Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstove K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-305/2018 patvirtintos 2018 m. sausio 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punkte nepilnamečiui vaikui G. D. nustatyto (priteisto) išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui G. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 255,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo jos patirtas atstovavimo išlaidas.

Ieškovė ieškinyje iš esmės nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas A. D. (toliau – ir atsakovas) yra nepilnametės dukros G. D. tėvai. Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2018 m. kovo 9 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių sudarytą 2018 m. sausio 12 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 4.1. punktu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad atsakovas teiks savo nepilnamečiams vaikams K. D., kuris ieškinio teismui padavimo metu pilnametis, ir G. D. išlaikymą tokia tvarka: nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis mokant po 25 Eur kiekvienam vaikui ir nekilnojamuoju turtu - kiekvienam vaikui po 1/4 dalį šio turto: buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1356/5424 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto vertė - 5000 Eur (5000 Eur : 72 mėn. = 70 Eur kiekvieną mėnesį); minėtos sutarties 4.2. punktu, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki nepilnametės dukros pilnametystės. Pagal tai galima daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog atsakovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. šalių nepilnamečiams vaikams teiks 95 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį (turtu + periodinėmis išmokomis), o nuo 2024 m. sausio 1 d. nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės - 100 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis (sūnus (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu). Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik 6 metai. Sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametė dukra buvo vos 6 metų amžiaus, o šio ieškinio parengimo dieną dukra yra 11 metų amžiaus. Per tą laiką ženkliai išaugo dukros poreikiai, dukra ėmė lankyti mokyklą, jos priežiūrai ir išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos. Taip pat dėl itin didelės infliacijos išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl šių priežasčių teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis nepatenkina net būtiniausių dukros poreikių. Išaugus dukros poreikiams ir nepavykstant šalims taikiai susitarti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ji (ieškovė) kreipiasi į teismą ir prašo pakeisti dukrai teikiamo išlaikymo dydį dėl pasikeitusių dukros poreikių. Ji (ieškovė) paskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį dukros poreikius sudaro apie 610,00 Eur suma : maistas - 150 Eur, nors mokykloje maitinimą gauna nemokamą; būreliai – bendrai 20 Eur, nes dukra lanko šokių ir floristikos būrelius; mokykla - 77,50 Eur, nes kiekvieną dieną ji (ieškovė) duoda dukrai kišenpinigių, be to kiekvieną mėnesį tenka mokėti pinigų klasės fondui ir organizuojamoms ekskursijoms, beveik kiekvienais metais tenka pirkti naują mokyklinę uniformą; internetas - 8 Eur, nes kiekvieną mėnesį ji (ieškovė) už interneto paslaugas moka bendrą 48 Eur sumą (kadangi ji gyvena kartu su sutuoktiniu ir dar 3 nepilnamečiais vaikais, interneto išlaidos dalintinos iš 6 asmenų ir dukrai tenkanti dalis sudaro 8 Eur; internetas dukrai reikalingas tiek užduotims, susijusioms su mokslais, atlikti, tiek pramogoms); mobilusis ryšys - 19,55 Eur, nes ji (ieškovė) sudariusi sutartį dėl telefono pirkimo išsimokėtinai, pagal kurią ji dukrai pirko telefoną Samsung A23, už kurį moka po 9,55 Eur sumą per mėnesį, be to ji (ieškovė) kiekvieną mėnesį apmoka dukros išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio kortelę už 10 Eur, mobilusis ryšys dukrai reikalingas siekiant susisiekti su ja (ieškove), pranešti apie pasibaigusias pamokas ir t.t.; kompiuteris - 18,31 Eur, nes ji (ieškovė) asmeniškai dukrai pirko kompiuterį HP išsimokėtinai, todėl kiekvieną mėnesį moka po 18,31 Eur įmokas, kompiuteris dukrai yra reikalingas mokykloje skiriamoms užduotims atlikti; televizorius - 8,90 Eur, nes ieškovė dukrai taip pat pirko televizorių, už kurį moka 8,90 Eur dydžio įmokas, šis televizorius buvo pirktas asmeniškai dukrai ir juo naudojasi tik ji, kadangi jis yra pastatytas jos kambaryje; dviratis - 22 Eur, ji (ieškovė) pirko dukrai dviratį, skirtą pramogoms ir fizinei veiklai, šias išlaidas ji apskaičiavo dalindama dviračiui skirtas išlaidas iš 12 mėnesių; akiniai - 13 Eur, nes dukra nešioja akinius, kuriuos dažnai tenka keisti dėl to, kad jie susidėvi, sulūžta ar kinta dukros rega, minėta suma apskaičiuota dalijant išlaidas iš 12 mėnesių; komunalinės paslaugos - 52 Eur, nes ji (ieškovė) gyvena kartu su sutuoktiniu ir 4 vaikais, todėl šios išlaidos dalintinos iš 6, o dukrai tenkantis dalis sudaro 52 Eur, ieškovė gyvena gyvenamajame name, kuris apšildomas kietuoju kuru, be to būtina mokėti už sunaudojamą vandenį ir elektros energiją, galiausiai, mokami mokesčiai už atliekų išvežimą bei nuotekų šalinimą; vaistai, vitaminai - 25 Eur, nes ieškovė dukrai kiekvieną mėnesį perka maisto papildus, kuriuos paskyrė kardiologas, be to tokio amžiaus vaikai gana dažnai serga, todėl tenka pirkti vaistus nuo peršalimo ir kitų ligų; higienos prekės – apie 10 Eur, nes ji (ieškovė) dukrai perka prausimosi priemones, dantų šepetėlį, dantų pastą, taip pat kiekvieną mėnesį veda vaiką į kirpyklą, kurios paslaugos yra pakankamai brangios; drabužiai, avalynė – apie 30 Eur, nes dukra greitai auga, todėl kiekvienais metais tenka pirkti naujus drabužius ir avalynę, kurią dukra išauga, ši suma susidaro net ir jai (ieškovei) neišlaidaujant dukros drabužiams, kadangi drabužiai perkami mažomis kainomis, be to, drabužiai perkami tiek mokyklai, tiek laisvalaikiui, ji (ieškovė) minėtą sumą apskaičiavo pagal metines išlaidas, padalindama iš 12 mėnesių; kanceliarinės prekės – apie 20 Eur, nes dukrai būtina pirkti pratybas, vadovėlius, sąsiuvinius, rašymo priemones ir kt., visa tai reikalinga dukros mokslams tiek pamokų metu mokykloje, tiek atliekant namų darbus namuose, šios prekės perkamos pagal poreikį, todėl kiekvieną mėnesį skiriasi; pramogos ir atostogos - 30 Eur, nes nepilnamečiams vaikams būtina dalyvauti ir socialiniame gyvenime, pailsėti nuo mokymosi, todėl ji (ieškovė) su dukra kartais išvažiuoja atostogų, taip pat dukra lankosi kine, aplanko Lietuvoje lankytinas vietas, kitaip pramogauja; žaislai - 20 Eur, nes ji (ieškovė) dukrai perka dovanas, lavinamuosius žaislus, skirtus tiek pramogoms, tiek dukros ugdymui; kuro išlaidos - 30 Eur, nes ji (ieškovė) dukrą vežioja tiek į mokyklą, būrelius, tiek ir pas gydytojus, kadangi ji (ieškovė) su šeima gyvena kaimo vietovėje, Tuo tarpu susisiekimas viešuoju transportu šioje kaimo vietovėje yra apsunkintas, todėl tenka naudotis asmenine transporto priemone; gyvybės draudimas - 6,13 Eur, nes ji (ieškovė) dukrą draudžia investiciniu gyvybės draudimu ir kiekvieną mėnesį už tai sumoka po 6,13 Eur, be to investiciniame gyvybės draudime sukauptais pinigais dukra galės pasinaudoti sulaukusi pilnametystės ir tokiu būdu sumažins tėvų naštą išlaikant ją (dukrą), kol ji mokysis vidurinėje ir/arba aukštojoje dieninėje mokykloje; kitos, namų gerbūvio išlaidos - 25 Eur; tai sudaro vienkartinės išlaidos, skirtos namų gerbūviui, kuriuo naudojasi šalių dukra, patikslino, jog dukros kambaryje pakeistos grindys, radiatoriai. Taigi, bendros dukros išlaikymo išlaidos per vieną mėnesį sudaro apie 610,00 Eur (500 Eur + 108 Eur valstybės teikiama pašalpa). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė už šalių dukrą šiuo metu gauna per mėnesį 108 Eur sumą. Atsakovas prie savo dukros išlaikymo turi prisidėti maždaug 255,00 Eur suma. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje e3K-3-273-969/2020). Ji (ieškovė) turi šį nekilnojamąjį turtą: 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/2 dalį garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/2 dalį viralinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(asmeninės nuosavybės teise); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(asmeninės nuosavybės teise); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); 1/2 dalį garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(asmeninės nuosavybės teise); 1/8 dalis kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); ūkio patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)(bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 1/2 dalį ūkio patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); 1/2 dalį buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninės nuosavybės teise); žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Ji (ieškovė) dirba (duomenys neskelbtini), o jos darbo užmokestis sudaro apie 1100 Eur per mėnesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ji tik 2023 m. rugsėjo mėn. grįžo dirbti iš vaiko priežiūros atostogų. Pažymėjo, kad ji (ieškovė) nuo minėto teismo sprendimo priėmimo susilaukė dar dviejų nepilnamečių vaikų - D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Todėl jos (ieškovės) turtinė padėtis nėra pakankama, kad ji galėtų kompensuoti išaugusius dukros G. poreikius. Tuo tarpu jai (ieškovei) nėra žinoma atsakovo tiksli turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad dukros G. poreikiai yra išaugę, ekonominė situacija yra pakitusi, jai (ieškovei) vienai pernelyg sunku prisiimti išaugusių dukros G. poreikių naštą, taip pat į nurodytus skaičiavimus dėl jos (ieškovės) dukrai G. tenkančių išlaidų dydžio bei juos pagrindžiančius dokumentus, darytina išvada, kad jos dukrai G. išlaikymui per mėnesį nepakanka 100 Eur dydžio išlaikymo, todėl atsakovas privalo teikti didesnę išlaikymo sumą. Pažymėjo, kad minėta 100 Eur suma nepatenkina net būtiniausių šalių dukros G. poreikiu, nes nesiekia net pusės minimalaus darbo užmokesčio Lietuvoje, kuris šiuo metu sudaro 355 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu savo nurodytais teisiniais argumentais pagrindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė visus reikalavimus tenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį su ieškiniu nesutiko visiškai. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu jis iš esmės nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas. Ieškinyje apkritai nekalbama apie konkrečius dukros G. D. poreikius, buvusius teismo sprendimo priėmimo metu, kad būtų galima pamatyti tokių poreikių esminį pasikeitimą, ieškovė kalba ir įrodinėja tik dabartinius vaiko poreikius. Taigi, jokiu būdu negalima ir konstatuoti, kad ieškovė šioje byloje kuo nors įrodo, tokį esminį poreikių pasikeitimą, apie jį iš esmės net nekalbama. Prašydama padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, ieškovė iš esmės remiasi tuo, jog po minėto sprendimo priėmimo vaikui augant išaugo ir jo poreikiai. Vien tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, praėjo tam tikras laikas ir vaikui augant jo poreikiai natūraliai išaugo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad esmingai pasikeitė vaiko poreikiai ir yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas į ateitį, įvertinus teismo sprendimo priėmimo metu buvusią situaciją, tačiau tai negali reikšti, kad teismas arba šalys neįvertina kartu su vaiku augančių jo poreikių ir kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reiktų laikas nuo laiko susitarti iš naujo, arba laikas nuo laiko iš naujo spręsti vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ginčo keliu teismuose. Tačiau ieškovė bandydama pagrįsti išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą, iš esmes ir remiasi vien tuo, kad nuo teismo sprendimo praėjo tam tikras laikas, dėl to vaiko poreikiai „esmingai“ pasikeitė. Kalbėdama apie vaiko poreikių pasikeitimus ieškovė nurodo, kad po minėto sprendimo priėmimo „praėjo beveik (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo metu dukra buvo vos 6 metų amžiaus, o ieškinio padavimo dienai dukra yra (duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, jog ieškovė neatskleidė esminės šios bylos teisingam išsprendimui aplinkybės net ieškinį rengusiems teisininkams, taip pat tokiu būdu bando suklaidinti ir teismą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-4877-503/2022 patvirtintas jo ir ieškovės susitarimas, kuriuo Sprendimo 3.1. punktas buvo pakeistas ir jo ir ieškovės sūnaus K. D. nuolatinė gyvenamoji vieta, jo paties pageidavimu, nustatyta su juo (atsaovu). Tuo pačių pakeistas ir Sprendimo 4.1. punktas, nustatant, kad E. K. mokės sūnaus K. išlaikymui po 50 Eur. per mėnesį periodines išmokas iki jo pilnametystės, taip pat pakeistas (t.y. - naujai nustatytas) ir dukros G. D. naudai mano periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo dydis, padidinant iki 100 Eur per mėnesį. Tai, jog teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu patvirtino šalių susitarimą dėl dukros G. D. naudai jo periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo dydžio, reiškia, kad toks dydis, įvertinus ir jo turtu vaikams suteiktą išlaikymą konkrečiu turtu, pripažintas pakankamu būtent 2022 metais, jau egzistuojant visoms ieškinyje nurodomoms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas tariamas jos poreikių pasikeitimas - dukra jau lankė vidurinę mokyklą, jai buvo nebe (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Todėl lyginti vaiko poreikius ir įrodinėti esminį jų pokytį reikia ne laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio padavimo, bet nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio padavimo, o tai yra tik nepilnai 2 metų, o ne 6 metų laikotarpis, ir visos esminės vaiko poreikius nulemiančios aplinkybės, kuriomis remiamasi grindžiant poreikių pasikeitimą, jau egzistavo šio 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės supratimu paauglio sūnaus K. D. poreikiai - atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus lygiavertiškumą - esant vienodai ar panašiai turtinei padėčiai, kaip ir yra jų atveju, gyvenant šalyje ((duomenys neskelbtini), kurioje, kaip teigia pati ieškovė, ekonominis (taigi, ir pragyvenimo) lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, per mėnesį yra 100 Eur (50 Eur ieškovės dalis sūnaus išlaikyme + 50 Eur jo dalis). Tuo tarpu siekdama išlaikymo dydžio padidinimo Lietuvoje gyvenančiai dukrai G. D., ieškovė nurodo per mėnesį tariamai patiriamas 610,39 Eur (cento tikslumu!) dydžio išlaidas. Šioje byloje juridiškai vertingi ir vertintini tik argumentai ir įrodymai, kurie 1) pagrįstų ir įrodytų įvykus esminį jo ir/arba ieškovės turtinės padėties pasikeitimą nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo (o ne nuo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo priėmimo, kaip nurodyta ieškinyje) iki ieškinio padavimo dienos, ir/arba 2) pagrįstų ir įrodytų esmingai pasikeitusius jų nepilnametės dukros G. D. poreikius nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio padavimo dienos, vertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste. Jokių realių argumentų, išskyrus tai, kad praėjo tam tikras laikas ir įrodymų, patvirtinančių esminius aukščiau nurodytų aplinkybių (tėvų turtinės padėties ir/arba vaiko poreikių) pasikeitimus nei nuo sprendimo priėmimo iki dabar, nei tuo labiau nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo iki dabar, ieškovė nepateikė. Vertindama sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ieškovė sąmoningai bando nukreipti dėmesį nuo tikrosios jo vaikų (beje, ir pačios ieškovės - apie tai toliau atsiliepime) išlaikymui suteikto išlaikymo dydį, be jokio faktinio ar teisinio pagrindo „konvertuodama“ tarpusavyje skirtingas išlaikymo formas - CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą išlaikymą turtu perskaičiuodama į to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą išlaikymo formą - kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė turto forma vaikų naudai jo suteiktą išlaikymą perskaičiuoja į teorinę periodinių išmokų sumą, savo įsivaizduojamą šio konkretaus turto vertę išdalindama laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Nepaisant to, jog ieškovė nesuvokia skirtumo, tarp dabartinių vaiko poreikių konstatavimo ir būtinybės parodyti ir įrodyti esminį tokių poreikių pasikeitimą po teismo sprendimo, toks išlaikymo formų „konvertavimas“ - esminė loginė E. K. ieškinio klaida ir trūkumas. [Pasidavus pagundai taikyti ieškovės siūlomą išlaikymo formų „konvertaciją“, galbūt teisingiau būtų laikyti, jog kas mėnesį teikiamo išlaikymo dydis ir yra visa vaiko naudai perleisto nekilnojamojo turto vertė?]. Akivaizdus kad turto forma tėvams nutraukiant santuoką vieno iš tėvų vaiko naudai perduotas išlaikymas nėra per tam tikrą laiką „pravalgomas“ (kaip periodinės piniginės išmokos) - šis turtas visą laikotarpį iki vaiko pilnametystės išlieka jo nuosavybėje ir tenkina tam tikrus vaiko poreikius - šios bylos atveju - esminį vaiko poreikį ir teisę į gyvenamąjį būstą. Taip pat neįrodinėtinas visiems žinomas faktas, kad nekilnojamojo turto vertė nuolat auga, taigi tokiu turtu vaiko naudai perduotas išlaikymas yra ir investicija į vaiko ateitį jam sulaukus pilnametystės - turtas ir sulaukus pilnametystės lieka jo valdomas nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio pradžioje (ieškinio 4.1. punkte) paminėtas ir nepagrįstai į pinigines išmokas „konvertuotas“ jo vaikų naudai suteiktas ir tebeteikiamas išlaikymas konkrečiu turtu vėliau ieškinyje apskritai „išnyksta“, ieškovė jo išlaikymo dydį mato tik kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal sprendimą nuo 2024 m. sausio 1 d. mokamą 100 eurų sumą, kuri yra „nepakankama“ (ieškinio 20 punktas ir k.t ). Ieškovė nesupranta, arba sąmoningai apsimeta nesuprantanti, kad nutraukus jų santuoką jam vaikams ir pačiai ieškovei perleidus nuosavybėn atitinkamas dalis jo asmeninės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, kurio dalis - gyvenamasis būstas, ieškovė visą šį laiką nepatyrė ir toliau gali nepatirti išlaidų gyvenamojo būsto nuomai, arba išlaidų, susijusių su bankinių kreditų gyvenamojo būsto įsigijimui grąžinimu ir palūkanų mokėjimu. Turto perleidimu užtikrinęs vaikams (ir pačiai ieškovei) gyvenamąjį būstą nuolat tęstinai teikia išlaikymą, leisdamas išvengti anksčiau nurodytų išlaidų. Pažymėjo, kad negana to, kad kaip išlaikymo formą turtu vaikams perleido nuosavybės teises į po 1/4 dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, 1/2 dalį šio turto perleido ieškovei E. K., prisiėmė sau asmeniškai visus kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. sutartį Nr. 13-055439-RK ir 2015 m. balandžio 14 d. sutartį Nr. 15-026127-GV, bei AS Bigbank pagal 2016 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendra likutinė mokėtina kreditų suma sprendimo priėmimo metu buvo apie 10 000 Eur. Visi šie kreditai paimti jam su ieškove gyvenant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), bet paimti asmeniškai jo vardu - E. K. per visą (duomenys neskelbtini) jų gyvenimo santuokoje laikotarpį dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jokių kreditų bankai jai nebūtų suteikę. Visi pagal šias kredito sutartis pasiskolinti pinigai išleisti ne kokioms nors asmeninėms jo reikmėms, bet šeimos poreikiams tenkinti. Būtent už šiuos pinigus buvo įrengtas ir pagerintas turtas, kurį pagal Sprendimą po 1/4 dalį perleidou vaikų išlaikymui ir 1/2 dalį pačiai ieškovei, tariamai „kaip kompensaciją už pagerintą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą“. Nors sprendime (Sprendimo 6.3. punktas) formuluojama, kad 1/2 jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto E. K. atitenka „kaip kompensacija už pagerintą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą“, pačiai ieškovei puikiai žinoma, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs iki santuokos turėtas buvo pagerintas jo uždarbio pajamomis (jam yra ir žinoma ir suprantama, kad jo uždarbis gyvenant santuokoje su ieškove buvo, tapo bendrąja jungtine nuosavybe, nežiūrint to būtina nurodyti, kad ieškovė prie šeimos gerovės savo darbu ir finansiškai beveik visai neprisidėjo) bei jo asmeniškai paimtų, iš jo darbo užmokesčio mokėtų ir nutraukus santuoką asmeniškai prisiimtų ir baigtų mokėti bankinių kreditų lėšomis. Tai jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodomas ir daugiau moralinio pobūdžio argumentas, tačiau puikiai žinomas pačiai ieškovei, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto 1/2 dalį perleido pačiai E. K. ne dėl kokio nors šio turto pagerinimo jos sąskaita, bet tai buvo vienintelė išeitis užtikrinti gyvenamąjį būstą, kur ji galėtų normaliomis gyvenimo sąlygomis auginti jų vaikus - su E. K. pajamomis sprendimo priėmimo metu gauti bankinių kreditų būsto įsigijimui ar išsinuomoti net minimalius standartus atitinkantį būstą būtų buvę neįmanoma. Nors, kaip minėta, vertinant vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydį (arba vertę), konkrečiu nekilnojamuoju turtu suteiktas išlaikymas negali būti „konvertuojamas“ ir perskaičiuojamas į kasmėnesinių periodinių išmokų dydį, tačiau prieš atlikdama minėtą „konvertaciją“ ieškovė dar ir klaidiną teismą, turto vertę sąmoningai sumažindama iki simbolinės. Tiek bendros kompetencijos, tiek administracinių teismų aukščiausių instancijų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta ir nurodoma nekilnojamojo turto vertė nėra tikroji konkretaus nekilnojamojo turto rinkos vertė, kuria būtų galima remtis sprendžiant civilinio pobūdžio šalių ginčus, kuriuose būtina nustatyti tikrąją konkretaus nekilnojamojo turto rinkos vertę, kad šią VĮ Registrų centras nurodoma taip vadinama „vidutine rinkos verte“ remtis galima tik tokiu atveju, jei šalys atsisako teikti įrodymus apie tikrąją konkretaus nekilnojamojo turto objekto vertę. Iš lingvistinio ieškinio teksto panašu, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimo esmingo jo turinės padėties pasikeitimo kriterijumi negrindžia, tačiau ieškinio 19 punkte lyg tarp kitko užsimenama, kad jis dirba Jungtinėje Karalystėje, kur ekonominis lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl jo pajamos „turėtų“ būti žymiai didesnės nei ieškovės. Vėlgi, kaip ir kalbant apie vaiko poreikius (kur šiai bylai esminė aplinkybė - ne jų dydis, o esmingas ir įrodomas šio dydžio pasikeitimas po sprendimo priėmimo), jo pajamų dydis galėtų būti reikšmingas tik esant galimybei nustatyti esminį jo turtinės padėties pagerėjimą po sprendimo priėmimo - kaip galimybę teikti didesnį išlaikymą, esant didesniems vaiko poreikiams. Patvirtina, jog jo tuo metu Lietuvoje dirbant dviejuose darbuose pajamos sprendimo priėmimo metu buvo apie 1000 Eur. Jo pajamos jam dirbant (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1182 GBP (1380 Eur), o dabartinės jo pajamos toje pačioje įmonėje yra 1086 GPB (1270 Eur). Jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise nesa įgijęs. Taigi, jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, nors spekuliatyviai būtų galima teigti, netgi pablogėjo - visas sprendimo priėmimo metu jo iki tol asmeninės nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas buvo perleistas vaikams ir E. K.. Kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, (duomenys neskelbtini) ekonominis (taigi, ir pragyvenimo) lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ir pragyvenimo išlaidos (ypač gyvenamojo būsto nuoma) yra gerokai didesnės, nei Lietuvoje. Savo turtinės padėties, buvusios sprendimo priėmimo metu ir dabar nelygina, nors, jo žiniomis, pajamų prasme ji iš esmės yra pagerėjusi. Ieškovės pateikiama išsami dukros G. D. poreikių ataskaita (ieškinio 12.1 — 12.19. punktai) galėtų būti reikšminga, jei vaiko išlaikymo klausimas pirmą kartą būtų sprendžiamas dabar, šioje teismo byloje. Tačiau šioje byloje sprendžiamas teismo sprendimu jau nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ieškovės reikalavimu) klausimas, kuriam konkretūs dabartiniai vaiko poreikiai aktualūs tiek, kiek juos galima palyginti su sprendimo priėmimo metu buvusiais poreikiais, t.y. tokių poreikių esminis pokytis, kuris taip pat dar ir turėtų būti įrodytas. Tokių esminių pasikeitimų ieškovė neįvardija, vaiko poreikių skirtumų sprendimo priėmimo metu neįvardina (apskritai apie tai nekalba), šių poreikių nelygina, jokių esminį pasikeitimą patvirtinančių įrodymų nepateikia. Neketina aptarti ir kritikuoti visų ieškinyje vardijamų dukros G. D. poreikių ir jiems priskiriamų sumų, vaikus myli, su jais bendrauja ir jais rūpinasi, todėl jų poreikiai jam yra žinomi. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėdama apie vaiko poreikius ieškovė netgi išskiria vaikui tenkančią dalį būsto išlaikymo komunaliniuose mokesčiuose - kas yra visiškai nelogiška, neįprasta ir niekuo nepagrista, taip pat daiktų (telefono, kompiuterio) pirkimo išsimokėtinai išlaidas (nors tai terminuotos prievolės), dviračio pirkimo išlaidas, kažkodėl padalinus dviračio kainą iš 12 mėn. - tarsi šias išlaidas, kaip periodines, reiktų patirti kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, sveikatos draudimą (neprivalomosios išlaidos), rinkliavas mokyklose (kurios iš esmės yra neteisėtos) ir daugelį kitų akivaizdžiai siekiant norimą gauti išlaikymo sumą išsigalvotų ir prie reikiamų skaičių pritemtų išlaidų. Akivaizdu, jog visos ieškovės smulkmeniškai nurodomos išlaidos - higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams ir t.t. egzistavo ir sprendimo bei 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimo priėmimo metu. Siekiant pagrįsti esminį dukros poreikių pasikeitimą ieškinio 6 punkte nurodoma, kad „dėl itin infliacijos išaugo prekių ir paslaugų kainos“. Dėl infliacijos įvykęs paslaugų, prekių, energetinių resursų etc. esminis pabrangimas taip pat negali būti laikomas pagrindu keisti nustatytą išlaikymo vaikams dydį, kaip esmingai padidinęs vaikų poreikius - šiam dėl infliacijos vykstančiam pinigų perkamosios galios mažėjimui kompensuoti, kalbant apie teismų sprendimais priteistų periodinių mokėjimų dydį, ir yra numatytas priteisto išlaikymo dydžio indeksavimas, atsižvelgiant į Vyriausybės tvirtinamą Vartotojų kainų indeksą (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo). Siekdama palankaus teismo sprendimo ieškovė ieškinyje sąmoningai bando sudaryti teismui neigiamą įspūdi apie jo asmenį, sukelti neigiamas emocijas ir antipatiją jo atžvilgiu, sukurti jo įvaizdį - kaip savo vaikais materialiai per mažai besirūpinančio, vangiai ir nenoriai su jais