Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-606-544/2017

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-12
Bylos Nr.: e2A-606-544/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-01053-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: Visagino savivaldybės administracija, UAB „(duomenys neskelbtini)“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-606-544/2017

Gintautas Būga Proceso Nr. 2-11-3-01053-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.4.; 2.6.8.6.; 2.6.18.3.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-758/2017 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – Visagino savivaldybės administracija, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą, prašė priteisti iš atsakovės 20 093,96 Eur skolos už atliktus darbus, 8,05 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir partneriai) sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė tik bendrai dalyvauti projekte „Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos baigiamieji darbai“ (1.9 punktas). Partneriai laimėjo konkursą dėl Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos baigiamųjų darbų ir 2013 m. gruodžio 23 d. su užsakove Visagino savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis). Tarp partnerių vykdant Rangos sutartyje numatytus ir pagal jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktą paskirstytus darbus ginčų neiškilo.Vykdant Rangos sutartį paaiškėjo būtinumas atlikti papildomus vertikalaus planiravimo, vandens nuvedimo, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbus. Šie papildomi darbai buvo būtini tam, kad galėtų pabaigti darbus ir įvykdyti Rangos sutartį. Apie papildomų darbų būtinumą buvo informuota užsakovė Visagino savivaldybės administracija, kuri 2015 m. sausio 14 d. paskelbė atvirą supaprastintą konkursą „Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų“ pirkimui. Tarp perkamų papildomų baigiamųjų darbų buvo numatyti vertikalaus planiravimo, vandens nuvedimo, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbai. Žodiniu susitarimu partneriai susitarė, kad nekonkuruos tarpusavyje ir naujai paskelbtame konkurse dalyvaus vienas iš partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“, o darbus pasidalins, kaip kad numatė jungtinės veiklos sutarties 1.9 punktas. Šį konkursą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo ir 2015 m. vasario 13 d. su Visagino savivaldybės administracija sudarė rangos sutartį dėl papildomų baigiamųjų darbų atlikimo. Vadovaudamasi 2013 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutartimi, dalį šių darbų, o būtent vertikalaus planiravimo ir vandens nuvedimo darbus bei centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbus, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žodinę subrangos sutartį perdavė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pati įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos pagal pateiktas mokėjimui sąskaitas – faktūras. Nurodė, kad pagal žodinę subrangos sutartį tinkamai ir laiku atliko planiravimo, vandens nuvedimo, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbus ir 2015 m. gegužės mėnesį juos perdavė atsakovei, bet ji atsisako už juos sumokėti 20093,96 Eur, nors darbų rezultatą Visagino savivaldybės administracijai perdavė. Ieškovė tvirtina, kad parteriai, sudarydami Rangos sutartį, buvo susitarę dėl visų Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos baigiamųjų, įskaitant ir papildomus, darbų pasiskirstymo tarpusavyje iki visiško jų įvykdymo, todėl vėliau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo sudaryti jokie kiti rašytiniai susitarimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė.Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 093,96 Eur už atliktus baigiamuosius rekonstrukcijos darbus Visagino kultūros centre „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą – faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurie buvo patikslinti Atliktų darbų 2015 m. gegužės mėn. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi vertikalus planiravimo, vandens nuvedimo, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbai Rangos sutartyje nebuvo numatyti ir/ar buvo numatyti ne tokia apimtimi. Šių darbų būtinumas atsirado būtent vykdant Rangos sutartį. Dėl šių darbų atlikimo užsakovė Visagino savivaldybės administracija 2015 m. sausio 16 d. paskelbė viešą supaprastintą pirkimą, kurį laimėjo ir 2015 m. vasario 13 d. rangos sutartį sudarė viena iš partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet veikdama ne pagal jungtinės veiklos sutartį, o kaip atskiras ūkio subjektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastintame pirkime nupirktų darbų atlikimui pasitelkė subrangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir atliko darbus, už kuriuos ieškovė reikalauja apmokėjimo sau. Atsakovė neigia, kad pavedė darbus atlikti ieškovei, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad jungtinės veiklos sutartis neapėmė partnerių susitarimo dėl darbų paskirstymo pagal rangos sutartį dėl papildomų darbų tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog kitas partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, kad tai buvo atskira 2015 m. vasario 17 d. subrangos sutartis dėl papildomų darbų atlikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2013 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte sutarta, kad partneriai iš anksto susitaria, jog detalus Projekto darbų paskirstymas bus nustatomas atskiru raštišku partnerių susitarimu. Tokį susitarimą partneriai sudarė ir pasirašė. Šiame susitarime nėra nurodyta ginčo darbų, kuriuos ieškovė teigia atlikusi pagal jungtinės veiklos sutartį. 