Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo D. B. atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei, atsakovei A. S., trečiojo asmens atsakovų pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, draudimo įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui Antanui Bimbiriui,

nedalyvaujant ieškovui D. B., atsakovui antstoliui Sauliui Ramanauskui, atsakovo AB „Swedbank“ atstovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. B., A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atsakovams antstoliui Sauliui Ramanauskui, A. S., AB „Swedbank“, tretieji asmenys draudimo įmonės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, A. B., A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įstatyme numatyta, kad, kilus abejonių dėl turto, iš kurio išieškoma, vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Vykdymo proceso metu tokia ekspertizė buvo atlikta, kurios metu nustatyta, kad įkeisto buto vertė 2016-05-13 yra 30 000 Eur. Abejoti šios ekspertizės pagrįstumu pagrindo nėra. Ekspertizės aktas surašytas pagal teisės aktų reikalavimus, jos metu įvertinti visi esminiai vertinamo turto aspektai, turintys reikšmės jo vertei. Kad ekspertizės metu nustatyta turto vertė atitiko situaciją rinkoje patvirtina ir vėlesnė turto pardavimo (varžytinių) eiga – turtas parduotas už pradinę kainą, kaina didinama nebuvo. Ieškovas gi savo reikalavimą šioje dalyje grindžia turto vertės nustatymo ataskaita, iš kurios matyti, kad buto vertė 2017-01-18 galėjo būti 37 000 Eur. Teismo vertinimu, šis įrodymas nėra pakankamas pripažinti, jog ekspertizės metu nustatyta vertė neatitiko situacijos rinkoje (buvo per maža). Kaip minėta, pagal įstatymą, kilus abejonių, turto vertė turi būti nustatinėjama, atliekant ekspertizę, o ne kitais būdais (pvz. turto vertės nustatymo ataskaita, kaip pateikta šioje byloje). Be to 2017-01-20 viešajame registre nurodyta šio turto vidutinė rinkos vertė yra 31 569 Eur, t.y. artimesnė būtent ekspertizės metu nustatytai vertei (30 000 Eur), o ne ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodytai (37 000 Eur). T.p. svarbi aplinkybė, sprendžiant, ar galimai netinkamas parduodamo turto kainos nustatymas galėtų būti pagrindas pripažinti varžytines negaliojančiomis, teismo vertinimu, yra ir nustatytų verčių skirtumas (30 000 Eur ir 37 000 Eur), kuris nagrinėjamu atveju yra 19 proc., ir, teismo nuomone, įvertinus minėtą varžytinių eigą (susidomėjimo varžytinėmis nebuvo, jose dalyvavo tik vienas pirkėjas, kaina nebebuvo didinama), nėra esminis ir pakankamas pripažinti varžytines negaliojančiomis. Todėl teismas pripažįsta, kad antstolis teisingai ir pagrįstai nustatė parduodamo turto kainą ir toks kainos nustatymas atitiko CPK 681, 718 str. reikalavimus.

Ieškovo argumentas, jog, butą parduodant kartu su žemės sklypo, ant kurio jis yra, dalimi, būtų gauta didesnė bendra kaina, neįrodytas. Nepagrįstai ieškovas nurodo, jog būtent taip (t.y. pardavinėti butą kartui su žemės sklypo dalimi) turėjo elgtis ir antstolis. Pagal įstatymą vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio vykdymo veiksmus atlikti draudžiama (CPK 586 str.). Minėta, kad antstolis vykdo išieškojimą būtent iš įkeisto turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - pagal hipotekos teisėjo nutartį. Taigi antstolis nurodytoje išieškojimo stadijoje (kol nėra aišku, ar hipotekos kreditoriaus reikalavimai nebus patenkinti tik iš įkeisto turto, t.y. nepasibaigus įkeisto turto varžytinėms) negali išieškoti iš kito kreditoriui neįkeisto ir vykdomajame dokumente nenurodyto turto (CK 4.193 str. 1 d.), tame tarpe ir ieškovo nurodyto žemės sklypo dalies. Todėl, teismo vertinimu, išieškojimas į ieškovo nurodytą žemės sklypo dalį minėtoje vykdymo proceso stadijoje (nebaigus įkeisto turto varžytinių ir neįvertinus iš jo išieškotų lėšų dydžio) negalėjo būti nukreiptas. Tą draudžia ir galiojantis minėtas įstatyminis reglamentavimas (CK 4.193 str. 1 d.). Todėl pripažįstama, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, varžytinių paskelbimas ir vykdymas visų pirmą tik iš įkeisto buto (be žemės sklypo dalies) atitiko įstatymo reikalavimus.

