- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- eA-962-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01084-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Keller-Autoforum"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keller-Autoforum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keller-Autoforum“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Keller-Autoforum“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, ir Inspekcija) 2022 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20285 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. VDI 2022 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 20285, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo pažeidimus skyrė subendrintą 300 Eur baudą. VDI Nutarimą priėmė nepagrįstai, nes antrą kartą yra baudžiamas už tai, jog pareiškėjas netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį.
2.2. Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P165-2022 su nurodymu ROIK 22157669858 nubaudė pareiškėjo direktorių, veikusį kaip pareiškėjo atstovą – atsakingą asmenį, o ne privatų fizinį asmenį, už Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Tuo metu, kaip matyti iš pareiškėjui surašyto protokolo bei Nutarimo turinio, pareiškėjas yra baudžiamas, be kita ko, už tą patį DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, kaip ir pareiškėjo atstovas direktorius, kas reiškia, jog baudžiant pareiškėjo direktorių iš esmės yra baudžiamas pareiškėjas, kadangi pareiškėjas savo teises ir pareigas įgyvendina veikiant pareiškėjo direktoriui kaip jo atstovui. Pareiškėjui per jo atstovą direktorių jau yra paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, kurią pareiškėjas yra sumokėjęs.
2.3. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas padarė DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Juridinį asmenį siekiama nubausti už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo pažeidimą. Žiniaraščiai yra vienas iš buhalterinės apskaitos dokumentų, už kurio tinkamą įforminimą atsakingi juridinio asmens darbuotojai pagal bendrovėje jiems priskirtas funkcijas. Paprastai bendrovės buhalterinę apskaitą veda (tvarko) bendrovėje įdarbintas buhalteris, o už apskaitos organizavimą atsako bendrovės vadovas (direktorius). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo direktorius, o ne pareiškėjas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, įskaitant ir žiniaraščiuose pateikiamų duomenų teisingumą. Pareiškėjas jokio savarankiško DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nepadarė.
2.4. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, jog neva pareiškėjas pavėluotai pateikė LDU pranešimą apie O. S. įdarbinimą: LDU pranešimas apie O. S. įdarbinimą buvo pateiktas dar prieš užsieniečiui pradedant faktiškai dirbti įmonėje, t. y. pateiktas 2021 m. gruodžio 15 d., kai darbuotojas pradėjo faktiškai dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d. Nors pareiškėjas su darbuotoju O. S. darbo sutartį sudarė dar 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau faktiškai O. S. darbą įmonėje pradėjo tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d., ką patvirtina O. S. darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2021 m. gruodžio mėn. bei O. S. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis. O. S. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. buvo neapmokamose atostogose, o 2021 m. gruodžio 24, 25 ir 26 dienos buvo ne darbo dienos, todėl faktiškai O. S. darbą pas pareiškėją pradėjo tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d. Taigi LDU pranešimas apie O. S. įdarbinimą buvo pateiktas daugiau nei prieš vieną darbo dieną iki O. S. darbo pradžios. Tuo labiau, net ir analizuojant tarp pareiškėjo ir O. S. sudarytą darbo sutartį, matyti, jog pagal darbo sutarties 5 punktą buvo numatyta, jog darbuotojas faktiškai pradeda dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 24 d. O. S. iki 2021 m. gruodžio 13 d. dirbo kitoje Lietuvos įmonėje UAB „Vykom“, o leidimą laikinai gyventi Lietuvoje O. S. turi dar nuo 2021 m. balandžio 9 d. Tad šios aplinkybės patvirtina, jog LDU pranešimo pateikimas dar 2021 m. gruodžio 1 d., kai buvo pasirašyta darbo sutartis, būtų buvęs netikslingas ir tik formalus veiksmas. Be to, pareiškėjas duomenis apie užsieniečio įdarbinimą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė dar 2021 m. lapkričio 22 d., todėl jokio tyčinio ketinimo slėpti užsieniečio įdarbinimą nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui. Vadovaujantis teismine praktika, non bis in idem principas drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis. Bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui UAB „Keller-Autoforum“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui V. B. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui.
3.2. VDI atliekant patikrinimą nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis O. S. įmonėje įdarbintas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Sutartyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.), darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. gruodžio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nustatyta pranešimo tvarka ir terminai: „Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.“. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonė pateikė O. S. LDU pranešimą pavėluotai, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d. DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 131 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad darbuotojui gali būti suteikiamos tikslinės – nemokamos atostogos. O. S., rašydamas prašymą suteikti nemokamas atostogas (2021 m. gruodžio 1 d. prašymas), pripažįsta, o darbdavys, tenkindamas jo prašymą ir jį įformindamas lokaliu teisės aktu (2021 m. gruodžio 1 d. direktoriaus įsakymas Nr. NA-2112-1), patvirtina, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis yra įsigaliojusi ir teisiniai šalių santykiai tęsiami (vystomi) jos pagrindu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VDI 2022 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20285 pagrįstumo ir teisėtumo.
6. Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 9 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1006-0022 (toliau – ir Protokolas) UAB „Keller-Autoforum“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas direktoriaus V. B., pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalies ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. iš pareiškėjo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, pvz., darbuotojas A. K. dirbo (vairavo) 2021 m. spalio 16 d. 3 val. 57 min., spalio 30 d. – 2 val. 21 min., tačiau žiniaraščiuose pažymėtas poilsis (P), lapkričio 1 d. dirbo 5 val. 14 min., lapkričio 2 d. – 10 val. 12 min., tačiau žiniaraštyje pažymėta švenčių diena (S), S. S. 2021 m. lapkričio 2 d. dirbo 10 val. 5 min., tačiau žiniaraštyje pažymėta švenčių diena (S), bei kad darbdavys privalomus pranešimus apie Lietuvoje įdarbintą pagal darbo sutartį užsienietį (LDU forma) VSDFV privalo pateikti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, tačiau pareiškėjas pateikė O. S. LDU pranešimą pavėluotai, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., nors darbuotojas įdarbintas 2021 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, VDI priėmė Nutarimą ir pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalies pažeidimą vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu pareiškėjui skyrė 300 Eur baudą. Teismas taip pat nustatė, kad už šį pažeidimą 2022 m. vasario 9 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P165-2022 su nurodymu ROIK 22157669858 UAB „Keller-Autoforum“ atsakingam fiziniam asmeniui direktoriui V. B. bei skyrė jam 150 Eur baudą, kuri 2022 m. vasario 21 d. buvo sumokėta. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB “Keller-Autoforum” direktorius nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. yra V. B.
7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi DK 120 straipsnio 1–3 dalimis, Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalimi, Aprašo 7 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, ar nebuvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, pažymėjo, kad kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia, be kita ko, tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog teisinė atsakomybė šiuo atveju buvo pritaikyta tapačiam subjektui du kartus už tą patį pažeidimą. Vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas, kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta pačiam juridiniam asmeniui – pareiškėjui. Nepaisant to, jog nustatytas pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens, atstovavusio pareiškėją, veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Tai, jog bendrovės vadovas yra už apskaitos organizavimą atsakingas asmuo, patvirtina 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos. Taigi, visų pirma, vadovas veikia akcinės bendrovės vardu, akcinės bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1, 7, 10 d.). Darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo, už nedeklaruotą darbą ir užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į LR užsieniečius tvarkos pažeidimą yra numatyta atsakomybė ne kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-1601-438/2021, Nr. eA-178-520/2022). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju nubaudus bendrovės vadovą, pareiškėjas negali būti baudžiamas už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, yra visiškai nepagrįsti.
10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pavėluotai pateiktų privalomų pranešimų apie Lietuvoje įdarbintą pagal darbo sutartį užsienietį (LDU forma), vadovavosi Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 57 straipsnio 2, 3 dalimis, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalimi, Aprašo (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) 7 punktu. Teismas nustatė, kad UAB “Keller-Autoforum” ir O. S. darbo sutartis Nr. 275 buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 1 d. Sutartyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.), darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. gruodžio 24 d. (darbo sutarties 5 punktas). VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonė pateikė O. S. LDU pranešimą 2021 m. gruodžio 15 d. Taigi, akivaizdu, jog pranešimas buvo pateiktas nesilaikant teisės aktų nuostatų. Teismas taip pat nustatė, kad O. S. 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą pareiškėjui suteikti jam neapmokamas atostogas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. imtinai. 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. NA-2112-1 pareiškėjas suteikė O. S. neapmokamas atostogas. Teismas pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjo kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje padaryto pažeidimo (pranešimo apie Lietuvoje įdarbintą užsienietį O. S. nepateikimą laiku) įrodo Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20285, VSDFV duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.
11. Teismas vadovavosi Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 131 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas nustatė, kad O. S. prašymu jam pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. NA-2112-1 suteikė nemokamas atostogas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., t. y. aplinkybė, jog darbuotojas faktiškai darbo funkcijas atliko tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d. nepaneigia fakto, jog įdarbintas užsienietis buvo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (darbo sutarties 5 punktas), bei kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ir teisiniai šalių santykiai buvo vystomi (nemokamų atostogų suteikimas) jos pagrindu. Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teismas pareiškėjo argumentus, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė pranešimą nepavėluotai, kadangi darbuotojas pradėjo dirbti faktiškai tik 2021 m. gruodžio 27 d. (24–26 dienos buvo ne darbo dienos), atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 55, 57, 58, 60 straipsniais. Teismas pažymėjo, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, todėl, teismo vertinimu, VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatytų pažeidimų padarymą pareiškėjui skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ir 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu subendrinta 300 Eur dydžio bauda.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos, todėl pareiškėjo skundas atmestas, taip pat netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neatsižvelgė į skunde pateikiamus argumentus ir jų nevertino arba vertino netinkamai, tuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas Nutarimu antrą kartą yra baudžiamas už tai, jog netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, tokiu būdu pažeidžiant non bis in idem principą. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Kaip matyti iš pareiškėjui surašyto Protokolo bei Nutarimo turinio, pareiškėjas yra baudžiamas, be kitą ko, už tą patį DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, kaip ir pareiškėjo direktorius.
14.3. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimu pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, jog neva pareiškėjas pavėluotai pateikė LDU pranešimą apie O. S. įdarbinimą. Teismas vien formaliais pagrindais atmetė pareiškėjo argumentus, taip paneigiant teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principų taikymą. Faktiškai O. S. darbą pas pareiškėją pradėjo tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d., tad LDU pranešimas apie O. S. įdarbinimą buvo pateiktas dar prieš užsieniečiui pradedant faktiškai dirbti įmonėje, t. y. pateiktas 2021 m. gruodžio 15 d. Kitaip tariant, LDU pranešimas apie O. S. įdarbinimą buvo pateiktas daugiau nei prieš vieną darbo dieną iki O. S. darbo pradžios. Teismas ignoravo faktą, jog net ir analizuojant tarp pareiškėjo ir O. S. sudarytą darbo sutartį, matyti, kad pagal darbo sutarties 5 punktą buvo numatyta, jog darbuotojas faktiškai pradeda dirbti tik nuo 2021 m. gruodžio 24 d. Teismas ignoravo faktą, jog O. S. iki 2021 m. gruodžio 13 d. dirbo kitoje Lietuvos įmonėje, t. y. dirbo UAB „Vykom“, o leidimą laikinai gyventi Lietuvoje O. S. turi dar nuo 2021 m. balandžio 9 d., tad šios aplinkybės patvirtina, jog LDU pranešimo pateikimas dar 2021 m. gruodžio 1 d., kai buvo pasirašyta darbo sutartis, būtų buvęs formalus veiksmas. Teismas net nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas duomenis apie užsieniečio įdarbinimą Migracijos departamentui pateikė dar 2021 m. lapkričio 22 d., tai reiškia, jog jokio tyčinio ketinimo slėpti užsieniečio įdarbinimą nebuvo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Nepaisant to, jog nustatytas pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens, atstovavusio pareiškėją, veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Teismas sprendime pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Kvalifikuojant šią veiką (neveikimą) kaip pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, nebūtina nustatyti, ar užsienietis realiai pradėjo dirbti. Pažeidimo fakto konstatavimas siejamas su jo įdarbinimu, o ne su realia darbo pradžia, t. y. pranešimas turėjo būti pateiktas būtent ne vėliau kaip likus vienai dienai iki minėto užsieniečio įdarbinimo dienos. Taigi, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas pavėluotai pateikė privalomus pranešimus (LDU formas) per EDAS sistemą VDI ir Užimtumo tarnybai apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius. Teismas tinkamai konstatavo, kad aplinkybė, jog darbuotojas faktiškai darbo funkcijas atliko tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d., nepaneigia fakto, jog įdarbintas užsienietis buvo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (darbo sutarties 5 punktas), bei, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ir teisiniai šalių santykiai buvo vystomi (nemokamų atostogų suteikimas) jos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VDI 2022 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20285, kuriuo pareiškėjui UAB „Keller-Autoforum“ už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus teisės pažeidimus skirta 300 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus ir jų neįvertino arba įvertino netinkamai, tuo nesilaikydamas ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Nutarimu paskirta bauda pažeidžia non bis in idem principą, kadangi pareiškėjas Nutarimu antrą kartą yra baudžiamas už tai, jog netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Nutarimu pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, jog pavėluotai pateikė LDU pranešimą apie O. S. įdarbinimą.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad būdamas darbdaviu netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas dėl šio pažeidimo nurodė, kad jis Nutarimu antrą kartą yra baudžiamas už tai, jog netinkamai apskaito darbuotojų faktiškai dirbtą laiką. Pareiškėjas yra baudžiamas už tą patį DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, kaip ir pareiškėjo direktorius.
22. Pasisakydama dėl non bis in idem, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, principo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis įtvirtintas ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
23. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog VDI vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. vasario 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P165-2022 UAB „Keller-Autoforum“ direktoriui už Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą bei vadovaujantis ANK 100 straipsnio 1 dalimi jam paskyrė 150 Eur baudą. Nutarimu pareiškėjui, t. y. UAB „Keller-Autoforum“, už nedeklaruotą darbą paskirta bauda už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeidimą. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal Užimtumo įstatymo nuostatas skirta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui (Bendrovės direktoriui). Nepaisant to, jog pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija) 2 dalyje numatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
25. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalis (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
26. Aprašo 7 punkte (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
27. VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonė pateikė O. S. LDU pranešimą pavėluotai, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., nors darbuotojas įdarbintas 2021 m. gruodžio 1 d., tuo pažeidžiant Užimtumo įstatymo 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 2 dalį. Už nurodyto pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas nustatytu terminu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Aplinkybė, jog darbuotojas faktiškai darbo funkcijas atliko tik nuo 2021 m. gruodžio 27 d., nepaneigia fakto, kad įdarbintas užsienietis buvo nuo 2021 m. gruodžio 1 d., bei, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
31. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keller-Autoforum“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.