Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1081-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
1-1081-951/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05114-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1081-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05114-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.;1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2018-01-30 apie 4.47 val. Šiaulių rajone, Šiaulių aplinkelyje A18, ties 1 km vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, nes į alkoholio matuoklį DRAGER ALCOTEST 6810 ARFL-0105 pripūtė 2,00 promiles etilo alkoholio, tokiu būdu vairavo automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis E. Š. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs, nebebuvo proto, tai taip ir gavosi. Sėdo už vairo, neprotavo, negalvojo, ką daro ir kas gali atsitikti. Alkoholinius gėrimus buvo vartojęs tą vakarą prieš važiuojant. Automobilį vairavo 2018 m. sausio 30 d. 2 val. nakties. Buvo sustabdytas apie 4 val. nakties. Važiavo aplinkeliu link Aukštelkės. Vairavo jam priklausantį automobilį BMW. Civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs, jam dėl to buvo taikytas administracinis nurodymas, o techninė apžiūra galioja iki 2019 m. balandžio mėn. Sutinka su alkotesterio parodymais. Automobilis yra sulaikytas. Kraujo nesutiko duoti, nes pūtė į alkotesterį. Prašė už pusvalandžio leisti pūsti antrą kartą, bet pareigūnai nedavė. Pareigūnams nesipriešino, antrankius panaudojo, kad pareigūnai jaustųsi saugiai. Alkoholis daro savo, dėl to su pareigūnais elgėsi nepagarbiai. Šiaip yra ramus. Pasikarščiavo dėl vairuotojo pažymėjimo. Jį areštavo, buvo pareigūnų automobilyje, todėl pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, nes jie buvo jo automobilyje. Dabar irgi dokumentai turėtų būti mašinoje. Jam pasakė laukti teismo, tai ir laukė. Administracine tvarka yra baustas dėl pareigūnų įžeidinėjimo, daugiau nėra baustas. Jo atžvilgiu baudžiamųjų bylų daugiau nėra. Pageidauja, kad prašymas dėl laidavimo būtų tenkintas. Pažada daugiau taip nebesielgti. Praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes su draugu buvo pasisavinęs dviratį. 2011 m. viešos tvarkos pažeidimo neprisimena. 2015 m. Didžiojoje Britanijoje nieko neprisidarė, buvo su draugu sulaikytas viešoje vietoje girtas. Dėl to jam paskyrė bausmę pusę metų neiti į miestą, laisvės atėmimo bausmės nebuvo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl to, kas įvyko. Prašo į viską žiūrėti nuolankiau, neturi dokumento, pusę metų yra be darbo, negali nueiti pas gydytoją.

Laiduotoja D. Š. teisme parodė, kad žino, kuo jos sūnus yra kaltinamas. Blogai vertina tokį sūnaus elgesį, to iš jo nesitikėjo, nes jis yra ramus. Su sūnumi apie įvykį kalbėjo. Jis pasielgė negerai, dėl to pergyvena. Su sūnumi visada bendrauja, jai jis viską pasipasakoja, gyvena kartu. Jos E. klauso, jie gerai sutaria, niekada nesipyksta. Nesitikėjo, kad jis gali taip pasielgti. E. alkoholio vartoja mažai, bet kai išgeria, jam kažkas susisuka galvoje. Reikia daryti išvadą, kad jam negalima vartoti alkoholio. Retas atvejis, kada jis vartoja. Palaiko savo prašymą perduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Ji yra neteista, nebausta. Dirba (duomenys neskelbtini) virėja. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Šeimoje trys vaikai, visi jau suaugę. Su E. pasikalbėjo, jis skaudžiai pasimokė. Mano, jog darys jam teigiamą poveikį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-30 jis dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu G. N.. Darbo maršrutas tą dieną buvo „Pietinis rajonas – Šiaulių r.", patruliavo auto patruliu Nr. 1709. Panašiai apie 4.30 valandą Šiaulių r., aplinkkelyje A18 pastebėjo link Aukštelkės k. pusės važiuojantį įtartiną automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įtarimą kėlė jo važiavimas, o tiksliau, vairuotojui sunkiai sekėsi važiuoti tiesiai. Kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, tad nusprendė šį automobilį sustabdyti. Minėtas automobilis buvo sustabdytas minėto aplinkkelio 1 km. Kai priėjo arčiau ir pradėjo bendrauti su vairuotoju, tik dar kartą pasitvirtino, kad vairuotojas gali tikrai būti neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. G. paklausė, ar vairuotojas 15 min. laikotarpyje vartojo kokius gėrimus, ar rūkė, valgė. Vairuotojas sakė, kad alkoholio nevartojo. Tada buvo nuspręsta atlikti girtumo patikrinimo testą, tačiau vairuotojas tą padaryti atsisakė. Po ko buvo pasiūlyta matuoti galimą alkoholio kiekį alkotesteriu. Vairuotojas sutiko, ko pasėkoje įpūtė 2 promiles etilo alkoholio. Paprašius vairuotojo dokumentų, jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo nustačius jo asmenybę, buvo E. Š., gim. 1992 m., nepateikė nei techninės apžiūros pažymos, nei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Patikrinus bazėse, pasirodė, kad automobilis nebuvo draustas iš viso. Kad vairuotojas neblaivus, ir kad jo girtumas didelis, matėsi akivaizdžiai iš jo veiksmų. Vėliau E. Š. parodė savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo nepadavė, o sulaužė į keturias dalis. Teko paimti tokį pažymėjimą. Kadangi toks E. Š. girtumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jį teko pristatyti į Šiaulių psichiatrijos kliniką, paimti kraujo tiksliam neblaivumui nustatyti, tačiau E. Š. kraujo duoti atsisakė, su juo buvo sunku susišnekėti ir gydytojams. Vairuotojo automobilis vėliau buvo nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl agresyvumo E. Š. buvo uždėti antrankiai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 7 d. (b. l. 55-56).

Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. S. (b. l. 62-64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį 2018-01-30 apie 4.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo E. Š., apžiūra (b. l. 7-13).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnai, pastebėję įtartinai važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį sustabdė, bei vairuotojui E. Š. alkotesteriu nustatė girtumą (b. l. 15).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 41, iš kurio matyti, kad E. Š. neblaivus, kliniškai nustatyta, jog jis vartojęs etilo alkoholį (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis" išrašu, kuriame nurodyta, jog E. Š. vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 3010 € (b. l. 20).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio (b. l. 29-30).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo buvo pateikta kompaktinė plokštelė (b. l. 34-36).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos (b. l. 38-39).

Patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, kad alkoholio matuoklio DRAGER ALCOTEST 6810 ARFL-0105 patikra atlikta 2017-12-04 ir galioja iki 2018-06-04.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio DRAGER ALCOTEST 6810 ARFL-0105 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018-01-30 4.34 val. E. Š. buvo nustatytas 2 promilių girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Formuluojant kaltinimą E. Š., taip pat buvo nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes vairavo lengvąjį automobilį, kuriam nėra atlikta techninė apžiūra ir yra pasibaigęs civilinės atsakomybės draudimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nepatenka į LR BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtį, todėl jos iš kaltinimo šalintinos. Pastebėtina, kad toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, todėl yra galimas.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas neteistas (b. l. 81-83), baustas administracine tvarka (b. l. 84-89), nedirbantis (b. l. 40), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b. l. 91). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo motinos D. Š. prašymas perduoti jai E. Š. pagal laidavimą. Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju E. Š. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikaltimo žala padaryta nebuvo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir E. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant D. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam E. Š. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, bei tai, kad asmuo Kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmą kartą, E. Š. nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo E. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Analizuojamu atveju matyti, kad E. Š. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,00 promilių girtumas. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu E. Š. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, jau minėta, E. Š. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, kad nekonfiskavus E. Š. automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. Š. nusikalstamumui, pačiam E. Š. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama (analogiškos nuomonės laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1A-267-478/2017; 1A-253-594/2017).

E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio 2018-02-09 nutarimu 6 mėnesiams taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė taikyti E. Š. vairuotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją, 2018-02-09 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktinis įrodymas - sulaužytas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00897989, esantis prie bylos medžiagos, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Daiktinis įrodymas - E. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, esanti prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam.

Daiktiniai įrodymai - automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis su signalizacijos pulteliu ir pakabuku, registracijos liudijimas, kurie perduoti saugoti į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK daiktų saugyklą, kvitas B Nr. 0002905, kaip automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini (b. l. 22).

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai (2 vnt.), transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktai – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. Š. perduoti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskaciją.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio 2018-02-09 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktinį įrodymą - sulaužytą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00897989, esantį prie bylos medžiagos, perduoti jį išdavusiai institucijai.

Daiktinį įrodymą - E. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, esančią prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Daiktinius įrodymus - automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu ir pakabuku, registracijos liudijimą, kurie perduoti saugoti į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK daiktų saugyklą, kvitas B Nr. 0002905, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus (2 vnt.), transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti E. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė