Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-665-252-2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1773-828/2017 pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atsakovams antstoliui S. R., A. S., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims draudimo įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, A. B. ir A. S.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. B. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis pardavė jam priklausiusį turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovui nekilnojamąjį turtą – butą, atsakovei A. S. priteisiant sumokėtus 24 000 Eur - 22 806,05 Eur iš AB „Swedbank“ ir 1193,95 Eur iš antstolio S. R. grąžinant jam; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis S. R., 2016 m. gruodžio 5 d. įvykusiose varžytynėse už 24 000 Eur pardavė D. B. priklausiusį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. S. Pažymėjo, kad gyvena Nyderlanduose ir yra deklaravęs savo išvykimą į užsienio valstybę. Jis negavo elektroniniu paštu antstolio siųstų patvarkymų dėl turto įkainojimo ir pirmųjų varžytynių paskelbimo, todėl negalėjo pareikšti motyvuotų prieštaravimų dėl buto įkainojimo ar iki varžytynių dienos pasiūlyti savo pirkėjo turtui įsigyti. Jo įgaliota atstovė šiuos patvarkymus gavo tik 2017 m. sausio 20 d. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. kovo 10 d. D. B. ir A. B. teikė atsiliepimą į antstolio 2016 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl įėjimo į skolininko būstą, kuriame ieškovas nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Nyderlanduose. Antstolis turėjo visus dokumentus siųsti D. B. gyvenamuoju adresu, o ne kuratorei ir ieškovui elektroniniu paštu, kuriuo dokumentų gavimo jis niekada nepatvirtino. Nesutiko su turto įvertinimu. Mano, kad varžytynių metu butas buvo parduotas už nepateisinamai mažą kainą, kas sudaro pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Aplinkybė, jog butas nebuvo pardavinėjamas kartu su jo priklausiniu – žemės sklypo dalimi, sumažino parduodavo turto kainą ir padidino vykdymo išlaidas. 2017 m. sausio 18 d. UAB „Lituka“ ir Ko atliktas buto su žemės sklypo dalimi vertinimas patvirtina, kad šių objektų rinkos vertė 37 000 Eur. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, taikytina restitucija natūra, grąžinant ieškovui butą, o atsakovei A. S. priteisiant už minėtą butą sumokėtus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovo D. B. ieškinį atmetė. Panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Priteisė valstybei iš D. B. 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas pripažino, kad antstolis teisingai ir pagrįstai nustatė parduodamo turto kainą. Turto vertei nustatyti antstolis skyrė ekspertizę, kuria įkeisto buto vertė 2016 m. gegužės 13 d. nustatyta 30 000 Eur. Ieškovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita nėra pakankama pripažinti, jog ekspertizės metu nustatyta vertė buvo per maža. 2017 m. sausio 20 d. viešajame registre nurodyta šio turto vidutinė rinkos vertė yra 31 569 Eur, t.y. artimesnė būtent ekspertizės metu nustatytai vertei. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, jog, butą parduodant kartu su žemės sklypo, ant kurio jis yra, dalimi, būtų gauta didesnė bendra kaina. Šiuo atveju, antstolis vykdė išieškojimą būtent iš įkeisto turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal hipotekos teisėjo nutartį. Antstolis nurodytoje išieškojimo stadijoje negalėjo išieškoti iš kito kreditoriui neįkeisto ir vykdomajame dokumente nenurodyto turto, įskaitant ir ieškovo nurodyto žemės sklypo dalies. Teismas iš esmės sutiko su ieškovo argumentais, jog minėti antstolio 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymai nebuvo išsiųsti jam pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad jie turėjo būti išsiųsti ieškovo adresu per agentūras, registruotu paštu su gavimo patvirtinimu arba per Lietuvos diplomatinius ar konsulinius pareigūnus bei pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad 2016 m. balandžio 20 d. tapus žinomai skolininko gyvenamajai vietai, pasibaigė vykdomojoje byloje skirto kuratoriaus įgaliojimai. Tačiau teismas šių antstolio veiksmų (skolininko informavimo apie minėtus patvarkymus elektroniniu paštu) neatitikimą teisės aktų reikalavimams, vertino kaip formalų pažeidimą, nesudarantį pagrindo pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – D. B. ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas negavo 2016 m. liepos 21 d. antstolio patvarkymo dėl turto įkainojimo, todėl negalėjo pareikšti nei prieštaravimų šiuo klausimu, nei prašymo paskirti papildomą ar pakartotinę minėto nekilnojamojo turto ekspertizę. UAB „Lituka“ ir Ko ieškovo turto vertės nustatymo ataskaita, nors ir nėra ekspertizės aktas, tačiau yra tinkamas įrodymas byloje, kuris vertintinas su kitais duomenimis dėl buto rinkos kainos. 2016 m. gruodžio 5 d. įvykusiose pirmosiose varžytynėse D. B. priklausęs butas buvo parduotas net 35,14 procento mažesne kaina nei įvertinas UAB „Lituka“ ir Ko. Apelianto įsitikinimu toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, dėl ko parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos apelianto teisės. Pabrėžia, kad antstoliui ieškovo gyvenamosios vietos adresas Nyderlanduose buvo žinomas nuo tada, kai jis gavo ieškovo ir A. B. atsiliepimą į antstolio 2016 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl įėjimo į skolininko būstą. Antstolis patvarkymą dėl turto įkainojimo, patvarkymą dėl pirmų varžytynių skelbimo ir kitus vykdomosios bylos dokumentus siuntė elektroniniu paštu, nors ieškovas niekada nepatvirtino antstoliui apie tokių dokumentų gavimą. Ieškovas savo elektroninio pašto adresą buvo nurodęs dokumente skirtame teismui, o ne antstoliui, todėl sprendimą priėmęs teismas, neturėjo pagrindo spręsti, kad tokiu būdu ieškovas leido suprasti antstoliui, kad toks dokumentų persiuntimo būdas yra tinkamas. Teigia, kad ir kuratorei patvarkymai buvo siunčiami pažeidžiant CPK reikalavimus. Pažymi, kad antstolio minėtų patvarkymų siuntimo metu kuratorės įgaliojimai pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį buvo pasibaigę, todėl tokie veiksmai negali būti laikytini tinkamų apelianto informavimu. Nesutinka, kad netinkamas skolininko informavimas apie atliekamus vykdymo veiksmus yra tik formalus pažeidimas ir nurodo, kad dėl šio pažeidimo jis negalėjo pasinaudoti CPK 646 straipsnyje įtvirtintomis skolininko teisėmis bei iki varžytynių dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodo, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines apelianto teises, todėl apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pripažinti negaliojančiu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo ir priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Teigia, kad ginčo turtas buvo įkainotas tinkamai, antstolis jo kainą nustatė atsižvelgęs į UAB „Ober house“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytą kainą. Minėtą įkainavimą patvirtino hipotekos kreditorius – išieškotojas. Net ir laikant, kad UAB „Lituka‘ ir Ko pateikta turto vertinimo ataskaita yra lygiavertis įrodymas, patvirtinant ginčo turto rinkos kainą, tai būtų akivaizdu, kad joje nurodytas kainos skirtumas, net ir kartu su žemės sklypo dalimi, yra ne esminis. Pabrėžia, kad įkeistas išieškotojui pagal Hipotekos lakštą buvo tik butas, bet ne sklypo dalis, todėl nėra pagrindo ginčyti antstolio veiksmus, kuomet jis tik pardavęs butą, paskelbė šalia jo esančios žemės dalies pardavimą iš varžytynių. Skirti pakartotinę ekspertizę turtui įvertini nebuvo pagrindo. Antstolio veiksmų teisėtumas ginčijamu aspektu jau buvo patikrintas Panevėžio miesto apylinkės teisme, kai 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas A. B. skundas dėl ginčo turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo. Trečiojo asmens nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais. Ieškovas nepranešė antstoliui apie gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto pasikeitimus, taip pažeisdamas CPK 644 straipsnyje įtvirtintą skolininko pareigą. Sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad antstolis siųsdamas patvarkymus ieškovo nurodytų elektroninio pašto adresu tik formaliai pažeidė CPK reikalavimus, dėl ko ginčijama turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėtų būti pripažintas negaliojančiu. Pabrėžia, kad ieškovas prašydamas taikyti restituciją, reikalauja