Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095, kuriuo, be kita ko, nusprendė: Perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (šiuo metu - UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ) 6000000 (šešių milijonų) Lt piniginį įnašą ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; Padidinti uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nuo 66965480 (šešiasdešimt šešių milijonų devynių šimtų šešiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties) Lt iki 76767780 (septyniasdešimt šešių milijonų septynių šimtų šešiasdešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt, išleidžiant 980230 (devynis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn: Vilniaus miesto savivaldybės piniginiu įnašu — 6000000 (šešiais milijonais) Lt, apmokant 600000 (šešis šimtus tūkstančių) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.1. punktas); ir perduodamo nekilnojamojo turto verte, nustatyta turto vertintojų — 3802300 (trimis milijonais aštuoniais šimtais dviem tūkstančiais trimis šimtais) Lt, apmokant 380230 (tris šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.2. punktas).

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095 priedą „Nekilnojamojo turto sąrašas“ šiuo sprendimu, be kitų nekilnojamojo turto objektų, UAB „Start Vilnius“ nuspręsta perduoti ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdydama nurodytą sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 19 d. aktu „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4), be kitų nekilnojamojo turto objektų, UAB „Start Vilnius“ perdavė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. rugpjūčio 14 d. Reorganizavus UAB „Start Vilnius“, nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktu visas UAB„ Start Vilnius“ nekilnojamasis turtas buvo perduotas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095“ bei šio sprendimo pagrindu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 19 d. aktas „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) dalyje dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių perdavimo, o taip pat 2018 m. rugpjūčio 14 d. ginčo turto perdavimo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ aktas pažeidžia ieškovų pirmumo teisę lengvatine tvarka išpirkti jų namų valdoje esančius ūkinius pastatus. Šis turtas Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas, siekiant užtikrinti jo pardavimą gyventojams, todėl negalėjo būti perduotas UAB „Start Vilnius“ kaip turtinis įnašas skirtas apmokėti dėl įstatinio kapitalo didinimo naujai išleidžiamas bendrovės akcijas.

Ieškovai, siekdami apginti savo pažeistą teisę privatizuoti jų gyvenamųjų namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į teismą su ieškiniu. Prie ieškovų gyvenamųjų namų, esančiame namų valdos žemės sklype Užupio g. 7, Vilniuje, be kitų statinių, yra šiuo metu UAB „Start Vilnius“ priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (jų dalys), todėl pripažintina ieškovų teisė juos įsigyti pirmumo teise. Nurodyta teisės norma nustato gyvenamųjų pastatų (įskaitant daugiabučius) savininkų pirmenybės teisę įsigyti jiems priklausančių pastatų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės investuoti šio turto (apmokėti už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius“ akcijas), prieš tai nepasiūliusi pagalbinių pastatų pirkti gyvenamųjų pastatų savininkams (ieškovams). Be to, ieškovų namų valdos žemės sklype esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai negalėjo būti investuojami, prieš tai nepasiūlius ieškovams jų išpirkti lengvatinėmis sąlygomis, tokiu būdu įgyvendinant tikslą, dėl kurio šis turtas buvo savivaldybei perduotas. Sudarydama ginčo investavimo sandorį, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė veikė, pažeisdama ieškovų (butų gyvenamuosiuose namuose savininkų) interesą išpirkti jų namų valdoje esančius ūkinės paskirties pastatus pirmumo teise, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti šį sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms viešosios teisės normoms.

LR CK 1.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, viešųjų juridinių asmenų sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Vadovaudamiesi paminėtomis teisės normomis, ieškovai prašo teismo pripažinti negaliojančiais ab initio: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095“ (toliau – Sprendimą ) ir šio sprendimo pagrindu priimtą Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 19 d. aktą „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) (toliau – Aktą Nr. 1) dalyje dėl Užupio g. 5, Vilniuje, esančių statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“ bei 2018 08 14 priėmimo- perdavimo aktą dalyje, kuria ginčo turtas perleistas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. LR CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ginčo ūkinių statinių Užupio g. 5, Vilniuje, investavimas, apmokant turtu už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius“ akcijas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti juos negaliojančiais..

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau —VSTVNDĮ) 8 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą — įgyvendindamos turto savininko funkcijas, ir kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, juridiniai asmenys — patikėjimo teise pagal įstatymus, savivaldybių tarybų sprendimus, tų subjektų įstatus (nuostatus) ir turto patikėjimo sutartis. VSTVNDĮ 81 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: visuomeninės naudos — valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo — sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo — valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės — sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Savivaldybių turto disponavimo būdas jį investuojant — tai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas, vienas iš jo būdų yra nurodytas VSTVNDĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte — uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimas, jei savivaldybė yra jos dalyvė. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, reikalaujanti sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo pagrįsti ekonomiškai ir socialiai.

Ieškovų manymu, ginčo aktai ir sandoriai, kurie sudaryti 2014 m. lapkričio 12 d., 2014 m. lapkričio 19 d., ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, t.y. VSTVNDJ 19 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. (VSTVNDJ įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014-10-01). Priimant sprendimą ir pasirašant sutartis dėl ginčo turto perleidimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo paisyti imperatyvių teisės normų, galiojusių sprendimų priėmimo dienai, draudžiančių savivaldybės turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorio sudarymas trukdo ieškovams įgyvendinti imperatyviose viešosios teisės normose įtvirtintą

teisę reikalauti išpirkti jų gyvenamųjų namų valdoje esantį gyvenamųjų namų priklausinį — ūkinį pastatą, todėl šis sandoris pažeidžia jų teises ir prieštarauja viešai tvarkai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama ginčijamą investavimo sandorį (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095“), veikė priešingai įstatyme įtvirtintam tikslui sudaryti sąlygas gyvenamųjų namų savininkams privatizuoti jų namų valdoje esančius ūkinius statinius pirmumo teise. Tokio pobūdžio turto perdavimas UAB „Start Vilnius“ negali būti pripažįstamas atitinkančiu reikalavimą socialiai pagrįsti sprendimą dėl savivaldybės turto investavimo, todėl egzistuoja pagrindas jį šioje dalyje pripažinti negaliojančiu.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Vadovaudamiesi paminėta teisės norma, ieškovai nagrinėjamoje byloje prašo teismo taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 19 d. aktu „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23- FN4) perleistą turtą — (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovai, reikalaudami savo interesų gynimo, į teismą kreipėsi nedelsdami, iškart po to, kai sužinojo, jog jiems suformuotame žemes sklype esantys ginčo statiniai yra perleisti UAB „Start Vilnius“. Informacija apie viešo administravimo organų priimtus aktus yra prieštaringa, klaidinanti. Šios aplinkybės pasėkoje ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo statiniai, esantys jų kieme, yra perleisti UAB „Start Vilnius“.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. I-2095 bei 2014 m. lapkričio 19 d. akte Nr. A403- 14/14(2.2.6.23-FN4) nėra duomenų, jog nekilnojamasis turtas, esantis ieškovams priklausančiame žemės sklype, yra perleidžiamas UAB „Start Vilnius“. Perduodamo uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sąraše įrašyti objektai yra pateikiami su ieškovams nenaudinga tendencija,- klaidingai nurodant, jog UAB „Start Vilnius“ perduodami ūkiniai pastatai, esantys Užupio g. 5. Perduodamo UAB „Start Vilnius“ nekilnojamojo turto sąrašas nurodomas kaip priedas prie 2014 m. lapkričio 19 d. akto.

Ieškovai savo ieškininius reikalavimus naikinti viešo administravimo organų priimtus sprendimus grindžia imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo. Jeigu teismas manytų, jog terminas ieškiniui reikšti yra praleistas, ieškovai prašo jį atnaujinti. Klaidinanti, prieštaringa informacija apie ginčo statinius yra pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų žemėje esantis nekilnojamasis turtas perleistas UAB “Start Vilnius”. Ieškovai prašo teismo:

Pripažinti ieškovų teisę privatizuoti jų gyvenamųjų namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

Pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095“ ir šio sprendimo pagrindu priimtą Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 19 d. aktą „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) dalyje dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių statinių perdavimo UAB „Start Vilnius“;