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad sutartį sudaro ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o 2015 m. vasario 13 d. Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų sutartyje nurodyta, kad sutartį sudaro ir rangovas yra tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nustatė, jog, vykdant Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų 2015 m. vasario 13 d. rangos sutartį, 2015 m. kovo 4 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gegužės 12 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ginčo darbus (vertikalų planiravimą, vandens nuvedimą, fasado sienų remontą ir šiltinimą) rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė, o užsakovė „(duomenys neskelbtini)“ – priėmė. Taigi šie rašytiniai įrodymai bei 2015 m. vasario 17 d. subrangos sutartis paneigia ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus, kad šie darbai buvo pavesti atlikti jai ir ji šią prievolę įvykdė.Kartu teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai M. M. ir A. K. negalėjo konkrečiai nurodyti, kas atliko ginčo darbus, nes objekte dirbo daug įmonių darbuotojų ir ne jų pareiga buvo kontroliuoti, kas konkrečiai atlieka tam tikrus darbus. A. K. parodė, kad iš statybos darbų žurnalo ieškovės nurodyti darbai galėjo būti priskiriami tiek vienai rangos sutarčiai, tiek antrai, nes abiejose sutartyse buvo panašių darbų, be to, žurnale nurodytus darbus įvardindavo skirtingai, o jo parašas ant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atliktų darbų akto nereiškia, kad būtent ieškovė tuos darbus atliko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti 438,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.Tvirtina, kad byla pirmos instancijos teisme išnagrinėta neteisingai, nevisapusiškai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 212 straipsnių reikalavimus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (176 – 185 straipsniai), dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, taip pat buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalies, 6.156 straipsnio, 6.163 straipsnio, 6.650 straipsnio, 6.662 straipsnio nuostatų ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad įstatymai nenustato privalomos rašytinės rangos sutarties formos, o nagrinėjamu atveju užsakovė Visagino savivaldybės administracija, statybos darbų techninė prižiūrėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) išreiškė aiškią valią, kad dalį Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojų parodymai ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktas darbų frontas, ji vykdė darbus objekte, disponavo privalomaisiais statybos darbų dokumentais, pildė statybos darbų žurnalą. Užsakovės Visagino savivaldybės administracijos techninės priežiūros vadovas A. K. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus papildomus baigiamuosius darbus objekte, apie tai atžymėjo statybos darbų žurnale ir Atliktų darbų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė ir techninės priežiūros vadovas. Apklaustas liudytoju, priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas, jis patvirtino, kad Atliktų darbų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus vertikalaus planiravimo ir vandens nuvedimo bei centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apeliantė pabrėžia, kad savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, vadovaujantis kokiu Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniu buvo vykdomas 2015 m. sausio 14 d. Visagino kultūros centro rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų pirkimo konkursas. Konkurso dokumentai į bylą nepateikti, tačiau susirašinėjimo tarp Viešųjų pirkimų tarnybos ir Visagino savivaldybės administracijos turinys patvirtina, kad konkursas buvo vykdomas supaprastinta tvarka neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygas. Todėl sutartis dėl papildomų baigiamųjų darbų galėjo būti sudaryta tik su tuo tiekėju, su kuriuo sudaryta pradinė sutartis, šiuo atveju – su jungtinės veiklos partneriais. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad kiekviena objekte dirbusi rangovė turėjo savo atskirą statybos darbų žurnalą, kad šie žurnalai buvo įregistruoti atsakingo partnerio UAB (duomenys neskelbtini)“, kad į šiuos žurnalus buvo pildomi darbai pagal abi sutartis, o nauji žurnalai pagal 2015 m. vasario 13 d. sutartį užvedami ir registruojami nebuvo. Atitinkamai nesikeitė nei statybos dalyviai, nei statinio statybos atsakingi asmenys, dalyvaujantys vykdant abi sutartis. Nei šių dokumentų, nei nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, liudytojo duoti parodymai įvertinti neteisingai.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo M. M. parodymus, nes jis parodė, jog vertikalaus planiravimo ir vandens nuvedimo darbai 2013 m. gruodžio 23 d. rangos sutartyje nebuvo numatyti. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui statybos darbų žurnalą, kuriame užfiksuoti būtent šie darbai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertikalaus planiravimo ir vandens nuvedimo darbų atliko 3293,01 Eur mažiau, nei šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė užsakovei. Atsakovė, tvirtindama, kad ginčo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių darbų atlikimą. Todėl pirmos instancijos teismas nesigilino į esminę ginčo aplinkybę, kas konkrečiai atliko ginčo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvirtindama, kad centrinio įėjimo konstrukcijos avarinį remontą atliko ji, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šią faktinę aplinkybę. Atliktų darbų aktas nėra besąlygiškas įrodymas, kad būtent ta bendrovė, kuri perduoda darbus galutiniam užsakovui, ir yra darbų atlikėja, nes statybvietėje dirbo subrangovai. Apeliantė tvirtina, kad atsakovė neprašo teismo pripažinti Atliktų darbų pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, todėl pateikta pažyma, kol ji teismo nepripažinta negaliojančia, turi įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir ji nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Objektas Visagino kultūros centras „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 30 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas eksploatuoti kartu su darbais, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl atliktų darbų apmokėjimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir bei padarė pagrįstas išvadas. Ieškovė nei su atsakove, nei su užsakove susitarimo dėl papildomų darbų kiekių ir kainos nesudarė. Kad tokio susitarimo nebuvo patvirtina ir ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyti skirtingų darbų kiekiai ir jų kaina. Dėl to ir pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, 6.684 straipsnį ieškovė neturi teisės gauti jokio apmokėjimo už jos neva atliktus papildomus darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų žurnaluose nurodyti darbai ir yra jos atlikti darbai vykdant pagrindinę Rangos sutartį, už kuriuos apmokėjimą ieškovė yra gavusi. Ieškovės nurodomi atlikti dabai yra sklypo sutvarkymo darbai, kuriuos ji įsipareigojo atlikti pagal Rangos sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini), o, be to, dalis kitų ieškovės nurodomų darbų bei jų atlikimo laikas neatitinka jos pačios pateiktų dokumentų turinio. Kadangi šalys susitarimo dėl statybos darbų atlikimo nesudarė, todėl ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti kokį nors atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, dėl ko ir atsakovė neturėjo pareigos jo ginčyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įrodymą, pagrindžiantį darbų atlikimą, pateikia tik jos pačios pasirašytą atliktų darbų pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nors atliktų darbų faktą gali patvirtinti tik atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas su jame nurodytais visais atliktais darbais, jų kiekiais ir vertėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 5 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl partnerystės, kuria susitarė pradėti tiesiogines derybas, siekiant bendradarbiauti dalyvaujant projekte Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos baigiamieji darbai. Veikdami Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, partneriai 2013 m. gruodžio 23 d. su užsakove Visagino savivaldybės administracija sudarė Rangos sutartį „Dėl Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstrukcijos baigiamųjų darbų“, kurią visų jungtinės veiklos partnerių vardu pasirašė atsakingasis partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi rangovas, be kita ko, įsipareigojo: atlikti esamo darbo projekto korektūrą; atlikti Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstrukcijos baigiamuosius darbus; atlikti rekonstruojamo objekto kadastrinius matavimus ir parengti kadastrines bylas. 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutarties V skyriuje šalys susitarė dėl papildomų darbų ir darbų pakeitimo, o būtent, kad, esant būtinybei, užsakovas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka įsigis papildomų darbų. Jungtinės veiklos parteriai pagal 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutartyje numatytą darbų sąrašą pasiskirstė darbus tarpusavyje (Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstravimo darbų pasiskirstymas tarp parterių). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti sklypo sutvarkymo, terasos su stogeliu, griovimo darbus. Šalims vykdant 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutartį paaiškėjo nauji pastato defektai, atsirado būtinybė atlikti papildomus darbus – vestibiulio grindų keitimo, reljefo sutvarkymo darbus prie lauko terasos, priešgaisrinio vandentiekio įrengimo, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto, fasado sienų remonto ir šiltinimo. Šių darbų pirkimui užsakovė Visagino savivaldybės administracija 2015 m. sausio 16 d. paskelbė viešą supaprastintą konkursą. Viešajame supaprastintame papildomų rekonstrukcijos baigiamųjų darbų konkurse kaip atskiras ūkio subjektas dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visagino savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 13 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų darbų“. Bendra sutarties kaina 148 411,40 Eur. Šios sutarties 15.14 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši sutartis sudaryta dėl papildomų Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato rekonstravimo ir aplinkos kompleksiško sutvarkymo darbų ir kad pagrindinius darbus vykdo pagrindinis rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tai, vykdant papildomus darbus, juos privaloma derinti su juo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2015 m. vasario 13 d. Rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų rekonstrukcijos papildomų baigiamųjų vertikalaus planiravimo, vandens nuvedimo, fasado sienų remonto ir šiltinimo darbų atlikimo 2015 m. vasario 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos darbus subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini) atliko ir 2015 m. kovo 4 d. bei 2015 m. gegužės 12 d. Atliktų darbų aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos baigiamieji darbai buvo pabaigti 2015 m. spalio 30 d. (Statybos užbaigimo aktas 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini)).Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir to pasekoje neatskleidė bylos esmės. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-59/2010, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. K-3-428/2010, Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-340/2011, Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo prievolę sumokėti už ieškovės nurodomus subrangos ar rangos darbus, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, juos vertino tarpusavyje ir su kitais įrodymais pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, jog ieškovės nurodomų darbų (vertikalus planiravimas ir vandens nuvedimas, centrinio įėjimo konstrukcijos avarinis remontas) būtinumas atsirado vėliau, partnerėms jau vykdant darbus pagal 2013 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutartį bei 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutartį su savivaldybe. Dėl iškilusių naujų darbų atlikimo būtinumo užsakovė Visagino savivaldybės administracija 2015 m. sausio 16 d. paskelbė viešą supaprastintą pirkimą, kurį laimėjo ir 2015 m. vasario 13 d. rangos sutartį sudarė savarankiškai konkurse dalyvausi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys, kuriais abejoti jokio pagrįsto pagrindo nenustatyta, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių darbų atlikimui pasitelkė subrangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ginčo darbus atliko, pridavė užsakovei ir už juos gavo apmokėjimą. Šiuo atveju atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesiniuose dokumentuose ir atstovų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai bei paaiškintos aplinkybės, 2015 m. vasario 17 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turinys ir jos sudarymas po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo Visagino savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 16 d. paskelbtą viešą supaprastintą pirkimą dėl papildomų darbų, į kuriuos pateko ir planiravimo bei vandens nuvedimo darbai ir centrinio įėjimo konstrukcijos avarinio remonto darbai, atlikimo, leidžia pagrįstai spręsti, jog dėl ginčo darbų atlikimo atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovė, buvo sudarę rašytinę subrangos sutartį, kurios, kaip įrodymo, nevertinti atsakovei palankia linkme teismui nebuvo pagrindo.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė viso teisminio proceso metu neigė pavedusi ginčo darbų atlikimą ieškovei, o trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino šiuos darbus atlikusi. Minėtoje 2015 m. vasario 17 d. rangos sutartyje, Atliktų darbų aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. kovo 4 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. gegužės 12 d.) nurodoma, jog ginčo darbus (vertikalų planiravimą ir vandens nuvedimą, fasado sienų remontą ir šiltinimą) rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė, o užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priėmė. Tuo tarpu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė objektyvių ir patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jai buvo pavesta atlikti ginčo darbus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymai nenumato privalomos rašytinės rangos sutarties formos, tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų dėl susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčo darbų atlikimo, o atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikus priešingą išvadą patvirtinančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo susitarusi su ieškove dėl ginčo darbų atlikimo ir dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės nurodomą sumą. Ieškovė UAB „v“ tvirtina, jog Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog ginčo darbus atliko būtent ji, dėl ko atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla pareiga atlyginti reikalaujamą sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, jog šie ieškovės įrodymai nepaneigia tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savivaldybės sudarytos rangos