jam grąžinti nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau nenurodė, kas kompensuos bankui ar pirkėjui jo sumokėtus pinigus teisėtai įsigijus turtą iš varžytynių. Antstolis, nors ir būdamas atsakovu, šioje byloje, pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra tik tarpininkas šiame sandoryje, ir neturi prievolės už skolininkę atlyginti žalą kreditoriui. Mano, kad turtinė restitucija šioje byloje yra negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 40 739,15 Eur skolos išieškojimas iš D. B. ir A. B. AB „Swedbank“ naudai pagal 2012 m. birželio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartį skolą išieškoti, priverstinai iš varžytinių parduodant D. B. ir A. B. hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini) su pakeitimu įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 2). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad procesinius dokumentus antstolis siųsdavo tiek A. B., tiek D. B., adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kuratoriaus paskyrimo, kuriame nurodė, kad per antstolio raginime nustatytą terminą D. B. skolos nesumokėjo, į antstolio kontorą neatvyko, registruotas laiškas grįžo neįteiktas, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o antstolį įleidusi A. B. paaiškino, kad D. B. šiuo adresu negyvena, yra išvykęs į Olandiją. Todėl antstolis patvarkyme konstatavęs, kad Gyventojų registro duomenimis D. B. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Nyderlanduose, kita jo gyvenamoji vieta Lietuvoje nenustatyta, duomenų, kad jis dirba nėra, į Socialinės paramos skyrių nesikreipė, todėl nutarė prašymu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą paskirti skolininko D. B. kuratorių vykdomojoje byloje (vykd. b.l. 26). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi antstolio prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo buto tenkinas ir kuratoriumi paskirta advokatė A. S. (vykd. b.l. 46). Antstolis kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas priimti nutartį dėl leidimo įeiti į skolininkų D. B. ir A. B. butą (vykd. b.l. 41). Panevėžio miesto apylinkės teismui adresuotame A. B. ir D. B. pasirašytame atsiliepime nurodoma, kad skolininkai nesutinka su antstolio skuboto išieškojimo vykdymu, yra su banko atstove sutarę pasirašyti naują paskolos grąžinimo susitarimą, bankas nutarė neteikti vykdomojo dokumento vykdyti. Apie antstolio pareiškimą įeiti į jo butą D. B. sužinojo tik 2016 m. balandžio 20 d., kai elektroniniu paštu buvo informuotas dukros, todėl prašė neleisti antstoliui įeiti į jo butą ir atlikti kokius nors veiksmus tol kol bankas nepriims sprendimo (vykd.b.l. 50). Šiame prašyme D. B. nurodė savo adresą Olandijoje ir elektroninio pašto adresą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino ir leido jam ir jo kviečiamiems asmenims patekti į skolininkų butą, siekiant apžiūrėti ir atlikti ekspertizę (vykd. b.l. 49). Antstolio 2016 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo (vykd b.l. 59) pagrindu 2016 m. gegužės 15 d. UAB „Ober- House“ surašė ekspertizės aktą. Šiuo aktu nustatyta, kad įkeisto buto vertė 2016 m. gegužės 13 d. yra 30 000 Eur, o 333/591 žemės sklypo dalies vertė 3000 Eur (vykd. b.l. 88). Tokią pat kainą antstolis nurodė 2016 m. liepos 21 d. patvarkyme dėl turto įkainavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymuose dėl pirmųjų įkeisto turto varžytinių skelbimo, nustatant pradinę kainą 24 000 Eur, t.y. 80 procentų (vykd. b.l. 157, 131-132). Šie patvarkymai buvo išsiųsti D. B. elektroniniu paštu, kuriuo, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, tarp antstolio ir skolininko vyko susirašinėjimas nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. gegužės 8 d., skolininko kuratorei ir apelianto sutuoktinei A. B. jos gyvenamosios vietos adresu. Varžytynes, vykusias nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 gruodžio 5 d. laimėjo vienintelė jose dalyvavusi A. S., kuri apelianto turtą įsigijo už pradinę kainą – 24 000 Eur (vykd. b.l. 159). Pirkėjai 2016 m. gruodžio 20 d. sumokėjus visą sumą, 2016 m. gruodžio 28 d. antstolis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 168). Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gauta varžytynėse suma paskirstyta taip: „Swedbank“, AB išieškota skola 22406,08 Eur, vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui viso - 1593,92 Eur (vykd. b.l. 170). 2017 m. sausio 13 d. antstolio kontoroje gauti D. B. prašymai dėl informacijos apie vykdymo procesą pateikimo (vykd.b.l. 180-181).D. B. ginčija turto pardavimo iš varžytynių aktą teigdamas, kad turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jis nebuvo tinkamai informuojamas apie vykdymo proceso eigą dėl ko buvo pažeistos esminės apelianto teisės, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir taikytina restitucijaTurto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo (CPK 724 - 725 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) (LAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-2014). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. LAT formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus (LAT 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis, 2016 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti ekspertizę apelianto buto ir žemės sklypo vertei nustatyti (vykd. b.l. 57-58). Šis patvarkymas buvo išsiųstas išieškotojai, o taip pat skolininkams D. B. elektroniniu paštu, o A. B. jos gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas reikalavimus dėl neteisingai nustatytos turto vertės grindžia UAB „Lituka“ ir Ko A. B. užsakymu atlikto buto su žemės sklypo dalimi, turto vertės nustatymo ataskaitos duomenis, kuriais butas įvertintas 37 000 Eur, o sklypo dalis 4000 Eur. Šios ataskaitos vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimui (b.l.33) neatitinka vykdymo procese realizuojamo turto vertinimo reikalavimų. Ataskaita, esant byloje CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, parengtai eksperto išvadai, kurios tikslas ir tyrimo veiksmai buvo konkrečiai nukreipti nustatyti areštuotino turto rinkos vertę, negali būti vertinama kaip įrodymas, paneigiantis ekspertizės akto išvadas dėl areštuotino turto vertės. Iš ekspertizės turto vertei nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta turto rinkos vertė 2016 m. gegužės 13 d. datai apskaičiuota nekilnojamojo turto ekspertui, atestuotam nekilnojamojo turto vertintojui realiai apžiūrėjus vertinamą objektą, išanalizavus jo juridines charakteristikas, taikant lyginamąjį metodą, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nurodant, kodėl netaikomi kiti metodai. Ekspertas pateikė paaiškinimus kuo skiriasi šiame ekspertizės akte nustatyta objekto rinkos vertė ir VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės. Papildomai pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad abejoti šios ekspertizės pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad eksperto nustatytos, tiek viešajame registre esančios, tiek ataskaitoje nustatytos aptariamo turto kainos skirtumas nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo išvadai, kad turtas buvo įvertintas nepagrįstai žema kaina. Juolab, kad susidomėjimas varžytynėmis buvo menkas, o jų eiga - vieno asmens dalyvavimas nusiperkant turtą už pradinę kainą rodo, kad ieškovo lūkesčius atitinkanti turto kaina yra prielaidinio pobūdžio, o ne realiai atitinkanti nekilnojamojo turto rinkos kainas, kas iš esmės nepatvirtina ekspertizės išvadų dėl turto vertės nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, antstolis išieškojimą vykdė būtent iš įkeisto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. vykdomojo dokumento – hipotekos teisėjo nutarties pagrindu. CPK 4.193 straipsnis reglamentuojantis hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto numato, kad jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Todėl skirtingai nei teigia apeliantas šiuo atveju parduoti buto kartu su žemės sklypo dalimi, taip galimai užsitikrinant didesnę parduodamo turto kainą, nebuvo teisinio pagrindo ir antstolis realizuodamas iš varžytynių tik butą veikė galiojančio teisinio reglamentavimo ribose. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuojamas apie vykdymo procesą, konkrečiau jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo atsiųsti 2016 m. liepos 21 d. patvarkymas, kuriuo įkeistas butas įkainotas 30 000 Eur ir 2016 m. lapkričio 3 d. patvarkymas dėl pirmųjų įkeisto turto varžytinių skelbimo, dėl ko negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus iš dalies pripažino pagrįstais, konstatuodamas, kad šie patvarkymai D. B. nebuvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu pagal teisės aktų reikalavimus, o kuratorės įgaliojimai po 2016 m. balandžio 20 d., kai antstoliui tapo žinoma, reali skolininko gyvenamoji vieta Nyderlanduose, baigėsi. Tačiau tokius antstolio veiksmų neatitikimus teisės aktų reikalavimams atsižvelgęs į ieškovo pareigą domėti vykdymo procesu ir susirašinėjimą su antstoliu elektroniniu paštu vertino tik kaip formalius ir sprendė, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiuo vertinimu ir papildo, kad skolininkas turi teisę žinoti kada ir kokius patvarkymus priima antstolis, tačiau CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų - aktyviai domėtis vykdymo eiga. Apeliantas, pakankamai ilgą laikotarpį bendravęs elektroniniu paštu su antstoliu iki 2016 m. gegužės 8 d., domėjimąsi vykdymo eiga atnaujino tik po septynių mėnesių - praėjus daugiau nei mėnesiui po varžytynių, kai 2017 m. sausio 12 d. pareiškė pageidavimą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Tokia skolininko pozicija neatitinka CPK 644 straipsnio reglamentacijos ir rodo, kad apeliantas žinodamas, kad skolos dėl kurios vyksta vykdymo procesas nėra padengęs, buvo pasyvus ir nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga. Kitą vertus, reikšminga ir tai, kad skola dėl kurios vykdomas išieškojimas susidarė D. B. su tuometine sutuoktine A. B. 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarius kredito sutartį ir įkeitus nekilnojamą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkų santuoka nutraukta 2016 m. rugsėjo 14 d. bendru sutarimu patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. A. B., dar iki santuokos nutraukimo, pakankamai aktyviai naudojosi savo teisių gynimo teisminėje institucijoje realizavimo institutu. 2016 m. rugpjūčio 17 d. ji pateikė skundą antstoliui, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. liepos 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto varžytynių paskelbimo bei prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykd.b.l. 149-151).Antstolis savo kompetencijos ribose 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino šio skundo, ir persiuntė vykdomąją bylą pirmosios instancijos teismui bei tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl pirmų varžytinių atšaukimo (vykd. b.l. 146, 152-153). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties turinys patvirtina, kad A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo argumentavo tuo, kad antstolis paskelbė jos turto varžytynes, tačiau turtas įvertintas netinkamai, liko neįvertinta ir neatliekamas išieškojimas iš žemės sklypo dalies, ant kurios yra butas. Taigi skundą grindė iš esmės analogiškai argumentais. Teismas šį prašymą išsprendė jį atmesdamas, nutartis yra įsiteisėjusi. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė ir A. B. skundą dėl 2016 m. liepos 21 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl buto varžytynių paskelbimo (vykd. b.l. 156). Pareiškėja šios nutarties apeliacine tvarka neskundė. Kartu su skundu tuo metu neteikė jokio turto vertinimo. 49-53 punktų duomenų visuma ir aplinkybės patvirtina, kad A. ir D. B. pripažino, jog turi solidariąją paskolos prievolę Swedbank, AB pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. sutartį, kas suponuoja išvadą, kad vienam iš solidarių skolininkų esant tinkamai informuotam apie ankstesnius ir apie po santuokos nutraukimo priimtus patvarkymus, nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo procese buvo esmingai pažeistos D. B. teisės ir teisėti interesai dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą aktą ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir suformuotos teisminės praktikos, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ar siekis byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes, nei nustatė apylinkės teismas, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisingumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui D. B. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.