bendraujančio, galimai jų nemylinčio neatsakingo asmens. Šios bylos kontekste (kur ieškovė turėtų įrodyti esminį raiko poreikių pokytį per tam tikrą laikotarpį) šiame atsiliepimo skirsnyje jo dėstomos aplinkybės juridiškai gal ir nebus labai reikšmingos, tačiau siekdamas apsiginti nuo ieškovės kuriamo neigiamo jo asmenybės įvaizdžio turi paminėti šias objektyvias ieškovės nutylėtas (kaip ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą) aplinkybes apie jo vaikams nuolat teiktą ir tebeteikiamą išlaikymą tiesiogiai vaikams, t.y. natūra, ne per sprendimu priteistas (2022 m. rugpjūčio 5 d. pakeistas) išlaikymo formas. Nors juridiškai neturi įpareigojimo papildomai materialiai remti vaikus, nes yra suteikęs išlaikymą konkrečiu turtu ir reguliariai moka su ieškove sutarto dydžio sprendimu patvirtintą išlaikymą, tačiau nuolat tiesiogiai papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo natūra. Vaikų kelionės jų vasaros atostogų metu jiems vykstant į (duomenys neskelbtini), taip pat jo vykimas į Lietuvą pasimatyti su vaikais, taip užtikrinant jų teisę ir galimybę bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, visada buvo finansuojamos jo lėšomis. Vaikams būnant UK mėnesį ar du mėnesius trunkančių atostogų metu vaikai gaudavo pilną išlaikymą, jiems savo lėšomis organizuodavo pramogas, apmokėdavo paslaugas, taip pat nupirkdavo vaikams reikalingus rūbus, daiktus. Taip pat vaikus aprūpindavo reikalingais daiktais ir grįžęs su jais pasimatyti į Lietuvą. Taip pat ieškovė nevengdavo nuolat išsireikalautai papildomų lėšų įvairiems vaikų poreikiams (teismui laikant šią aplinkybę svarbia ir įrodinėtina, galėtų pateikti ieškovės siųstų žinučių ir bankinių pavedimų kopijas). Daiktų, paslaugų, kelionių bilietų ir kitų išlaidų vaikų naudai kvitų nerenka ir nesaugo, tačiau šias aplinkybes būdami sąžiningi esant reikalui patvirtintų patys vaikai. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog jis prieš tris savaites grįžo į Lietuvą gyventi, dirbti. Jis Lietuvoje atidaręs (duomenys neskelbtini), tačiau iš veiklos šioje bendrijoje pajamų dar negavęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo veikla (darbas) sezoninis. Nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki šiol jo turtinė padėtis nepasikeitė. Jis turto, kuris duotų naudą, neturi. Šiuo metu turi tik automobilį, kuris reikalingas darbinei veiklai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis, jam grįžus į Lietuvą, su dukrai susitiko du kartus, susitikimų metu jis jai nupirko tai, ko ši norėjo. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog viskas pabrango, juolab tikrai ne 2,5 karto. Atsakė, kad jis (duomenys neskelbtini) savo įmonės veiklą sustabdęs. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo (toliau – išvada) iš esmės nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl Sodros duomenų bazėje ir Užimtumo tarnybos duomenų bazėje duomenų apie A. D. nėra. Gyventojų registro duomenimis atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Sodros duomenų bazės išrašu, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro gaunamas atlyginimas. Gyventojų registro duomenimis, ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus - E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametė G. D. yra sveika, Skyrius neturi duomenų, kad nepilnametė turėtų specialiųjų poreikių. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir tai, kas išdėstyta išvadoje, akivaizdu, kad nuo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-305/2018 priėmimo praėjo daugiau nei 5 metai, nepilnametės G. D. poreikiai yra ženkliai išaugę: mergaitė lanko mokyklą, lanko neformaliojo ugdymo veiklas, jai reikalingos mokymosi priemonės, ji vyksta į mokyklos organizuojamas ekskursijas ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, neformaliojo ugdymo veikloms, lavinimui, kultūriniam ugdymui, todėl anksčiau minėtu teismo sprendimu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui neatitinka geriausių jo interesų. Tarnybos vertinimu, pareikšti ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 255 Eur/mėn. išlaikymo suma yra net mažesnė už orientacinį išlaikymo dydį, bet galimai užtikrintų visapusišką G. D. poreikių tenkinimą, todėl priteisto išlaikymo dydis iš A. D. turėtų būti didintinas proporcingai vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai. Teismo posėdžio metu atstovė išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad E. K. ir A. D. yra G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2018 m. kovo 9 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių sudarytą 2018 m. sausio 12 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 4.1. punktu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad atsakovas teiks savo nepilnamečiams vaikams K. D., kuris ieškinio teismui padavimo metu pilnametis, ir G. D. išlaikymą tokia tvarka: nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis mokant po 25 Eur kiekvienam vaikui ir nekilnojamuoju turtu - kiekvienam vaikui po 1/4 dalį šio turto: buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 1356/5424 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto vertė - 5000 Eur (5000 Eur : 72 mėn. = 70 Eur kiekvieną mėnesį); minėtos sutarties 4.2. punktu, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki nepilnametės dukros pilnametystės.

Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu patvirtinto atsakovo (A. D.) ir ieškovės (E. K.) 2022 m. liepos 4 d. susitarimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kurios patvirtintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1790-305/2018, šiomis sąlygomis:

1. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3.1. Šalys susitaria, kad sūnaus K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. D., o dukros G. D., gimusios (duomenys neskelbtini) - su motina E. K.“.

2. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir šią 4.1 punkto dalį išdėstyti taip:

„4.1 A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės teikti G. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 100 eurų dydžio periodinėmis išmokomis“.

3. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4.2. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės teikti K. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis 50 eurų dydžio periodinėmis išmokomis“.

4. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4.3. E. K. G. D. išlaikymui gautas lėšas tvarko uzufrukto teise“.

5. Papildyti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 punktu:

„4.4. A. D. K. D. išlaikymui gautas lėšas tvarko uzufrukto teise“.

6. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5.3. E. K. rūpinsis G. D. ir ją auklės tiesiogiai gyvendama su ja“.

7. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5.4. A. D. rūpinsis K. D. ir jį auklės tiesiogiai gyvendamas su juo“.

8. Pakeisti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5.5. Kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti atskirai nuo jo gyvenančio vaiko auklėjime, su juo bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis be jokių apribojimų. Susitarus su kitu tėvu ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, lankyti atskirai gyvenantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje arba pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą, arba susitikti su juo bet kurioje kitoje vietoje“.

9. Papildyti Sutarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.6 punktu:

,.5.6. A. D. ir E. K. įsipareigoja nekliudyti vienas kitam bendrauti skyrium gyvenančiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime “.

Ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 9 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą šalių dukrai ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 255,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokį savo prašymą ieškovė motyvuoja padidėjusiais dukros poreikiais bei pasikeitusiu pragyvenimo lygiu šalyje.

Atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Iš esmės nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas. Jo turtinė padėtis nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nepagerėjusi.

Institucija, teikianti išvadą byloje nurodė, kad pritaria iš atsakovo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo padidinimui proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, bei atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Dėl vaiko poreikių

Ieškovė, kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaikui dydį, ieškinyje nurodo padidėjusius vaiko poreikius ir šalyje pakilusį pragyvenimo lygį. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas buvo priteistas, pakeistas daugiau nei prieš metus ir tris mėnesius teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimu. Nuo 2018 m. kovo 9 d. teismo sprendimo išlaikymo dydis buvo peržiūrėtas vieną kartą ir šiuo metu sudaro 100,00 Eur. Sutiktina su ieškove, kad dukrai augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Bet, pažymėtina, kad per minėtą laikotarpį nepasikeitė ženkliai ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos. Atsakovo teiktas išlaikymo vaikui dydis po 100,00 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, realios vaikui išleidžiamos pinigų sumos. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui atsakovo skiriama po 100,00 Eur suma net nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Juolab, kad panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140-190 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-A-1168-854/2020).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį dukros poreikių patenkinimui atsakovas turi prisidėti 255,00 Eur. Atsakovas ginčijo ieškovės nurodytų būtinų sumų dukros poreikiams patenkinti pagrįstumą, su jomis nesutiko, iš esmės nurodydamas, jog šios sumos nepagrįstos, nes dukros poreikiai nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. esmingai nepasikeitė, jo turtinė padėtis nepagerėjo, ieškovė neatsižvelgia į tai, kad jis dukrai išlaikymą suteikė nekilnojamu turtu, kuris pabrango, jog, santuoką nutraukdamas, ieškovei perleido ½ turto, kurio dalis – gyvenamasis būstas. Ieškovė visą laiką nepatyrė ir toliau gali nepatirti išlaidų būsto nuomai, arba išlaidų, susijusių su būsto įgijimu gražinimu, palūkanų mokėjimu. Be to, atsakovas nurodė, jog jis susitikimų metu dukrai nuperka tai, ko ši pagrįstai pageidauja, šios aplinkybės ieškovė neginčijo.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, kadangi kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, be to, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju šalių dukrai šiuo metu yra vienuolika metų, nuo išlaikymo dydžio pakeitimo momento (2022 m. rugpjūčio 5 d.) vaikas paaugo, toliau lanko mokyklą, lanko šokių, floristikos būrelius dėl to jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms, todėl išaugo vaiko išlaikymo išlaidos. Be to, svarbu ir tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove, taigi akivaizdu, kad būtent vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, užtikrinti vaiko gerbūvį, ko iš esmės negalima apskaičiuoti ir išreikšti piniginėmis sumomis. Akivaizdu, kad 100,00 Eur teismo sprendimu priteista (pakeista) suma yra nepakankama net minimalių šalių vaiko poreikių patenkinimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodo, kad per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 610,00 Eur. Atsakovas šią sumą ginčijo anksčiau aprašytais argumentais, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais. Labiau tikėtina, kad ieškovė neišlaidžia kas mėnesį dukrai 150 Eur maistui, atkreipiant dėmesį į tai, kad ši mokykloje gauna nemokamą maitinimą, 77,50 Eur mokyklai; 13 Eur akiniams, vaistams 25 Eur, 20 Eur higienos prekėms, 40 Eur drabužiams, avalynei, 25 Eur kanceliarinėms prekėms, 20 Eur žaislams, 25 Eur kitoms, namų gerbūvio išlaidoms, šios sumos ženkliai mažesnės, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos mėnesiui išlaidos yra iš dalies pagrįstos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Be to, pagal byloje surinktus rašytinius duomenis atsakovas Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi. Jis turi 2006 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), kuris jam reikalingas darbo reikalais. Šį naudoti, šiam išlaikyti atsakovas patiria išlaidas. Atsakovas prieš daugiau nei mėnesį grįžo į Lietuvą gyventi, dirbti. Jis Lietuvoje atidaręs (duomenys neskelbtini), tačiau iš veiklos šioje bendrijoje pajamų dar negavęs. Šios bendrijos veikla sezoninė. Byloje nesurinkta įrodymų, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki šiol atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Byloje nesurinkta įrodymų, jog atsakovas turi turto, kuris duotų jam naudą. Jis su dukra susitinka, susitikimų metu jis jai nuperka tai, ko ši pagrįstai nori. Kaip jau buvo minėta, nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant dukrai būtinus, kasdienius jos poreikius. Teismas pažymi, kad išlaidas vaikų poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, juo labiau, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančio vaiko nepertraukiama kasdiene priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Dėl išlaikymo padidinimo

Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos maistui (jei perkama turguje), gimtadieniams ir pan.).

Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma po 100,00 Eur, neužtikrina net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Teismo vertinimu bendra vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma (508,00 Eur), ir 400 Eur išlaikymą vaikui (508 Eur - 108 Eur vaikui skirta valstybės išmoka ) turėtų teikti abu tėvai lygiomis dalimis.

Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, teismas atsižvelgia į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir natūraliai padidėjusius jo būtinuosius poreikius bei visapusiško ugdymo ir lavinimo poreikius, į tai, kad išlaikymo padidinimo klausimas buvo šalių sutartas, teismo patvirtintas 2023 m. rugpjūčio 5 d., t. y. daugiau nei prieš metus ir tris mėnesius. Teismas sutinka, jog nepilnamečio vaiko poreikiai po 2023 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimu patvirtinto (priteisto) išlaikymo yra pakitę, padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka vaikui nustatyto išlaikymo dydžio.

Be to, teismo vertinimu priteistinas iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (ginčo šalių vaikų amžių; tokio amžiaus nulemtą spartų vaiko vystymąsi ir augimą; to nulemtą poreikį stiprinti sveikatą ir gerai maitintis; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus ir pan.; sveikatos problemas ir gydymuisi reikalingas lėšas, jog ieškovė turi būstą, nereikia jai ir dukrai nuomotis būsto), negali būti vertinamas kaip per didelis. Be to, iš atsakovo minėtas išlaikymas priteistinas atsižvelgus ir į tai, kad atsakovas Lietuvoje įkūręs verslą, pagal tai pagrįstai tikėtina, kad gaus, turės pajamas, todėl minėtas priteistinas išlaikymo dydis jam nebus nepakeliama našta skirti dukrai po 200 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auginimą ir aprūpinimą, įvertinus tai, kad tėvai privalo dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, ieškovės prašoma priteisti suma iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui iš dalies atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir iš atsakovo priteistina 200 Eur suma pakankama, užtikrinant šalių nepilnamečio vaiko interesus, gydymosi poreikius, protingą šalių interesų pusiausvyrą.

Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuotina vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei B. R. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme advokato teisinei pagalbai sudarė 1040,40 Eur (DOK-19080). Ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies, t.y. 39,22 proc. Pagal šias aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 408,04 Eur (1040,40 x 39,22 ÷ 100) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas pirmos instancijos teisme patyrė 500,00 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (DOK-10803). Atsakovui iš ieškovės priteistina 303,90 Eur (500,00 x 60,78 ÷ 100) advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisti 104,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (408,04 Eur – 303,90 Eur).

Ieškovė byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už kiekvieną ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 7 dalimi, pateikiant ieškinį, t. y. procesinį dokumentą elektroninėmis ryšio priemonėmis mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis už atitinkamą procesinį dokumentą. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo šioje byloje yra mokėtinas 27,00 Eur (200,00 Eur – 100,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 7,93 Eur, tačiau ši suma nepriteistina iš atsakovo, kadangi jų dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalimi, 259, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4877-503/2022 patvirtinto 2022 m. liepos 4 d. susitarimu

dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kurios patvirtintos Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-1790-305/2018, nepilnametei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyto (priteisto) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (po du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,14 Eur (vieną šimtą keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.