Tokiu būdu šioje byloje pripažįstama, kad antstolio patvarkymai : 2016-07-21 - kuriuo įkeistas butas įkainotas 30 000 Eur, 2016-11-03 - dėl pirmųjų įkeisto turto varžytinių skelbimo, nustatant pradinę kainą 24 000 Eur, buvo teisėti ir pagrįsti. Tačiau neinformavimą būtent apie šiuos patvarkymus, ieškovas nurodo kaip savo esminių teisių vykdymo procese pažeidimą, t.y. kitą varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, jog minėti antstolio 2016-07-21 ir 2016-11-03 patvarkymai nebuvo išsiųsti jam pagal teisės aktų reikalavimus - teismo vertinimu, nurodyti patvarkymai turėjo būti išsiųsti paties skolininko po 2016-04-20 antstoliui nurodytu adresu Nyderlandų Karalystėje per agentūras, registruotu paštu su gavimo patvirtinimu arba per Lietuvos diplomatinius ar konsulinius pareigūnus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007). T.p. sutiktina su tuo, jog po 2016-04-20 skolininko adreso Nyderlandų Karalystėje nurodymo antstoliui, t.y. tapus žinomai skolininko gyvenamajai vietai, pasibaigė vykdomojoje byloje skirto kuratoriaus įgaliojimai (CPK 39 str. 1 d.). Tačiau šių antstolio veiksmų (skolininko informavimo apie minėtus patvarkymus) neatitikimas teisės aktų reikalavimams, teismo vertinimu, yra tik formalus ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu.

Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs įstatymo nuostatą, jog turto pardavimas iš varžytinių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šio veiksmo teisėtumui (CPK 602 str. 1 d. 7 p.) bei teismų praktikoje formuojamą nuostatą, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei ir pan. Siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą, jų teisėtų interesų pusiausvyrą, CPK 602 straipsnyje nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Šio akto pripažinimas negaliojančiu, vadovaujantis vien formalaus pobūdžio, t. y. nesukėlusiu esminių neigiamų padarinių, proceso teisės normų pažeidimu neatitiktų proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo procesą, reikalavimų bei jomis siekiamų tikslų, taip pat prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.).

Reikšmingos šioje byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudarančios pagrindą minėtai išvadai dėl antstolio veiksmų (skolininko informavimo apie minėtus 2016-07-21 ir 2016-11-03 patvarkymus) tik formalaus neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra šios. Antstolis minėtus 2016-07-21 ir 2016-11-03 patvarkymus siuntė skolininkui elektroniniu paštu, kuriuo tarp jų anksčiau vyko susirašinėjimas ir kurį antstoliui nurodė pats skolininkas, ir paštu skolininko kuratoriui (profesionaliam teisininkui, atstovaujančiam skolininko interesus). Kuratorius, veikdamas skolininko interesais, nurodytų patvarkymų neginčijo, pripažindamas jų pagrįstumą bei teisėtumą. Šioje civilinėje byloje teismo, kaip minėta, t.p. pripažinta, jog minėti patvarkymai buvo teisėti ir pagrįsti. Elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kaip adresą korespondencijai, antstoliui nurodė pats ieškovas ir tame pačiame dokumente, kuriame nurodė ir savo adresą Nyderlandų Karalystėje, tokiu būdu leisdamas suprasti antstoliui, kad informavimas tiek elektroniniu, tiek įprastu paštu skolininkui yra lygiavertis ir tinkamas. Minėta, jog šiuo elektroninio pašto adresu ieškovas kontaktavo su antstoliu nuo 2016-03-02 iki 2016-05-08 įskaitytinai. Nuo 2016-05-09 iki 2017-01-12, t.y. daugiau nei septyniems mėnesiams, ieškovas, žinodamas apie pradėtą priverstinį išieškojimą iš įkeisto buto, be jokių objektyvių priežasčių visiškai nutraukė visus kontaktus su antstoliu, nė karto nepasiteiravo antstolio apie procesą (nors ir, kaip pats nurodo, negaudamas visiškai jokio informacijos iš antstolio minėtu elektroniniu paštu), tuo nevykdydamas savo procesinės pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 42 str. 5 d., 644 str. 4 p.).

Įvertinęs šių aplinkybių visetą, pripažinęs, jog antstolio minėti 2016-07-21 ir 2016-11-03 patvarkymai, apie kuriuos teigia nežinojęs ieškovas, buvo teisėti ir pagrįsti, jų nepagrįstumo ieškovas neįrodė ir šioje byloje, parduoto iš varžytinių turto kaina buvo nustatyta tinkamai, varžytinės įvyko, laikantis įstatyme įtvirtintų procedūrų, už varžytinėse parduotą turtą gauta kaina buvo proporcinga turto rinkos vertei, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytas jo teisės būti informuotam apie vykdymo procesą pažeidimas (skolininko informavimas apie 2016-07-21 ir 2016-11-03 patvarkymus ne Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka, o skolininko nurodytu elektroniniu paštu) yra tik formalus, nesukėlė jokių esminių neigiamų padarinių, ir varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu, vadovaujantis vien šiuo formalaus pobūdžio proceso teisės normų pažeidimu nagrinėjamu atveju neatitiktų proceso teisės normų reikalavimų bei jomis siekiamų tikslų, t.p. vykdymo proceso šalių santykių stabilumo, jų teisėtų interesų pusiausvyros principų, iš esmės prieštarautų išieškotojo, turtą varžytinėse įsigijusio asmens interesams, o tuo pačiu ir proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Todėl ieškinys atmetamas. Ieškinį atmetus, ieškovas privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (11 Eur). Byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – varžytinėse parduoto buto areštas – panaikinama (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Panaikinti byloje 2017-02-07 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – buto adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017006928).

Priteisti valstybei iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.