sutarties dėl papildomų darbų atlikimo buvimo ir jos įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta, tiek trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek užsakovė Visagino savivaldybės administracija pripažino, jog 2015 m. vasario 17 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti papildomus darbus Visagino kultūros centro „(duomenys neskelbtini)“ pastate, yra visiškai atskira sutartis nuo tarp šalių bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 5 d. pasirašytos jungtinės veiklos sutarties bei jos pagrindu 2011 m. gruodžio 23 d. sudarytos Rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo Visagino kultūros centre „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantės minimas jungtinės veiklos sutarties 1.9 punktas, draudžiantis partneriams jokiomis aplinkybėmis tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti rekonstrukcijos projekte, išskyrus veikimą pagal jungtinės veiklos sutartį, negalėjo reguliuoti partnerių santykių vykdant 2015 m. vasario 13 d. rangos ir subrangos sutartis, kadangi jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta ne tik kad iki 2013 m. gruodžio 23 d. Rangos sutarties sudarymo, bet ir tuo metu, kai dar net nebuvo žinomas papildomų ginčo darbų poreikis ir būtinumas. Taigi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus iš atsakovės nėra įrodytas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog ieškovė jos nurodomų darbų negalėjo būti atlikusi, o tik sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi susitarimą su ieškove dėl ginčo darbų atlikimo ir dėl to jai kyla pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą. Papildomai pažymėtina, jog net pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog valią dėl ginčo darbų atlikimo savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) buvo išreiškusi ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir Visagino savivaldybės administracija bei statybos darbų techninė prižiūrėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl išdėstytų aplinkybių ir motyvų, papildomai atsižvelgiant ir į tai, jog ieškovės pateikti Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras atsakovei buvo siuntusi du kartus nurodydama skirtingas pinigų sumas už atliktus ginčo darbus bei atliktų darbo datą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei kyla sutartinė pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą. Ieškovės pateikti į bylą Atliktų darbų aktas, pažyma bei PVM sąskaitos – faktūros būtų reikšmingos tuomet, jei byloje būtų pakankami duomenų, įrodančių šalių sudarytą susitarimą dėl papildomų darbų pagal subrangos sutartį atlikimo. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad jos reikalavimus pagrindžia į bylą pateikti statybos žurnalų duomenys bei liudytojas A. K. parodymai apie tai, kad darbus, nurodytus atliktų darbų pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš garso įrašo nustatyta, kad, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, liudytojas A. K. kategoriškai nepatvirtino, jog ginčo darbai buvo atlikti būtent ieškovės, ir nurodė, kad dalis ieškovės nurodomų darbų iš pateiktų statybos darbų žurnalų į sutartį, kuria buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, nepatenka. Be to, ieškovės pateiktų statybos žurnalų apie atliktus darbus duomenys, atsižvelgiant į liudytojo A. K. parodymus, jog ieškovės nurodomi atlikti darbai įeina į pagrindinę sutartį, sudarytą tarp savivaldybės ir partnerių, leidžia labiau tikėti, jog dalis darbų ieškovės išties yra atlikti pagal pagrindinę Rangos sutartį, nes pagal partnerių susitarimą ieškovei buvo paskirta atlikti sklypo sutvarkymo, terasos su stogeliu, griovimo darbus. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad liudytojas A. K. pasirašė ant ieškovės pateikto atliktų darbų akto, gali būti įrodymas apie patį darbų atlikimo faktą, bet neįrodo nei kad atsakovė buvo sudariusi susitarimą su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, nei kad ieškovė faktiškai atliko darbus, už kuriuos reikalauja apmokėjimo. Apeliaciniame skunde ieškovė dėsto aplinkybes, susijusias su savivaldybės skelbto konkurso papildomų darbų pirkimu, ir nurodo, kad sutartis dėl papildomų darbų atlikimo galėjo būti sudaryta tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė sutartis, t. y. su jungtinės veiklos partneriais. Pagal byloje pateiktus duomenis, minėto konkurso rezultatai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šios bylos nagrinėjimo dalykas taip pat nėra minėto konkurso rezultatų įvertinimas. Todėl dėl su šiomis aplinkybėmis susijusių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusio ginčo sprendimui. Atsižvelgdama į visa tai, kad išdėstyta virš, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes nustatė ir išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, atskleidė šios bylos esmę, o apeliantė be pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina priešingai. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o 425 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimą Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, 425 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą yra priteisiamas iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė