Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

7. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką, subrogacijos tvarka vietoj draudėjo į tą patį egzistuojantį prievolinį santykį įstoja draudikas. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atlyginusi draudėjo patirtus nuostolius dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadinimo, pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorei. Ieškovės teigimu, žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tokiais argumentais ieškovė kelia atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė civilinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos faktinės aplinkybės, reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto apgadinimo atsakomybė tenka atsakovei, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatoma, kad nukentėjusio asmens turtas apgadintas dėl konkretaus administruojamo bendros nuosavybės objekto trūkumo. Taigi, ieškovė privalo įrodyti turto apgadinimo priežastis, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; kt.). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo turi būti nustatytos atsakovės, kaip pastato valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos ryšys. Pareiga įrodyti esant šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180, 182 straipsniai). Turi būti įvertinama kiekvieno įrodymo rodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto daroma išvada, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu (2021 m. sausio 26 d.) atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų administratorė. Taip pat iš esmės nekilo šalių ginčo ir dėl to, kad žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta nuo kamino atitrūkusiai plytai per stoglangį įkritus į buto vidų (vonios patalpas). Pastarąją išvadą leidžia daryti tai, kad atsakovė tiesioginiais argumentais žalos priežasties neginčijo, atsiliepime į ieškinį tik bendro pobūdžio teiginiais buvo kvestionuojamas ieškovės ieškinio reikalavimų, įskaitant žalos priežastį, įrodytumas, tačiau net ir atsiliepime į ieškinį, o ir vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teikė argumentus ir įrodymus apie savo atliktus veiksmus, susijusius su stogo priežiūra, taigi įvykio priežasties iš esmės neginčijo. Aplinkybę, kad žala padaryta į buto vonios patalpas įkritus nuo kamino atitrūkusiai plytai, patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuotas išdaužtas stoglangis, vonia prikritusi stiklo šukių, taip pat užfiksuota ir pati plyta bei greta stoglangio esantis mūrinis kaminas. Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių argumentų ir įrodymų neteikė, todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad žala buvo padaryta nuo kamino atitrūkusios plytos (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Kaminas priskirtinas prie stogo elementų (Aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.41. punktas), o stogas yra pastato pagrindinių konstrukcijų dalis. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš to darytina išvada, kad žala buvo padaryta dėl namo pagrindinės konstrukcijos (stogo) elemento, priklausančio visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitaip tariant, dėl namo bendro naudojimo objekto trūkumo.

13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, turėjo pareigą užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas).

14. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.), 84 punkte buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; pagal 85 punktą, valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento 87 punkte numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (87.1 papunktis), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2 papunktis), specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 papunktis), kita. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Reglamento 96 punkte nurodyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Taigi, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (Reglamento 101 punktas).

15. Apibendrinant nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Kadangi namo būklės įvertinimai turi būti fiksuojami ir registruojami Reglamente nustatytuose dokumentuose (Reglamento 101 punktas), būtent šie dokumentai, t. y. techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų pavestas funkcijas.

16. Atsakovė, byloje analizuojamo įvykio metu (2021 m. sausio 26 d.) vykdžiusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorės funkcijas, buvo atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Nustačius, kad žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta dėl bendro naudojimo objekto trūkumo, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendro naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo patalpų savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė atlikti remonto darbus ir pan.), t. y. kad tinkamai atliko savo funkcijas ir nėra atsakinga už atsiradusią žalą, nes ieškovė negali įrodyti veiksmų neatlikimo, t. y. įrodyti neiginio. Ieškovės įrodinėjimo pareigos įvykdymą patvirtina jos įrodyta žalos priežastis, tuo tarpu atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ji savo, kaip už žalą padariusio objekto priežiūrą atsakingo asmens, pareigas atliko tinkamai. Minėta, kad teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, galintys patvirtinti administratoriaus veiksmų atliekant jam pavestas funkcijas, tinkamumą, yra techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, techninės ataskaitos, kuriuose fiksuojami nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai. Nagrinėjamu atveju dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdė savo kaip bendro naudojimo objektų administratorės funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, jų tinkamos būklės įvertinimu ir užtikrinimu, atsakovė nepateikė, taigi pagrindo konstatuoti tinkamą atsakovės pareigų atlikimą, rūpinantis ir užtikrinant tinkamą objektų būklę ir žalos atsiradimo prevenciją, nėra.

18. Su šiais atsakovės argumentais negalima sutikti. Visų pirma, atsakovė siaurinamai aiškina savo funkcijas, jas susiedama išimtinai su butų savininkų valios įgyvendinimu. Atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir, kaip minėta šio sprendimo 14 punkte, užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nagrinėjamoje byloje, minėta, atsakovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji vykdė / organizavo namo techninę priežiūrą, atliko būklės stebėjimus, vykdė kitas jai priskirtas funkcijas, užtikrindama tinkamą pastato būklę. Atsakovės pateiktas dokumentas – 2020 m. gruodžio 9 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas – taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad dėl netinkamos stogo būklės yra atsakingi išimtinai butų ir kitų patalpų savininkai, nes iš balsavimui pateikto klausimo („Fasado, stogo tvarkymo darbų projekto parengimas“) neaišku, dėl ko konkrečiai buvo balsuojama, ar atsakovė kaip administratorė buvo nustačiusi stogo trūkumus, kokie konkretūs trūkumai buvo nustatyti ir kokie konkretūs darbai (kokios apimties, turinio ir pan.) buvo planuojami ir ar apskritai buvo planuojami, kokiu laikotarpiu ir pan. T. y. atsakovės pateiktas dokumentas yra neinformatyvus ir nepatvirtina, kad ji atliko savo funkcijas tinkamai, o atsakomybė už atitrūkusios plytos sukeltą žalą turi tekti ne jai, bet visiems pastato butų savininkams. Atsakovė į bylą taip pat pateikė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. TP-STG0-V20-331799-3 už 2020 m. spalio mėnesį, iš kurio matyti, kad atsakovės užsakymu buvo atliktas 17 kv. m šlaitinio stogo dangos remontas ir lietaus nuvedimo sistemos latakų valymas, taip pat 2021 m. sausio 12 d. raštą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui, kuriame pateikti paaiškinimai dėl 2020 m. spalio mėnesį vykdyto stogo dangos remonto darbų. Tačiau šiuose dokumentuose užfiksuoti darbai nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu žalos padarymo atveju ir nepatvirtina atsakovės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint nagrinėjamai aktualaus bendro naudojimo objekto – kamino – būklę. Priešingai, iš šių dokumentų galima spręsti, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad pastato stogas yra fiziškai nusidėvėjęs, tačiau, minėta, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji savo pareigas, susijusias su kamino, kaip bendro naudojimo objekto, priežiūra, atliko tinkamai.

19. Teismas, įvertinęs atsakovės funkcijų ir jai tenkančios atsakomybės teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktų įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis), nemato pagrindo išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. O tokių duomenų nesant yra pagrindas konstatuoti atsakovės neveikimą, dėl kurio namo priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai ir tai lėmė įvykį, kurio metu atitrūkusi kamino plyta įkrito pro stoglangį į ieškovės apdraustą butą, taip padarydama žalą.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. savo pareigų nevykdymas, kartu nevykdymas bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.263 straipsnis), kaip jos civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju yra nustatyti. Įvertinus žalos kilimo priežastį (pro stoglangį įkritusią plytą) ir atsiradusius patalpų apgadinimus, teismui taip pat nekyla abejonių, kad žala padaryta būtent dėl įkritusios plytos, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taipogi laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad atsakovė priežastinio ryšio kaip savo atsakomybės sąlygos neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Dėl žalos dydžio.

21. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama nuostolių dydį vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.), pagal kurių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudžiamojo įvykio laikoma šio turto remonto kaina, o pagal Taisyklių 9.2 ir 9.2.1 punktus pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo / remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudžiamojo įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės, buvusios iki draudžiamojo įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kitais dokumentais) ir / ar draudiko atliktu vertinimu. Ieškovė pateikė 1120 Eur sumai suderintą lokalinę sąmatą, kurioje užfiksuoti būtini atlikti darbai, jų kiekiai ir įkainiai, UAB „Sostinės apdaila“ už Velux stoglangį ir tarpinę pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, taip pat PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą pardavėjo UAB „Alavas“ už seno stoglangio demontavimą ir naujo stoglangio sumontavimą, be to, pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad ji nukentėjusiam asmeniui (draudėjai) išmokėjo 1860,06 Eur draudimo išmoką.

22. Atsakovė žalos dydį ginčijo argumentais, kad žala apskaičiuota neįvertinus buto nusidėvėjimo. Kiti atsakovės nurodyti argumentai, kuriais ji nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais, nes jais nurodomos aplinkybės, kurių nagrinėjamoje byloje nėra (pvz., ginčijamos sąmatoje įtrauktos sumos, kurios iš tikrųjų į sąmatą nėra įtrauktos, tokios kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės išlaidos 9 proc. ir pan., taip pat keliami klausimai dėl užlietam butui padarytos žalos pagrįstumo), todėl teismas dėl jų šioje byloje nepasisako ir laiko, kad kitų argumentų dėl žalos dydžio nepagrįstumo atsakovė nenurodė.

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrįstai žalos dydį nustatė pagal apgadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu0 eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimu metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

24. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti padaryti apgadinimai bei tai, kad dalis darbų yra atlikta, t. y. yra pakeistas išdaužtas stoglangis, taip pat lokalinėje sąmatoje nurodytus būtinus atlikti darbus ir jų įkainius, keistino stoglangio kainą – teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodymais grindžiamo žalos dydžio pagrįstumą, tačiau šia teise nesinaudojo. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovė procesiniuose dokumentuose tik neigė žalos dydį, bet jokių ieškovės nurodytą žalos atlyginimo sumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės argumentai, kad apskaičiuojant žalą nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, šiai bylai nėra aktualūs, nes iš ieškovės pateiktų žalos dydžio įrodymų matyti, jog didžiausią nuostolių dalį sudaro darbų kaina, taip pat pakeisto stoglangio vertė. Įvertinus padarytos žalos ir jos pašalinimo kaštų pobūdį, teismo vertinimu, pagrindo žalos dydį mažinti dėl buto nusidėvėjimo nėra.

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus nuotraukose užfiksuotą įvykį ir buto vonios patalpos apgadinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, kurie paneigtų atsakovės neteisėtą neveikimą ar padarytos žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai atsakovei dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1860,06 Eur nuostolių atlyginimo.

27. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1943,53 Eur sumą (1860,06 + 83,47) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 114,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (44 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur atstovavimo išlaidų). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (114,08 Eur) priteistinos jai iš atsakovės CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

29. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei nėra priteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 1860,06 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 6 ct) žalos atlyginimo, 83,47 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 47 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1943,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114,08 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.