Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095 (toliau - Sprendimas) ir jo pagrindu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 19 d. aktas „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) (toliau – Aktas Nr. 1) laikytini viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais, todėl jie gali būti apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo - perdavimo aktas (toliau – Aktas Nr. 2) yra sudarytas tarp UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Vilniaus miesto savivaldybė nėra susijusi su minėtu aktu ir dėl šio akto atsiliepime nepasisakys. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutrumpintas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos. Nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovai neįrodinėja savo teisės pagal CK 2.28 straipsnio 4 dalį ginčyti juridinio asmens organo priimtą sprendimą. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas ir Vilniaus miesto savivaldybės Aktas Nr. 1 atitinkamai priimti 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d., laikytina, kad ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie minėtus Sprendimą ir Aktą Nr. 1 būtent šiuo laikotarpiu ir ieškinio senaties terminų pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. lapkričio 12 d. (Sprendimo apskundimui) ir nuo 2014 m. lapkričio 19 d. (Akto Nr. 1 apskundimui). Net ieškovams ir teigiant, kad jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo vėliau, 2016 m. balandžio 18 d. A. P. kreipimasis viso (duomenys neskelbiami)namo gyventojų vardu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo ūkinių pastatų patvirtina, kad procesinis teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas yra praleistas. Atsakovės teigimu, nepagrįstas yra ieškovų teiginys, jog jie buvo suklaidinti perduodamo nekilnojamojo turto sąraše nurodytu Ginčo pastatų adresu, kuris nurodytas (duomenys neskelbiami). Ieškovai nurodo, kad aktas ir sąrašas, buvo sudaromi tuo metu, kai žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbiami), jau buvo suformuotas ir žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2004 m. spalio 14 d. Tačiau, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), kadastro duomenys galutinai buvo suformuoti 2017 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-797-(14.49.109.). Kaip patvirtina patys ieškovai, šis sprendimas buvo išviešintas bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovų teiginys, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai yra klaidinantys, yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu laikytina, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės manymu, ieškovų ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, tad pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Ieškovai nurodo, jog įstatymuose numatyta gyvenamųjų pastatų (įskaitant daugiabučius) savininkų pirmenybės teisė įsigyti jiems priklausančių pastatų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės investuoti šio turto (apmokėti už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius“ akcijas), prieš tai nepasiūlius pagalbinių pastatų pirkti gyvenamųjų pastatų savininkams (Ieškovams). Patikslintame ieškinyje nėra aptariamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomot ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta būstų savininkų, teisėtai naudojančių pagalbinio ūkio paskirties pastatus, pirmenybės teisė įsigyti šiuos pastatus. Nėra įrodinėjamas nei teisėtas naudojimasis ginčo ūkiniais pastatais, nei reiškiamas reikalavimas užtikrinti ieškovų pirmenybės teisę įsigyti ginčo ūkinius pastatus būtent šiuo pagrindu. Tuo tarpu ieškovų minimos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios, jog gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodami šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę, taikymas šioje byloje privalo būti įrodytas ieškovų. Be kita ko, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomot ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 dalis, numatanti, jog ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį įstatymą, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo ketinimo parduoti ginčo ūkinius pastatus, niekada nebuvo išreiškusi valios dėl šių pastatų pardavimo, tad neturėjo ir pareigos pranešti ieškovams apie neegzistuojantį ketinimą parduoti ginčo ūkinius pastatus. Tuo tarpu ginčo ūkinių pastatų perdavimas UAB „Start Vilnius“ padidinant bendrovės įstatinį kapitalą buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl negali būti laikomas neteisėtu. Akcentavo, jog tiek Sprendimas, tiek jo pagrindu priimtas Aktas Nr. 1, kurie ieškovų įvardijami kaip sudaryti sandoriai, buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negali būti pripažįstami negaliojančiais ab initio. Atsakovės teigimu, nors Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies (ieškovų nurodyto kaip 19 straipsnio 2 dalis), kurioje nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, formuluotė lingvistine išraiškos forma ir gali būti vertinama kaip imperatyvioji, kadangi normoje vartojami žodžiai „negali būti“, tačiau aptariama norma yra nesusijusi su ginčo teisniais santykiais bei nagrinėjama byla. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, o ginčo ūkiniai pastatai perduoti kaip įnašas, didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Minėtos normos imperatyvus draudimas yra siejamas su jungtinės veiklos sutarties sudarymu, o ne savivaldybės turto perleidimu fiziniams ar juridiniams asmenims. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (galiojusi aktuali redakcija) 19 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog prieš priimant atitinkamą sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Pažymėjo, kad prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimą, buvo įvertintas Savivaldybės turto investavimo pagrįstumas, kurio metu nustatyta, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė, padidinus UAB „Start Vilnius“ kapitalą, išleidžiamos akcijos teiktų tiesioginę naudą Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi padidėtų Vilniaus miesto savivaldybės turto vertė. Be kita ko, analizuojant turto investavimo pagrįstumą nustatyta, kad UAB „Start Vilnius“ įgyvendina Vilniaus miestui svarbius investicijų projektus (pvz.: infrastruktūros projektavimas ir statyba), o UAB „Start Vilnius“ veiklos objektas - nekilnojamojo turto operacijos, turto nuoma, administracinė ir aptarnavimo veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir saugojimas, tad perdavus nekilnojamąjį turtą UAB „Start Vilnius“ kaip įstatinį kapitalą, bendrovė galėtų jį remontuoti ir panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka, ir taip būtų įgyvendinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. Pabrėžė, kad ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių bei teisės normų, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo socialinio ar kito pobūdžio nepagrįstumo bei šio Sprendimo neatitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimą bei jo pagrindu 2014 m. lapkričio 19 d. Aktą Nr. 1, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teigti, jog jos buvo pažeistos nėra jokio pagrindo. P. S. ne tik kad neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai, bet ir yra socialiai bei ekonomiškai pagrįstas, tad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, perduodama ginčo ūkinius pastatus UAB „Start Vilnius“ įgyvendino visus įstatyminius kriterijus, todėl nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas, nei jo pagrindu priimtas 2014 m. lapkričio 19 d. aktas negali būti pripažinti negaliojančiais ab initio, dėl ko negalimas tampa ir restitucijos taikymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo pagrindu UAB „Start Vilnius“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo ūkinius pastatus, tačiau šiuo metu UAB „Start Vilnius“ yra reorganizuota prijungiant ją prie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1­1647 „Dėl pritarimo UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimui“ 1 priede „Uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimo sąlygų aprašas“ (viešai prieinama www.vilnius.lt ) nurodyta, jog UAB „Start Vilnius“ teisės ir pareigos pereina veiklą tęsiančiai bendrovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad ginčo ūkiniai pastatai šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pažymėjo, kad šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Aktas Nr. 2 yra sudarytas tarp dviejų subjektų - UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Vilniaus miesto savivaldybė nėra susijusi su minėtu Aktu Nr. 2 ir ieškovų reikalavimas panaikinti Aktą Nr. 2 Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu turi būti atmestas.

3. Atsakovė UAB „Vystymo kompanija“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, jog ieškovų argumentai, kad Savivaldybė neturėjo teisės investuoti ginčo ūkinių pastatų (apmokėti jais už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius“ akcijas), prieš tai nepasiūliusi pagalbinių pastatų pirkti gyvenamųjų pastatų savininkams (ieškovams), kadangi tai pažeidžia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto bei 5 dalies nuostatoms, nepagrįsti, nes ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamų sandorių sudarymo dieną naudojo ginčo ūkinius pastatus ir kad jie juos naudojo teisėtai. Todėl ieškovai nepagrindė savo reikalavimo pagal šią teisės normą. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 5 dalis taip pat numato, kad gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodami šių namų savininkams, jei šie pastatai, jų dalys buvo ketinami privatizuoti. Tačiau, ginčo ūkinių pastatų nebuvo ketinama privatizuoti, jie nebuvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Todėl ginčo ūkiniai pastatai nebuvo ir negalėjo būti siūlomi pagal šias įstatymo nuostatas. O tai reiškia, kad neturėjo būti jokio pranešimo, jokio siūlymo, jokios pirmumo teisės įsigyti. Ginčo statiniai teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės įmonei UAB „Start Vilnius“ kaip nepiniginis įnašas, padidinant bendrovės įstatinį kapitalą. Teisės aktai nenumato draudimo savivaldybėms investuoti savo turimo turto teisės aktų nustatyta tvarka. LAT, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą; trečia, kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Šioje byloje nėra tos visumos. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvi norma. Ieškovai neturi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytos pirmumo teisės. Atitinkamai, nėra ir negali būti pažeistos minėtos įstatymo nuostatos ieškovų atžvilgiu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 1 d.) 20 straipsnio 5 dalis draudžia savivaldybių turtą perduoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamais sandoriais savivaldybė ginčijamus ūkio pastatus perdavė ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o investavo (padidino Savivaldybės įmonės UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą), ši imperatyvi nuostata nebuvo pažeista, todėl ieškovų argumentai dėl šios nuostatos taikymo yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad UAB „Start Vilnius“ per įstatinio kapitalo padidinimą gautus iš Savivaldybės pinigus ir turtą naudojo būtent tiek įmonės numatytiems tikslams įgyvendinti, tiek viešiems tikslams pasiekti, t. y. turtas buvo investuotas ekonomiškai ir socialiai pagrįstai. UAB „Start Vilnius“ įgyvendino investicinius projektus, naudingus bei svarbius Vilniaus miestui ir visuomenei. Pavyzdžiui, yra įvykdyti Šiaurės miestelio išvystymo ir Šiaurės miestelio technologijų parko projektai, plėtojami projektai, susiję su žiemos sporto infrastruktūros vystymu, Neries uosto plėtra ir kt. Yra vykdomi projektai, skirti kurti ir plėtoti infrastruktūrą, naudingą visuomenei. Ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą (toliau – Aktas Nr. 2) dalyje, kuria ginčo turtas perleistas atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tais pačiais pagrindais, kaip ir kitus du prašomus pripažinti ginčijamus sandorius. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikia Vilniaus miesto viešųjų infrastruktūrinių projektų valdymo ir statybos techninės priežiūros paslaugas, t. y. visas jai nuosavybėn perduotas ar patikėjimo teise valdomas savivaldybės turtas yra naudojamas išimtinai Vilniaus miestui ir visuomenei. Įgyvendinti projektai: Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) atnaujinimas; Lukiškių aikštės atnaujinimas; Balsių mokyklos statyba; Vaikų lopšelio-darželio Santariškių g. statyba; Šv. Roko ligoninės rekonstrukcija; Neįgaliųjų ir sutrikusio intelekto vaikų socialinės globos centro įkūrimas. Įgyvendinami projektai: Vilniaus švietimo ir ugdymo įstaigų pastatų statyba; Vilniaus švietimo ir ugdymo įstaigų pastatų atnaujinimas. Nurodė, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Teismų praktikoje, aiškinant formuluotę „viešoji tvarka“, nurodyta, kad šios formuluotės turinys yra įvairialypis; jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Kadangi nėra pažeistos ieškovų pirmumo teisės įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių pažeidimų ieškovai ir grindžia visą savo reikalavimo teisę, ir kadangi nėra pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos, ieškovų argumentai dėl viešosios tvarkos pažeidimų atmestini. Pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį, viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti: 1) ar sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; 2) ar sandoris prieštarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan.; 3) ar kita sandorio šalis veikė sąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; 4) ar yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant sandorį negaliojančiu ar paliekant teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais. Skirtingai nei privačių juridinių asmenų, kurių teisnumas yra bendrasis, viešųjų juridinių asmenų teisnumas yra specialusis, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Šių juridinių asmenų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai nenurodė ir nepagrindė, o byloje yra nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad yra visi LAT suformuoti pagrindai dėl CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu ginčijamų sandorių negaliojimo. Ginčijami sandoriai sudaryti vadovaujantis LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti investuojamas kaip įnašas, perduodant didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jeigu savivaldybė yra jų dalyvė. Taigi ieškovai absoliučiai nepagrindė ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodo, kad ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas (toliaus – Aktas Nr. 2) yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1-1647 dėl UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimo įgyvendinantis dokumentas dalyje dėl nekilnojamojo turto perdavimo. G. A. Nr. 2 tėra turto aprašas (sąrašas), kuriame nurodytas turtas, kuris ginčijamu sprendimu turėjo būti perduotas. Teisines turto perdavimo pasekmes sukelia ne Nekilnojamojo turto aktas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 1-1647. Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1647 Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip turto savininkas, perdavė turto nuosavybę UAB „Start Vilnius“, įgyvendindama savininko teises. Šis 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo - perdavimo aktas nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų bei buvo ir yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Atsakovė mano, kad turi būti taikomos ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmės ieškovų ginčijamo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Akto Nr. 2 atžvilgiu. Atsakovės nuomone, Aktas Nr. 1 taip pat nėra sandoris dėl aukščiau šiame atsiliepime nurodytų argumentų. Jis įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095, bet nebuvo sandoris ir nuosavybės teisės perėjimo pagrindų nesukūrė, todėl negali būti ginčijamas. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, jei jis vertinamas kaip individualus teisės taikymo aktas, galėjo būti apskųstas teismui per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Sprendimas viešai buvo paskelbtas vėliausiai 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl apskųstas galėjo būti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kai jis vertinamas kaip juridinio asmens organo sprendimas, kadangi Vilnius miesto savivaldybė buvo vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė (Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalis), turėjo būti apskųstas per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Vėliausia šio sprendimo paskelbimo data yra 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai sprendimas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras ir tapo viešas. Todėl laikytina, kad ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šį sprendimą vėliausiai šią dieną. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į visa tai, tiek sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, tiek procesinis teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas yra praleisti. Kadangi nėra pateikta jokių svarbių priežasčių, kodėl terminai buvo praleisti, atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo padarinius - ieškovų ieškinį atmesti, suėjus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

25. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir jame numatyti reikalavimai turėjo būti ir buvo taikomi investuojant savivaldybei priklausantį turtą. Tuo tarpu LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos, įskaitant ir susijusias su pirmenybės teise lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą ar pagalbines patalpas, turėjo būti taikomos išimtinai tik turto pardavimo (privatizavimo) atveju. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ūkiniai pastatai UAB „Start Vilnius“ nebuvo parduoti. Šie pastatai net nebuvo pardavinėjami ar ketinami parduoti. O tai įrodo, kad neturėjo būti ir jokio LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatyto pranešimo apie numatomą turto pardavimą, jokio siūlymo tą turtą pirkti ir jokios Ieškovų pirmumo teisės ūkinius pastatus nusipirkti (įsigyti). Ginčo turtas teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas UAB „Start Vilnius“ kaip nepiniginis įnašas padidinant bendrovės įstatinį kapitalą, t. y. investuotas. Priešingai nei teigia ieškovai, teisės aktai nenumato draudimo savivaldybėms investuoti savo turimo turto ir nenumato pareigos prieš investuojant turtą jį pasiūlyti lengvatine tvarka nusipirkti kitiems asmenims.

25.2. LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje (apeliaciniame skunde nurodytas Įstatymo 54 straipsnyje) numatyta Savivaldybės pareiga pasiūlyti lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pagalbinio ūkio pastatus kyla tuo atveju, kai statinius ketinama parduoti. Disponuojant turtu kitais teisės aktuose numatytais būdais savivaldybė neturi pareigos siūlyti lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti jai priklausiantį turtą (kurio ji net neketina parduoti). Apeliantų nurodoma LAT 2017 m. vasario 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-234-706/2017 nepatvirtina ūkinių pastatų investavimo neteisėtumo, tariamos Ieškovų pirmenybės teisės nusipirkti ūkinius pastatus pažeidimo. Netgi priešingai. Ši nutartis ir joje LAT pateikti išaiškinimai įrodo, kad ūkiniai pastatai investuoti teisėtai ir nebuvo pažeista Ieškovų pirmumo teisė (kuri net neegzistavo) įsigyti ūkinius pastatus.

Atsiliepimas

26. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su teisėtu naudojimusi ginčo ūkiniais pastatais, nors teismas ir siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ieškovų galimai teisėtu naudojimusi ginčo ūkiniais pastatais, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1237-566/2019 pagrįstai darė išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju teikti ieškovams pirmenybės teisę parduodant ginčo ūkinius pastatus pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra jokio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai apeliaciniame skunde kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, tačiau nepateikia jokių argumentų, galinčių pagrįsti ieškovų poziciją, todėl šie ieškovų apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos Teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą.