Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Klaipėdos bendrabutis“ prašė pratęsti praleistą 3 mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti mirusiosios palikėjos V. B. įpėdiniams.

2. Nurodė, kad apie skolininkės mirtį sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d., gavusi informaciją apie palikėjos mirtį iš kitos civilinės bylos Nr. e2-24977-1012/2020.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ prašymas pratęsti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, o palikėjai V. B. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), buto savininkei už laikotarpį iki 2018 m. sausio mėn. yra susidaręs 7387,43 Eur įsiskolinimas už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, dalis skolos iš palikėjos jau yra priteista ir priverstine tvarka išieškojimą vykdo antstolis (teismo įsakymas civ. byloje Nr. eL2-14802-901/2017, teismo sprendimai civ. bylose Nr. e2-12230-1032/2017, Nr. e2-1409-637/2017, Nr. e2-3186- 991/2016, Nr. 2-4546-512/2009, Nr. 2-15388-613/2011, Nr. 2-5511-328/2011, Nr. 2-17981-642/2010, Nr. 2-12465-777/2009, Nr. 2-7529-740/2008, Nr. 2-3203-346/2007, Nr. 2-3991-546/2006). Po palikėjos mirties butą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. BV8-4440 ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 7895 nuosavybės teise perėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-1442/421265 ir 2018 m. lapkričio 7 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-1557/421270 turto patikėjimo teise butas patikėtas VĮ Turto bankui.

5. Teismas nurodė, jog pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

6. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nespėjo per įstatymo nustatytą terminą informuoti galimų įpėdinių apie palikėjos skolas, nes neturėjo galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį, kadangi neturi suteiktų prieigų prie Gyventojų ar / ir Testamentų registro, teismas vertino kaip subjektyvias ir nuo pareiškėjos valios bei sprendimų priklausančias aplinkybes, taip pat kaip neįrodytą aplinkybę, jog apie palikėjos mirtį pareiškėja sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. gavusi informaciją apie palikėjo mirtį kitoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo savo darbą organizuoti turėtų taip, kad sugebėtų tinkamai ir laiku valdyti bei administruoti skolas, nepraleistų įstatymų nustatytų procesinių terminų teisiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

7. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju terminas kreditiniams reikalavimams mirusiosios įpėdiniams pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos teiginius, kad apie skolininkės mirtį ji sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 4 d., teismas vertino kaip patvirtinančius išvadą, jog pati pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi vykdydama kreditoriaus pareigą domėtis skolininkės periodiniais atsiskaitymais. Teismas konstatavo, kad termino praleidimą lėmė pačios kreditorės pasyvumas išieškant mirusiosios skolą, o aplinkybė, kad pareiškėja nurodė neturinti prieigos prie valstybės registrų, nėra teisiškai reikšminga ir neturėjo sukliudyti operatyviai sužinoti apie skolininkės mirtį.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis termino kreditiniam reikalavimui pareikšti priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja UAB „Klaipėdos bendrabutis“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –prašymą dėl termino kreditiniams reikalavimams pareikšti pratęsimo tenkinti.

10. Nurodo, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Teigia, jog mirusiosios palikimą palikimą priėmusi Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, turi pareigą atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurios buvo suteiktos palikėjai esant gyvai.

11. Pažymi, kad teikia paslaugas apie 2574 daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų, todėl darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje. Pareiškėja tai pat pažymi ir tai, kad jai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nebuvo suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turėjo kreiptis atskiru motyvuotu prašymu į Gyventojų registro tarnybą, į kurią kreipiamasi tik gavus informacijos apie galimą asmens mirtį. Nurodo, jog sužinojusi apie skolininkės mirtį ėmėsi aktyvių veiksmų ir nedelsdama kreipėsi į VĮ Turto banką bei informavo apie skolas.

12. Teigia, kad esant labai panašioms aplinkybėms Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7502-971/2020 atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti mirusio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko.

13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

14. Nurodo, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo palikėjos mirties. Pažymi, kad pareiškėja turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registro duomenų bazės. VĮ Turto banko manymu, skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registre, todėl pačios pareiškėjos neapdairumas ir neatidumas lėmė termino praleidimą, o netinkamas įmonės darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Pažymi ir tai, jog skola kaupėsi net nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėja nesidomėjo besikaupiančios skolos priežastimis, o tai reikia, kad pareiškėja pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką, pagal kurią, mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

18. Kasacinis teismas, keisdamas iki 2014 metų formuotą praktiką, yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

19. Taigi, ginčo butui (patalpai) po savininkės mirties perėjus valstybei, pareiškėja nėra atleista nuo pareigos apie savo kreditinį reikalavimą turto perėmėjai pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais per minėtoje normoje nustatytą terminą. Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

20. Įstatymai nedetalizuoja svarbios priežasties sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojama teismų praktikoje. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

21. Nustatyta, kad skolininkė V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties butą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. BV8-4440 ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 7895 nuosavybės teise perėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-1442/421265 ir 2018 m. lapkričio 7 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-1557/421270 turto patikėjimo teise butas patikėtas VĮ Turto bankui. Apeliantė termino kreditiniam reikalavimui pareikšti praleidimą argumentuoja tuo, kad neturi galimybės naudotis valstybės registrais (Gyventojų registru) bei tuo, kad teikia paslaugas apie 2574 daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų, todėl jos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

22. Pareiškėjai argumentuojant itin dideliu jos teikiamų paslaugų gavėjų skaičiumi, pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama paslaugas, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis. Aplinkybė, kad apeliantė nesugeba tinkamai organizuoti savo darbo ar neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvi aplinkybė, kuri, nepriklausomai nuo pareiškėjos valios, būtų jai sutrukdžiusi laiku atlikti savo pareigas, rūpintis skolos išieškojimu. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos procesinių dokumentų, teisės aktų nustatyta tvarka ji turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat ir Gyventojų registro, duomenis, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad tiesioginės nemokamos prieigos prie Gyventojų registro neturėjimas jai sutrukdė laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas, pasirūpinti savo interesų gynyba, t. y. skolos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios apeliantės nurodytos aplinkybės, jog apie skolininkės mirtį ji atsitiktinai sužinojo iš kitos civilinės bylos, ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, kad apeliantė paskutinį kartą skolos priteisimą iš V. B. inicijavo tik 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tik patvirtina apeliantės nerūpestingumą ir nepagrįstą delsimą, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbios priežasties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pačios pareiškėjos pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniui praleidimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino praleisto termino kreditiniam reikalavimui mirusios skolininkės įpėdiniui pareikšti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.