Pripažinti negaliojančiu 2018 metų rugpjūčio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą dalyje, kuria ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleistas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“;

Taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „ Vilniaus vystymo kompanija“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 tomas, e.b.l. 126-135).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095 (toliau - Sprendimas), kuriuo nusprendė: 1) Perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ 6000000 (šešių milijonų) Lt piniginį įnašą ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; 2) Padidinti uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nuo 66965480 (šešiasdešimt šešių milijonų devynių šimtų šešiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties) Lt iki 76767780 (septyniasdešimt šešių milijonų septynių šimtų šešiasdešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt, išleidžiant 980230 (devynis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn: Vilniaus miesto savivaldybės piniginiu įnašu - 6000000 (šešiais milijonais) Lt, apmokant 600000 (šešis šimtus tūkstančių) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.1. punktas); ir perduodamo nekilnojamojo turto verte, nustatyta turto vertintojų - 3802300 (trimis milijonais aštuoniais šimtais dviem tūkstančiais trimis šimtais) Lt, apmokant 380230 (tris šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.2. punktas). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-2095 priede „Nekilnojamojo turto sąrašas“ nurodyta, kad šiuo sprendimu UAB „Start Vilnius“ nuspręsta perduoti ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))- (toliau - ginčo ūkiniai pastatai).

Vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 19 d. aktu „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) (toliau – Aktu Nr. 1), be kitų nekilnojamojo turto objektų, UAB „Start Vilnius“ perdavė (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančius: 1) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 18243/19900 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3) 90/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas ir juo pagrindu priimtas Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 12 d. aktas laikytini viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais, todėl jie gali būti apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo - perdavimo aktas yra sudarytas tarp UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Vilniaus miesto savivaldybė nėra susijusi su minėtu aktu ir dėl šio akto atsiliepime nepasisakys.

Pagal susiformavusią teismų praktiką bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas administracinius teisinius santykius, turi vadovautis terminais, taikomais administracinėje teisenoje. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutrumpintas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos. Be kita ko, byloje nėra ginčo, kad ginčijamas Sprendimas ir Aktas Nr. 1 yra viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai.

Pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovai neįrodinėja savo teisės pagal CK 2.28 straipsnio 4 dalį ginčyti juridinio asmens organo priimtą sprendimą. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas ir Vilniaus miesto savivaldybės Aktas Nr. 1 atitinkamai priimti 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d., laikytina, kad Ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie minėtus Sprendimą ir Aktą Nr. 1 būtent šiuo laikotarpiu ir ieškinio senaties terminų pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. lapkričio 12 d. (Sprendimo apskundimui) ir nuo 2014 m. lapkričio 19 d. (Akto Nr. 1 apskundimui). Net Ieškovams ir teigiant, kad jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo vėliau, 2016 m. balandžio 18 d. A. P. kreipimasis viso (duomenys neskelbtini) namo gyventojų vardu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Ginčo ūkinių pastatų patvirtina, kad procesinis teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas yra praleistas.

Nepagrįstas yra ieškovų teiginys, jog jie buvo suklaidinti perduodamo nekilnojamojo turto sąraše nurodytu Ginčo pastatų adresu, kuris nurodytas (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodo, kad aktas ir sąrašas, buvo sudaromi tuo metu, kai žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo suformuotas ir žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2004 m. spalio 14 d. Tačiau, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys galutinai buvo suformuoti 2017 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-797-(14.49.109.). Kaip patvirtina patys ieškovai, šis sprendimas buvo išviešintas bei įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovų teiginys, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai yra klaidinantys, yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu laikytina, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, tad pagrindo atnaujinti ieškovų praleistą ieškinio senaties terminą nėra.

Ieškovai nurodo, jog įstatymuose numatyta gyvenamųjų pastatų (įskaitant daugiabučius) savininkų pirmenybės teisė įsigyti jiems priklausančių pastatų valdose esančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės investuoti šio turto (apmokėti už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius“ akcijas), prieš tai nepasiūlius pagalbinių pastatų pirkti gyvenamųjų pastatų savininkams (Ieškovams). Patikslintame ieškinyje nėra aptariamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomot ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta būstų savininkų, teisėtai naudojančių pagalbinio ūkio paskirties pastatus, pirmenybės teisė įsigyti šiuos pastatus. Nėra įrodinėjamas nei teisėtas naudojimasis Ginčo ūkiniais pastatais, nei reiškiamas reikalavimas užtikrinti Ieškovų pirmenybės teisę įsigyti Ginčo ūkinius pastatus būtent šiuo pagrindu. Tuo tarpu Ieškovų minimos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, numatančios, jog gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodami šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę, taikymas šioje byloje privalo būti įrodytas ieškovų. Be kita ko, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomot ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 dalis, numatanti, jog ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo ketinimo parduoti ginčo ūkinius pastatus, niekada nebuvo išreiškusi valios dėl šių pastatų pardavimo, tad neturėjo ir pareigos pranešti ieškovams apie neegzistuojantį ketinimą parduoti Ginčo ūkinius pastatus. Tuo tarpu Ginčo ūkinių pastatų perdavimas UAB „Start Vilnius“ padidinant bendrovės įstatinį kapitalą buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl negali būti laikomas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkte įtvirtinta nuostata, jog viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas.

Akcentuotina, jog tiek Sprendimas, tiek jo pagrindu priimtas Aktas Nr. 1, kurie ieškovų įvardijami kaip sudaryti sandoriai, buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negali būti pripažįstami negaliojančiais ab initio.

Ieškovai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas ir Aktas Nr. 1 yra sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis ir 1.82 straipsnio 2 dalis). Ieškovai nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimas bei jo pagrindu priimtas 2014 m. lapkričio 19 d. Aktas Nr. 1 prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tačiau, ieškovų nurodyta minėto įstatymo redakcija (nuo 2014-10-01) neatitinka dėstomų aplinkybių. Tikėtina, kad Ieškovai, nurodydami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakciją nuo 2014-10-01 turėjo galvoje įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kuria būtent ir įtvirtinta Ieškovų minima formuluotė: „Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu“. Nors šiuo atveju aptariamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies (Ieškovų nurodyto kaip 19 straipsnio 2 dalis) formuluotė lingvistine išraiškos forma gali būti vertinama kaip imperatyvioji, kadangi normoje vartojami žodžiai „negali būti“, tačiau akcentuotina, jog aptariama norma yra nesusijusi su ginčo teisniais santykiais bei nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, o ginčo ūkiniai pastatai perduoti kaip įnašas, didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Minėtos normos imperatyvus draudimas yra siejamas su jungtinės veiklos sutarties sudarymu, o ne savivaldybės turto perleidimu fiziniams ar juridiniams asmenims.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (galiojusi aktuali redakcija) 19 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog prieš priimant atitinkamą sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Pažymėtina, kad prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimą, buvo įvertintas Savivaldybės turto investavimo pagrįstumas, kurio metu nustatyta, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė, padidinus UAB „Start Vilnius“ kapitalą, išleidžiamos akcijos teiktų tiesioginę naudą Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi padidėtų Vilniaus miesto savivaldybės turto vertė. Be kita ko, analizuojant turto investavimo pagrįstumą nustatyta, kad UAB „Start Vilnius“ įgyvendina Vilniaus miestui svarbius investicijų projektus (pvz.: infrastruktūros projektavimas ir statyba), o UAB „Start Vilnius“ veiklos objektas - nekilnojamojo turto operacijos, turto nuoma, administracinė ir aptarnavimo veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir saugojimas, tad perdavus nekilnojamąjį turtą UAB „Start Vilnius“ kaip įstatinį kapitalą, bendrovė galėtų jį remontuoti ir panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka, ir taip būtų įgyvendinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. Pabrėžtina, kad Ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių bei teisės normų, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo socialinio ar kito pobūdžio nepagrįstumo bei šio Sprendimo neatitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimą bei jo pagrindu 2014 m. lapkričio 19 d. Aktą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teigti, jog jos buvo pažeistos nėra jokio pagrindo. Priimtas Sprendimas ne tik kad neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai, bet ir yra socialiai bei ekonomiškai pagrįstas, tad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, perduodama ginčo ūkinius pastatus UAB „Start Vilnius“ įgyvendino visus įstatyminius kriterijus, todėl nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimas, nei jo pagrindu priimtas 2014 m. lapkričio 19 d. aktas negali būti pripažinti negaliojančiais ab initio, dėl ko negalimas tampa ir restitucijos taikymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo pagrindu UAB „Start Vilnius“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo ūkinius pastatus, tačiau šiuo metu UAB „Start Vilnius“ yra reorganizuota prijungiant ją prie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1­1647 „Dėl pritarimo UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimui“ 1 priede „Uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ reorganizavimo sąlygų aprašas“ (viešai prieinama www.vilnius.lt ) nurodyta, jog UAB „Start Vilnius“ teisės ir pareigos pereina veiklą tęsiančiai bendrovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad ginčo ūkiniai pastatai šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamas 2018-08-14 Aktas Nr. 2 yra sudarytas tarp dviejų subjektų - UAB „Start Vilnius“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tad Vilniaus miesto savivaldybė nėra susijusi su minėtu Aktu Nr. 2 ir ieškovų reikalavimas panaikinti 2018-08-14 Aktą Nr. 2 Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu turi būti atmestas (6 tomas, e.b.l. 1-15).

Atsakovas UAB „Vystymo kompanija“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-2095 „Dėl įstatinio kapitalo didinimo" (toliau - Sprendimas) nusprendė: 1) Perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius" 6000000 (šešių milijonų) Lt piniginį įnašą ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; 2) Padidinti uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius" įstatinį kapitalą išleidžiant 980230 (devynis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn: Vilniaus miesto savivaldybės piniginiu įnašu - 6000000 (šešiais milijonais) Lt, apmokant 600000 (šešis šimtus tūkstančių) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.1. punktas); ir perduodamo nekilnojamojo turto verte, nustatyta turto vertintojų - 3802300 (trimis milijonais aštuoniais šimtais dviem tūkstančiais trimis šimtais) Lt, apmokant 380230 (tris šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt) paprastųjų vardinių 10 (dešimties) Lt nominalios vertės akcijų (2.2. punktas). Sprendimo priede „Nekilnojamojo turto sąrašas" nurodyta, kad šiuo Sprendimu nuspręsta perduoti UAB „Start Vilnius" nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius: ūkinį pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))- (toliau - ginčo ūkiniai pastatai). Savivaldybė 2014 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. A403-64/14(2.2.6.23-FN4) „Dėl turto perdavimo ir priėmimo" (toliau – Aktas Nr. 1) perdavė UAB „Start Vilnius" kartu su kitais nekilnojamojo turto objektais ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančius: ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 18243/19900 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 90/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškinyje teigiama, jog Savivaldybė neturėjo teisės investuoti ginčo ūkinių pastatų (apmokėti jais už naujai išleidžiamas UAB „Start Vilnius" akcijas), prieš tai nepasiūliusi pagalbinių pastatų pirkti gyvenamųjų pastatų savininkams (ieškovams), kadangi tai pažeidžia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. ir 4 p. bei 5 d. nuostatoms. Šie ieškovų argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. ir 4 p. bei 5 d. nurodo, jog už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams); gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys - šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį; Ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami. Minėto įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. skirta gyvenamųjų patalpų savininkams teisėtai naudojantiems pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, taip pat kitas pagalbinio ūkio paskirties patalpas. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai ginčijamų sandorių sudarymo dieną naudojo Ginčo ūkinius pastatus ir kad jie juos naudojo teisėtai. Todėl ieškovai nepagrindė savo reikalavimo pagal šią teisės normą.

Įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. ir 5 d. taip pat numato, kad gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodami šių namų savininkams, jei šie pastatai, jų dalys buvo ketinami privatizuoti. Tačiau, ginčo ūkinių pastatų nebuvo ketinama privatizuoti, jie nebuvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Todėl ginčo ūkiniai pastatai nebuvo ir negalėjo būti siūlomi pagal šias įstatymo nuostatas. O tai reiškia, kad neturėjo būti jokio pranešimo, jokio siūlymo, jokios pirmumo teisės įsigyti. Ginčo statiniai teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės įmonei UAB „Start Vilnius" kaip nepiniginis įnašas, padidinant bendrovės įstatinį kapitalą. Teisės aktai nenumato draudimo savivaldybėms investuoti savo turimo turto teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas Šioje byloje nėra tos visumos. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad „gali būti". Kas reiškia, kad tai nėra imperatyvi norma. Ieškovai neturi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytos pirmumo teisės. Atitinkamai, nėra ir negali būti pažeistos minėtos įstatymo nuostatos ieškovų atžvilgiu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. spalio 1 d.) 20 str. 5 d. numato, kad Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu." Ši imperatyvi įstatymo nuostata draudžia savivaldybių turtą perduoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamais sandoriais savivaldybė ginčijamus ūkio pastatus perdavė ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o investavo (padidino Savivaldybės įmonės UAB „Start Vilnius" įstatinį kapitalą), ši imperatyvi nuostata nebuvo pažeista. Todėl Ieškovų argumentai dėl šios nuostatos taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.

Pasisakytina, kad UAB „Start Vilnius", per įstatinio kapitalo padidinimą gautus iš Savivaldybės pinigus ir turtą naudojo būtent tiek įmonės numatytiems tikslams įgyvendinti, tiek viešiems tikslams pasiekti, t. y. turtas buvo investuotas ekonomiškai ir socialiai pagrįstai. UAB „Start Vilnius" įgyvendino investicinius projektus, naudingus bei svarbius Vilniaus miestui ir visuomenei. Pavyzdžiui, yra įvykdyti Šiaurės miestelio išvystymo ir Šiaurės miestelio technologijų parko projektai, plėtojami projektai, susiję su žiemos sporto infrastruktūros vystymu, Neries uosto plėtra ir kt. Yra vykdomi projektai, skirti kurti ir plėtoti infrastruktūrą, naudingą visuomenei.

Ieškovai reikalauja pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą (toliau – Aktas Nr. 2) dalyje, kuria ginčo turtas perleistas atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija" tais pačiais pagrindais, kaip ir kitus du prašomus pripažinti ginčijamus sandorius. Tačiau ir šio ginčijamo sandorio atveju atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija" teikia Vilniaus miesto viešųjų infrastruktūrinių projektų valdymo ir statybos techninės priežiūros paslaugas. T. y. visas jai nuosavybėn perduotas ar patikėjimo teise valdomas savivaldybės turtas yra naudojamas išimtinai Vilniaus miestui ir visuomenei. Įgyvendinti projektai:

- Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) atnaujinimas;

- Lukiškių aikštės atnaujinimas;

- Balsių mokyklos statyba;

- Vaikų lopšelio-darželio Santariškių g. statyba;

- Šv. Roko ligoninės rekonstrukcija;

- Neįgaliųjų ir sutrikusio intelekto vaikų socialinės globos centro įkūrimas;

Antra. įgyvendinami projektai:

- Vilniaus švietimo ir ugdymo įstaigų pastatų statyba;

- Vilniaus švietimo ir ugdymo įstaigų pastatų atnaujinimas.

Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Teismų praktikoje, aiškinant formuluotę „viešoji tvarka", nurodyta, kad šios formuluotės turinys yra įvairialypis; jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Kadangi nėra pažeistos ieškovų pirmumo teisės įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių pažeidimų Ieškovai ir grindžia visą savo reikalavimo teisę, ir kadangi nėra pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos, ieškovų argumentai dėl viešosios tvarkos pažeidimų atmestini.

Ieškinyje nurodoma, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu ne tik LR CK 1.80, 1.82 str. 2 d. bet ir LR CK 1.81 straipsnio nuostatų pagrindu. Tačiau Ieškovai apskritai niekuo nepagrindžia ir neįrodinėja šio savo teiginio.

G. A. Nr. 2 yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1-1647 dėl UAB „Start Vilnius" ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija" reorganizavimo įgyvendinantis dokumentas dalyje dėl nekilnojamojo turto perdavimo, t. y. tik UAB „Start Vilnius" priklausiusio nekilnojamojo turto perdavimą atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija" įforminantis dokumentas (turto sąrašas), kuris nėra nei savarankiškas dokumentas apskritai, nei savarankiškas dokumentas teisiškai. Tai nėra sandoris. CK 1.63 str. 1 d. numato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Ginčijamu aktas tėra turto aprašas (sąrašas), kuriame nurodytas turtas, kuris ginčijamu sprendimu turėjo būti perduotas. Teisines turto perdavimo pasekmes sukelia ne Nekilnojamojo turto aktas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 1-1647. Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1647 Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip turto savininkas, perdavė turto nuosavybę UAB „Start Vilnius", įgyvendindama savininko teises. Šis 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo- perdavimo aktas nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų bei buvo ir yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas.

Atsakovės nuomone, Aktas Nr. 1 taip pat nėra sandoris dėl aukščiau šiame atsiliepime nurodytų argumentų. Jis įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo" Nr. 1-2095, bet nebuvo sandoris ir nuosavybės teisės perėjimo pagrindų nesukūrė, todėl negali būti ginčijamas.

Atsakovė mano, kad turi būti taikomos ir ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmės ieškovų ginčijamo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo akto (toliau - Nekilnojamojo turto aktas), atžvilgiu. Ginčijamas Nekilnojamojo turto aktas yra tik UAB „Start Vilnius" priklausiusio nekilnojamojo turto perdavimą Atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija" įforminantis dokumentas, t. y. perduodamo turto sąrašas. Tai nėra savarankiškas dokumentas. Tai nėra sandoris, kuris sukelia nuosavybės teisės perėjimo pagrindą. Tai yra tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1-1647 dėl UAB „Start Vilnius" ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija" reorganizavimo įgyvendinantis dokumentas dalyje dėl nekilnojamojo turto perdavimo. T. y. nekilnojamąjį turtą iš UAB „Start Vilnius" Atsakovei UAB „Start Vilnius" vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta perduoti minėtu 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1647. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 1-1647, o ne Nekilnojamojo turto aktas, yra teisinius padarinius ir nuosavybės teisės perėjimą sukuriantis sandoris.

Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, jei jis vertinamas kaip individualus teisės taikymo aktas, galėjo būti apskųstas teismui per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Sprendimas viešai buvo paskelbtas vėliausiai 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vadinasi, apskųstas galėjo būti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kai jis vertinamas kaip juridinio asmens organo sprendimas, kadangi Vilnius miesto savivaldybė buvo vienintelė UAB „Start Vilnius" akcininkė (Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalis), turėjo būti apskųstas per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą. Vadovaujantis CK 1.125 str. 4 d., reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Vėliausia šio sprendimo paskelbimo data yra 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai sprendimas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras ir tapo viešas. Todėl laikytina, kad Ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šį sprendimą vėliausiai šią dieną. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į visa tai, tiek sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, tiek procesinis teisės kreiptis į teismą vieno mėnesio terminas yra praleisti.

Nėra pateikta jokių svarbių priežasčių, kodėl terminai buvo praleisti nei dėl ginčyto 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-1647, nei dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo „Dėl įstatinio kapitalo didinimo" Nr. 1-2095 ginčijimo, kuris būtent ir buvo pirmas sandoris dėl ginčo turto perleidimo iš savivaldybės nuosavybės UAB „Start Vilnius" nuosavybėn. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo padarinius - ieškovų ieškinį atmesti, suėjus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str. 1 d.) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 tomas, e.b.l. 161-175).

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, bet iki teisės pažeidimo tai yra objektyviojo momento ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 1 d. ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovai, be kitų ieškinių reikalavimų, ginčija Sprendimą, Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2. Teismo vertinimu ginčijamas Sprendimas priskirtinas administraciniam aktui, kuris nustatyta tvarka buvo paskelbtas viešai 2014-11-12.