 kv. m), prekybos pastatas 5E1ž (5,30 kv. m), sandėlis 6F1ž (9,63 kv. m) lauko terasa-stoginė k (285 kv. m.), stoginė-šašlykinė k1 (8 kv. m), stoginė k2 (19,93 kv. m), kurių statybai nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Palangos miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų. Inspekcija nustatė, kad statinius sklype, (duomenys neskelbtini), ieškovė pastatė savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, todėl 2018 m. liepos 24 d. dėl kiekvieno šių statinių surašė savavališkos statybos aktus, o 2018 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai bei 2018 m. liepos 27 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė nurodo, kad ginčo sklype esantys ginčo pastatai buvo pradėti statyti dar 2002 metais ir baigti 2007–2008 m., tai patvirtina 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta dengta lauko terasa (stoginė ind. k), (duomenys neskelbtini) su pagalbinėmis patalpomis. O tai reiškia, jog ginčo objektu esanti terasa, tiek kiti pagalbiniai statiniai (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 11 d. jau buvo pastatyti. Taip pat teikiamas 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris patvirtina tas pačias aplinkybes – apžiūrėta dengta lauko terasa (duomenys neskelbtini), su pagalbinėmis patalpomis. Be to, statinius, esančius ginčo sklype, nuo 2002 m. nuomojasi trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sporto lizdas“ (buvusi D. M. įmonė), kuri nuo pat nuomos pradžios teikia viešojo maitinimo paslaugas. O iš 2002 m. gegužės 24 d. ir 2005 m. liepos 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ patikrinimo aktų kopijų matyti, kad įmonės veikla buvo tikrinama, nagrinėjami skundai, akcentuojamas šašlykų kepimas, tai būtų buvę neįmanoma neturint šašlykinės, t. y. pagalbinių statinių jau nuo 2002 metų. 2007–2008 metais ginčo statiniai buvo rekonstruoti ir galutinai suformuoti, t. y. buvo tokie pat, kokie yra ir šią dieną. Kultūros paveldo vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/) registruojant nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį, buvo atlikta fotofiksacija ir vienoje iš nuotraukų (Nr. 38), darytų 2008 m. gegužės 8 d., užfiksuota ginčo dengta lauko terasa (stoginė). Šiuos duomenis taip pat galima palyginti su kitais viešais duomenimis (www.google.com/maps street view), iš kurių matyti, kad 2013–2014 metais buvo fiksuota tokio pat dydžio, konstrukcijų ginčo lauko terasa. Atsižvelgiant į tai, negali būti jokio ginčo, kad lauko terasa (stoginė), (duomenys neskelbtini) tokio dydžio, matmenų ir konstrukcijos buvo pastatyta iki 2008 metų. Kadangi ginčo statinių statyba buvo pradėta 2002 m. ir baigta 2007–2008 m., reikalavimas rengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą) nebuvo privalomas, kadangi ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki šiol) į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl ir ginčo sklypas nebuvo nei nekilnojamosios kultūros vertybės, nei kultūros paveldo objekto teritorija.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė nutraukti bylą dėl ieškinio dalies dėl savavališkos 2018-07-24 statybos aktų Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo, nes skundžiami dokumentai negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, o kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės pastatyti statiniai, dėl kurių buvo surašyti ginčijami aktai bei privalomieji nurodymai, pastatyti žemės sklype, esančiame kultūros paveldo vietovės teritorijoje (nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jų apsaugos zonoje) – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl teisiniu reglamentavimu ieškovė, norėdama statyti minėtus statinius, turėjo parengti statybos projektus bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 buvo tenkintas Inspekcijos ieškinys, kuriuo ji, be kita ko, prašė panaikinti ieškovės 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018 Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Todėl Inspekcija, teismui panaikinus ieškovės surašytos deklaracijos galiojimą, ėmėsi veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 d., t. y. surašė šioje byloje ginčijamus savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės inicijuota byla yra susijusi tiesioginiu prejudiciniu ryšiu su Palangos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-59-995/2017, nes joje nustatytinos aplinkybės yra aktualios ir teisiškai reikšmingos nagrinėjamai bylai, byloje dalyvauja tie patys asmenys. Civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 nustatyta, kad A. K. 2015 m. balandžio 10 d. deklaracijoje nurodyta, jog ji surašyta pagal 2007 m. K. A. architektūros firmos parengtą terasos supaprastintą projektą ir turint Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. 2007 m. kovo 24 d. pritarimą, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad byloje pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. 2007 m. kovo 1 d. įrašas „pritarti terasos supaprastintam projektui iki 2007-12“, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus architekto F. J. 2008 m. birželio 6 d. įrašas „pritarti (pratęsti) terasos supaprastintam projektui iki 2008 12 mėn.“, projektinėje dokumentacijoje numatyta kaip esama dengta lauko terasa, laikinas statinys. Pirmiau nurodyti statinio projekto sprendiniai, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, dengta lauko kavinės terasa, 2002 m. liepos 11 d., 2003 m. gegužės 30 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais, leidžiant jį naudoti iki 2003 m. spalio 15 d., pratęstas leidimo naudoti laikas iki 2004 m. spalio 30 d., vėliau iki 2008 m. gruodžio mėnesio, t. y. ribotą terminą, kuris pasibaigė 2008 m. gruodžio mėn. ir nebuvo pratęstas. Pažymi, kad tiek 2002 m. liepos 11 d., tiek 2003 m. gegužės 30 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais nustatyta, jog pasibaigus statinio stovėjimo terminui jis turi būti nugriautas (išardytas) ar perkeltas į kitą vietą. Pažymi, kad 2002 metais statinys buvo 110 kv. m ploto, o juos registruojant – 285 kv. ., tai yra ieškovės surašytos deklaracijos pagrindu įregistruotos stoginės žymimos indeksu k (terasos) plotas yra žymiai didesnis (beveik 100 kv. m), nei derinant jos laikiną naudojimą 2007–2008 m

