Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustato:

A. T., laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2019-02-19, savo buvusioje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 24 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriami prie šaudmenų, skirtų B kategorijos ginklams, po to, šiuos šovinius neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno iš savo buvusios gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) į tuometinę savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2019-02-20 šiuos šovinius neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė sandėliuke esančiame seife iki 2020-05-26, 7 val., kol šovinius rado ir paėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-05-26 pas jį namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir išimta 24 vnt. mažo kalibro šovinių. 2017 m. vyko skyrybos su žmona, pardavus namą jis persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas dabartinę žmoną ir tuo pačiu persivežė visus ginklus ir šovinius, kurie buvo laikomi seife. Pervežęs ginklus į kitą vietą, apie tai informavo policijos pareigūnus. Kratos metu rastus šovinius įsigijo 2014 m. spalio mėnesį, o po keturių metų, t.y. 2018-10-31 pardavė lygiavamzdį šautuvą, kuriam buvo pirkti šie šoviniai ir taip pas jį liko nepanaudoti šoviniai. Per skyrybų procesą pamiršo likusius šovinius priduoti į parduotuvę. Pats turėjo ir turi leidimus ginklams laikyti (nešioti).

Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-09 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pirko 50 vnt. šovinių. Šovinius laikė (duomenys neskelbtini), seife. Paskui su visu seifu šovinius nugabeno į (duomenys neskelbtini). Vykstant skyryboms su žmona nusprendė parduoti savo šautuvą TOZ 78 04 L, 5,6 mm, kuris buvo tinkamas šaudyti 24-iais per kratą surastais šoviniais. Šautuvą pardavė 2018-10-30. Tačiau pardavęs šautuvą pamiršo parduoti 24 šovinius ( b.l. 105-106, 110-111, 117-118).

Iš kratos protokolo matyti, kad A. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti 24 (dvidešimt keturi) šoviniai, sudėti į dėžutę su užrašu „Sellier and Bellot“, (b. l. 12-15).

Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-65944-21 matyti, kad tyrimui pateikti 24 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Vdovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B kategorijos ginklams (b. l. 22-26).

Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-01-27 rašto Nr. 89-S-321 matyti, kad A. T. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), asmeniui prasitęsiant leidimą nuo (duomenys neskelbtini) išduotas naujas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pratęstas iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). A. T. vardu registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 R, šovinio tipas 12x70, graižtvinis šautuvas HUSQVARNA, šovinio tipas 8x57 IS, dujinis revolveris BRUNI, šovinio tipas 9mm. Graižtvinis šautuvas TOZ 78 04 L buvo įsigytas 2014-10-29 ir parduotas 2018-10-30. A. A. T. išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų nėra (b. l. 42-44).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog A. T. neteisėtai laikė ir gabeno 24 vnt. šovinių. A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog kartos metu rastus šovinius įsigijo teisėtai, jam buvo išduotas leidimas graižtviniams šautuvams laikyti ir nešioti, todėl 2014 m. turimam graižtviniam šautuvui TOZ 78 04L įsigijo 5,6 mm kalibro šovinių. 2018-10-30 pardavęs minėtą šautuvą, likusių šovinių nepridavė į parduotuvę, juos pergabeno į kitą gyvenamąją vietą ir laikė. A. T. kaltė taip pat įrodyta kratos protokolo, specialisto išvados duomenimis, Utenos apskrities VPK pateiktais duomenimis. Tokie jos veiksmai atitinka BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012). Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018).

Nagrinėjamoje byloje A. T.padaryta veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Kaip matyti, A. T. nuo 2009 metų turi leidimus laikyti (nešioti) ginklus, per tą laikotarpį jo atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų ar administracinės teisenos dėl netinkamo elgesio su ginklais nepradėta, A. T. yra dirbantis, kratos metu rastus šovinius įgijo teisėtai ir iki ginklo pardavimo juos laikė teisėtai. Tai, kad po ginklo pardavimo likusių šovinių A. T. nepridavė į parduotuvę, juos gabeno, laikė seife savo gyvenamojoje vietoje, tokia jo veika laikytina mažareikšme. Esant šioms aplinkybėms A. T.atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: 18 vnt. šovinių, likusių po specialisto atlikto tyrimo, kurie supakuoti spec. pakuotėje Nr. HA6666846, saugomi LR STT paimtų daiktų saugykloje (b. l. 45-50), vokas su 3 vnt. tūtelių ir 3 vnt. kulkų, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. T.atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti 18 vnt. šovinių, saugomų Lietuvos Respublikos STT paimtų daiktų saugykloje, 3 vnt. tūtelių ir 3 vnt. kulkų ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.