3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Savavališkos statybos aktai vertintini kaip įrodymai, bet tai nėra individualūs teisės aktai, todėl negali būti sprendžiamas jų panaikinimo klausimas. Be to, ieškovė praleido 1 mėnesio terminą ginčyti privalomąjį nurodymą, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu. Nurodo, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja 2007 m. kovo 1 d. pritarė supaprastintam terasos projektui iki 2007 m.12 mėn., vėliau vyr. architektas F. J. pritarė terasos projektui iki 2008 gruodžio mėn., kuriame terasa traktuotina tik kaip laikinas statinys. Statytoja terasą vis perstatydavo: iš pradžių ji buvo 110 kv. m, vėliau 197,63 kv. m, 205,74 kv. m, ir dar vėliau 285 kv. m, tokie padidinimai yra nepagrįsti statybos dokumentais. Šalys neginčija, kad minimas sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, galiojimo ribas ir jam taikomas šiuo teritorijų planavimo dokumentu nustatytas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas. Pagal detaliojo plano sprendinius aptariamas žemės sklypas yra U15 kvartalo sklypas Nr. 3. Jame negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas, todėl sklype negalima statyti jokių statinių, kuriais būtų didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas.

4. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statiniai, nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), – teritoriją. Šiai Palangos miesto istorinei daliai paveldosaugos reikalavimai yra nustatyti parengtame Palangos m. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame teritorijų planavimo dokumente. Pagal Specialųjį planą žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją (T1), nustatytas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T1). Be to, pagal NKPAĮ 2 str. nuostatas, nekilnojamąja kultūros vertybe gali būti tiek kultūros paveldo objektas, tiek kultūros paveldo vietovė. Nurodo, kad vadovaujantis ir NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatomis turėjo būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Pasak trečiojo asmens, sistemiškai aiškinant paminėtas NKPAĮ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas (skirtingų laikotarpių redakcijas), darytina išvada, kad teisės aktuose visada buvo nustatytas reikalavimas statant ir nesudėtingus statinius tiek kultūros paveldo objekto, tiek kultūros paveldo vietovės teritorijoje gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokia pati pozicija yra nurodoma ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018, todėl prašo ieškinį atmesti.

I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-07-24 savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo nutraukti ir kitą ieškovės A. K. ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

Atsiliepimas

5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl termino privalomiesiems nurodymams ginčyti nurodė, kad trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administraciją atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą privalomiesiems nurodymams ginčyti. Kadangi šioje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti individualius administracinius aktus, šis nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byloje taikytini ABTĮ nustatyti administracinio akto apskundimo terminai. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų surašymo metu) nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju privalomieji nurodymai surašyti 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. liepos 27 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 24 d., todėl laikytina, kad ieškovė ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo teismui pateikė nepraleidusi termino kreiptis į teismą dėl priimtų aktų apskundimo.

5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nurodo, kad ieškovė vienu iš reikalavimu prašo panaikinti 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktus Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063. Teismas nusprendė, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų. Teigia, kad savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktai, nelemiantys administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Kitaip tariant, šie aktai patys savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl nusprendė bylos dalį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo nurodė, kad Inspekcija, nustačiusi savavališkų statybų, (duomenys neskelbtini), faktą 2018 m. liepos 25 d. surašė ieškovei privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar statinių statybai buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo statiniai buvo užbaigti statyti 2002 metais. Pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovei buvo leista statyti laikiną 110 kv. m ploto statinį, kuris šią dieną yra 285 kv. m. Esant šiems įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, teismas ieškovės argumentų, kuriais šie faktai kvestionuojami, nebeanalizuoja ir plačiau nebepasisako. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo parengti statybos projektą, kuriam turėjo būti gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, tarp jų ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tarnautojo, tačiau ieškovė dėl rašytinių institucijų įgaliotų asmenų pritarimo nesikreipė, leidimas statyti naujus nesudėtinguosius statinius nebuvo išduotas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pastatyti ginčo statiniai buvo pastatyti be statybą leidžiančio dokumento, o tai patvirtina savavališkos statybos faktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) A. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Apeliantė dėl savavališkos statybos darbų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad savavališkos statybos aktai patys savaime negali sukelti apeliantei kokių nors teisinių pasekmių ir todėl šis apeliantės reikalavimas teisme nenagrinėtinas. Teigia, kad teismas neįvertino, jog apeliantės skundžiami savavališkos statybos aktai riboja apeliantės teises, kadangi surašius savavališkos statybos aktus yra tiesiogiai kėsinamasi į ieškovės nuosavybės teisę. Nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o savavališkos statybos aktai yra tiesiogiai susiję su privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nepagrįstai nutraukė.

6.2. Apeliantė dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo nurodo, kad statyba nėra savavališka tais atvejais, kai statinių statymo metu nebuvo turima statybą leidžiančio dokumento, tačiau toks dokumentas pagal galiojančius teisės aktus nebuvo privalomas. Nagrinėjamu atveju ginčo statiniai pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau net ir hipotetiškai konstatavus, jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento, pripažinti ginčo statinių savavališkais nebūtų teisinio pagrindo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas net ir klaidingai nustatęs faktą, jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento, negalėjo padaryti išvados, jog ginčo statiniai pastatyti savavališkai. Tokia išvada darytina todėl, kad ginčo statiniams statybos metu reikalavimas rengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą) nebuvo privalomas, nes ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki šiol) į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl ir ginčo sklypas nebuvo nei nekilnojamosios kultūros vertybės, nei kultūros paveldo objekto teritorija. Ginčo statiniai patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją – Palangos miesto istorinę dalį, tačiau reikalavimas rengti statinio projektą bei gauti atitinkamus valstybės tarnautojų pritarimus tokioje teritorijoje statomiems statiniams įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., t. y. kai ginčo statiniai jau buvo pastatyti.

6.3. Apeliantė dėl statinių statytojo nurodo, kad ginčo statinių statytoja yra ne apeliantė, o D. M., todėl savavališkos statybos aktai surašyti ne tam asmeniui. Teigia, ginčijami savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai naikintini jau vien dėl to, jog yra surašyti ne tam asmeniui. Dėl savavališkos statybos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savavališkos statybos fakto savarankiškai šioje byloje nenustatinėjo, o paprasčiausiai rėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017. Apeliantės teigimu, šiuo atveju prejudicijos taikyti pirmosios instancijos teismas negalėjo, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 nebuvo nustatinėjamas ginčo statinių savavališkos statybos faktas, o buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo statinių registravimo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje teisėtumo. Vien faktas, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 panaikino ieškovės surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą, automatiškai nereiškia, jog ginčo statiniai pastatyti neteisėtai, t. y. be statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, jog šiuo atveju byloje pateiktas 2002 m. liepos 11 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris patvirtina, kad ginčo statiniams buvo išduotas statybos leidimas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1. Atsakovė dėl bylos nutraukimo nurodo, kad ginčijami savavališkos statybos aktai negali būti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju bylos dalis dėl paminėtų savavališkos statybos aktų panaikinimo yra pagrįstai nutraukta. Teigia, kad vertinant savavališkos statybos aktus individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio. Visa tai lemia, kad ginčijami savavališkos statybos aktai negali būti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju bylos dalis dėl paminėtų savavališkos statybos aktų panaikinimo yra pagrįstai nutraukta.

7.2. Atsakovė dėl statybą leidžiančio dokumento nurodo, kad šiuo atveju ieškovė turėjo parengti supaprastintą statybos projektą, kuriam turėjo būti gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog statiniai buvo pastatyti 2002 metais, kadangi ieškovės surašyta deklaracija dėl šioje byloje ginčijamų statinių statybos užbaigimo, kurios galiojimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas, buvo pateikta tik 2015 m. birželio 10 d., nors apeliantės teigia, kad statyba baigta 2002 m. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog lyginant 2002 m. dengtos terasos duomenis su 2015 m. birželio 10 d. deklaracijos pagrindu įregistruotu statiniu, duomenys žymiai skiriasi, tai rodo aplinkybę, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2015 m. vykdė statybos darbus. Pažymi, kad apeliantė skundą grindžia argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje.

8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

8.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad šalys neginčija fakto, jog ginčo statiniai patenka į Palangos miesto detaliojo plano teritoriją. Teigia, kad pagal detaliojo plano sprendinius aptariamame žemės sklype negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Kadangi ginčo sklype negalima statyti jokių statinių, kuriais būtų didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Teigia, kad šiuo atveju ieškovei buvo leista statyti 110 kv. m laikiną konstrukciją, kuri buvo nuolat perstatoma, ir jos plotas šiuo metu yra 285 kv. m, o ši statyba nepagrįsta jokiais statybą leidžiančiais dokumentais. Pažymi, jog ginčo žemės sklypas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną, kurioje nėra galima nauja statyba, o tik konservavimo ir restauravimo darbai. Nurodo, kad apeliantai iš esmės kelia klausimus, į kuriuos atsakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

9. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

9.1. Trečiasis asmuo dėl statybos teisėtumo nurodo, kad ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamojo turto vertybės – Palangos miesto istorinės dalies – teritoriją. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės remiasi faktinių aplinkybių nurodymu ir aiškinimu, kas buvo nurodyta ieškinyje. Teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktu teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl savavališkos statybos aktų sukeliamų teisinių pasekmių

12. Apeliantė dėl savavališkos statybos darbų nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantės skundžiami savavališkos statybos aktai riboja apeliantės teises, kadangi surašius savavališkos statybos aktus yra tiesiogiai kėsinamasi į ieškovės nuosavybės teisę. Nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o savavališkos statybos aktai yra tiesiogiai susiję su privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius.

13. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo 5–11 punkto argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylos dalį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, kaip nesukeliančių teisinių pasekmių, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktų panaikinimo nutraukti nurodė, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, toks aktas savaime nesukelia teisinių pasekmių, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama.

15. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, kadangi neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai visiškai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, šiuo atveju – civilinių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytus aktus, kurio pagrindu apeliantei kyla civilinės (apeliantė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

17. Pirmiausia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPISVPĮ) numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš asmenų, nurodytų straipsnio 1 ir 2 punktuose (TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (TPISVPĮ 14 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas išvestiniu savavališkos statybos akto dokumentu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą privalėjo analizuoti savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Antra, Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimus ne kartą išaiškino, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T?77/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T?57/2018). Apeliacinės instancijos vertinimu, šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas teisme.

19. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 pateikė išaiškinimą, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Šioje byloje kasacinis teismas padarė išvadą, kad reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kai į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nutraukti civilinės bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas (nutarties 13 punktas), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti ir dėl šių aktų teisėtumo spręsti, nagrinėjant klausimą dėl nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

21. Apeliantė dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau net ir hipotetiškai konstatavus, jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento, pripažinti ginčo statinių savavališkais nebūtų teisinio pagrindo. Teigia, kad ginčo statiniams statybos metu reikalavimas rengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą) nebuvo privalomas, nes ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki šiol) į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pažymi, kad ginčo statinių statytoja yra ne apeliantė, o D. M., todėl savavališkos statybos aktai surašyti ne tam asmeniui, be to, pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais faktais nepagrįstai rėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017.

22. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti ieškovės reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatė faktines bylos aplinkybes bei rėmėsi prejudiciniais faktais.

23. Pirmiausia atmetami apeliacinio skundo 3, 12 punktų argumentai, jog nagrinėjamu atveju ginčo objektai yra pastatyti turint visus reikiamus leidimus, dėl to šiuo atveju ginčo objektai negalėjo būti pripažinti savavališka statyba. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra išduotas (2002 m. gegužės 22 d.) statybos leidimas, kurio pagrindu leista pastatyti laikiną konstrukciją / pastatą – dengtą 110 kv. m ploto terasą. Šiame akte nurodyta, kad statinį leidžiama naudoti iki 2002 m. rugsėjo 1 d., o pasibaigus šiam terminui, statinys turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Byloje esantys prierašai prie akto patvirtina, kad naudojimo terminas ne kartą buvo pratęstas iki 2007 m. birželio 1 d., tačiau minėtame akte nėra jokių duomenų, jog šį pastatą leidžiama rekonstruoti, didinant jo užstatymo plotą (I e.tomas, e.b.l.145–156). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte (I e.tomas, e.b.l.147–148).

24. Iš apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, jog nėra ginčo dėl fakto, jog šiuo metu esančios 285 kv. m terasos plotas yra kur kas didesnis nei pripažinimo tinkamu naudotis aktuose leistinas nurodytas užstatymo dydis (110 kv. m). Iš esmės dėl šio ginčo objekto užstatymo ploto ir intensyvumo yra pasisakyta ir įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018, kurioje konstatuota, kad 285 kv. m ploto terasos (stoginės), vėliau įteisintos ginčyta 2015 m. birželio 10 d. deklaracija, 2002 m. dar nebuvo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad leidimas buvo išduotas tik 110 kv. m ploto terasai statyti ir ją naudoti tik kaip laikiną konstrukciją ir ribotą laikotarpį. Nors apeliantė nurodo, kad per klaidą nurodytuose aktuose terasa yra nurodyta kaip laikina konstrukcija, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi tiek 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte, tiek 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte nurodyta, kad terasa yra laikinas statinys, skirtas naudotis ribotą laikotarpį, kuris buvo pratęsiamas iki 2007 m. birželio 1 d., be to, aktuose aiškiai nurodyta – pasibaigus nustatytam statinio stovėjimo terminui terasa turi būti nugriauta (išardyta) arba perkelta į kitą vietą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad savavališkos statybos akte užfiksuotiems statiniams nėra išduotas galiojantis statybos leidimas, kadangi 2002 m. gegužės 22 d. išduotas statybos leidimas leido statyti tik laikiną, 110 kv. m ploto konstrukciją, ir tik ribotam laikotarpiui, kuris yra pasibaigęs. Kadangi statybos leidimas faktiškai šiuo metu esančiai 285 kv. m konstrukcijai nėra išduotas, nepagrįsti laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju savavališkos statybos faktas negalėjo būti konstatuotas.

25. Antra, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017.

26. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

27. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e 2-59-995/2017 buvo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei A. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl deklaracijos panaikinimo ir panaikintas atsakovės A. K. 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, galiojimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes apie ginčo statinių pastatymo metus, todėl šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, kad šiose bylose analizuoti ir šiai bylai aktualūs klausimai, procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės yra aktualios bei turi prejudicinę galią ir šioje byloje sprendžiamiems klausimams.

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, teigdama, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 2002 metais, tai yra daugiau kaip prieš 15 metų, o reikalavimas rengti statinio projektą bei gauti atitinkamus valstybės tarnautojų pritarimus tokioje teritorijoje statomiems statiniams įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d, kai ginčo statiniai jau buvo pastatyti. Kaip matyti, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e 2-59-995/2017 nustatyta, kad apeliantės teiginiai, jog statiniai pastatyti 2002 m., prieštarauja pačios atsakovės 2015 m. birželio 10 d. deklaracijoje surašytiems duomenims, kadangi joje statinių statybos pabaigos metai nurodyti 2007 m. Be to, įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2015 m. vykdė statybos darbus, t. y. perstatė pirmiau buvusį statinį, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo statinio statyba buvo užbaigta 2015 metais. Tai iš esmės paneigia apeliantės argumentus, jog ginčo objektų statyba buvo baigta 2002 metais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantei niekada nebuvo išduotas statybos leidimas statyti 285 kv. m terasą. Todėl šiuo atveju aktualios ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, jog negavus leidimo tęsti terasos statybą ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybą pripažinti teisėta.

29. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statinio statyba buvo baigta 2015 metais apeliantei atliekant teisinę registraciją (nutarties 29 punktas), ir į tai, kad tokiems statiniams statybos leidimas išduotas nebuvo (nutarties 24 punktas), nėra pagrindo išvadai, jog statiniai buvo pastatyti teisėtai ir turint statybos leidimą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojoje kultūros vertybėje – Palangos miesto istorinėje dalyje. Ginčo metu galiojusio Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, pagal kurį ginčo sklypas yra griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje ir pagal minėto paminklosauginio plano aprašomosios dalies 6.2.2 punktu yra saugoma šioje teritorijoje užstatymo ir sklypų sistema. Kadangi sklypas yra griežčiausioje paminklosauginio režimo zonoje, todėl pagal paminklosauginio plano 6.3.3 punktą jame jokia nauja statyba negalima. Yra galimas tik konservavimas – restauravimas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės sklypo užstatymo plotas padidėjo daugiau nei dvigubai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė atliko ne konservavimo ar restauravimo darbus, o iš esmės atliko naują statybą daugiau nei dvigubai padidindama terasos plotą.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašyti ne tam asmeniui, dėl to jie turi būti panaikinti, kadangi statybos darbus atliko D. M.. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

31. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais statiniais: pastatas-poilsio pastatas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniu – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pagal 2012 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. 2-20, ir žemės sklypo priklausiniais, kurie priskirti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai: pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-prekybos pastatas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė-šašlykinė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kurie pagal 2015 m. birželio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. (I e.tomas, e.b.l. 125–134).

32. Kaip matyti, apeliantė šiuo atveju yra ginčo sklypo savininkė nuo 2012 metų, tačiau ginčo objekto statyba yra baigta 2015 metais, pačiai apeliantei siekiant atlikti teisinę ginčo objektų registraciją. Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pateiktoje 2013 m. liepos 10 d. nuomos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“, yra tik susitarimas, kad nuomininkas, gavęs nuomotojo suderinimą ant patalpų rekonstrukcijos projektų, organizuoja statybos darbų atlikimą (I e.tomas, e.b.l.120), tačiau sutarties pagrindu jokios statytojo teisės ir pareigos nuomininkui nėra perleidžiamos. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ginčo statinių statyba yra atlikta be statybą leidžiančių dokumentų, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, būdama žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkė, yra atsakinga už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes, todėl tiek savavališkos statybos aktai, tiek privalomieji nurodymai surašyti pagrįstai.

33. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 12–32 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas (nutarties 13 punktas), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo spendimo dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir prejudicinius faktus tinkamai išsprendė klausimą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria civilinė byla nutraukta, ir dėl šios dalies priima naują sprendimą atmesdamas apeliantės ieškinio reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl dalies priėmus naują sprendimą atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nagrinėjamu atveju priimamas sprendimas atmesti apeliantės ieškinio dalį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo laikoma, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai atmetami apeliantės ieškinio reikalavimai. Byloje nesant duomenų apie atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista.

37. Apeliantė nagrinėjamu atveju pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos ir 75 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės tenkinant apeliantės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, tai yra nėra patenkinami apeliacinio skundo reikalavimai dėl ieškinio tenkinimo, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta civilinę bylą nutraukti, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo atmesti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė