- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1727-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21597-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- M. T., R. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Advokatai
- Aleksandra Filipavičiūtė, Natalija Šipovskaja, Natalija Šipovskoja
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. T. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams M. T. ir R. K. dėl statinio neatlygintinio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams R. K. ir M. T. (toliau – atsakovai, apeliantai) dėl statinio neatlygintino servituto nustatymo ir ieškinį patenkino: nustatė ieškovės D. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. M. parengtą 2022 m. birželio 29 d. siūlomą nustatyti servituto planą 178 kv. m. ploto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintiną servitutą (tarnaujantis), plane pažymėtą indeksu „S“, apibrėžtą taškais: 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, skirtą atsakovams R. K. ir M. T. naudotis pastatu-gyvenamuoju namu; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovės R. K. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo M. T. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės R. K. valstybei 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš atsakovo M. T. valstybei 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismo sprendimas už akių priimtas atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Šalies argumentai
2. Atsakovai 2023 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovai nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikė, kadangi buvo išvykę iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir procesinių dokumentų realiai negavo. Atsakovų teigimu, ieškovei buvo žinomas atsakovų atstovo adresas, taip pat jų elektroninio pašto adresai, tačiau ieškovė šios informacijos sąmoningai teismui nenurodė. Be to, bylą nagrinėjęs teismas taip pat buvo pasyvus, nes neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis. Nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu už akių nesutinka, kadangi ginčijamu sprendimu už akių nustatytas servitutas pagal matininko A. M. 2022 m. birželio 29 d. parengtą servituto planą yra ydingas, nes neužtikrina atsakovų teisių naudotis ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių. Atsakovams naudojantis pastatu pagal paskirtį, neabejotinai reikėtų prižiūrėti ir kanalizacijos įrenginius, esančius žemės sklypo vakarinėje pusėje. Be to, 2021 m. pati ieškovė siūlė nustatyti tokį servitutą, kuris apimtų kanalizacijos įrenginius. Nurodė, kad atsakovų šeimai, t. y. 5 asmenų šeimai, būtinas ne tik priėjimas prie gyvenamojo namo, bet ir privažiavimas. Pagal nustatytą servitutą atsakovams suteikiama galimybė prieiti prie gyvenamojo namo, tačiau privažiuoti su transporto priemone 1,50 m. pločio servitutu atsakovai jokių neturi galimybių. Nustatytas servitutas neapima nei vienos automobilių stovėjimo vietos. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra labai siaura, joje praktiškai nėra vietų, kur atsakovams būtų galima saugiai pastatyti savo automobilius. Jeigu į servitutą neįtraukiamos automobilių stovėjimo vietos, tuomet atsakovų galimybė naudotis gyvenamuoju pastatu pagal paskirtį (jame gyventi) yra itin apsunkinama, nes atsakovai turėtų palikti savo automobilius labai toli nuo jiems nuosavybės teise priklausančio pastato. Nustatytas 1 m. pločio servitutas aplink pastatą nėra pakankamas, kad atsakovai galėtų saugiai aptarnauti ir prižiūrėti gyvenamąjį pastatą. Tokio pločio servitutas nustatytas neatsižvelgiant į gyvenamojo namo konstrukciją, t. y., jog gyvenamasis namas yra rąstinis, o rąstų išsikišimai skirtingose vietose siekia net 30-50 cm už namo ribų. Taigi, realiai pagal nustatytą servitutą atsakovai tam tikrose vietose turi vos 50 cm pločio servitutą namo priežiūrai. Nustatytas servitutas neatitinka tarp šalių nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovai nuo pat 2015 metų prie gyvenamojo namo faktiškai prieina ir privažiuoja 3 metrų pločio keliuku iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad žemės sklype nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atsakovai yra įsirengę plačius vartus, per kuriuos ir patenka prie jiems priklausančio pastato. Be to, būtent toje vietoje, t. y. žvelgiant nuo vartų link pastato, po 3 metrų pločiu keliuku yra nutiestos ir Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) komunikacijos, reikalingos pastato eksploatavimui. ESO komunikacijas tiesė atsižvelgdamas į jau esantį įvažiavimą į sklypą pro esančius vartus. Civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021 atsakovai reiškė reikalavimą dėl servituto nustatymo dvibučiam gyvenamajam namui. Nors tuo metu pateiktas servituto nustatymo planas buvo skirtas dvibučiam gyvenamajam namui, tačiau jau tuo metu buvo aiškus atsakovų interesas turėti tokį servitutą, kuris apimtų 3 metrų pločio priėjimą/privažiavimą prie gyvenamojo pastato.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė netenkinti atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, laikantis procesinių teisės normų reikalavimų. Ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovų planuojamo išvykimo į užsienį ar jų išvykimo fakto. Kaip patys atsakovai nurodo, tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, teismuose jau nagrinėtos dvi bylos, kas patvirtina, kad ieškovė nepalaiko jokių santykių su atsakovais ir tarp jų nėra jokio taikaus bendravimo. Atsakovai turėjo būti rūpestingi ir atsakingi. Atsakovai puikiai žinojo dar civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021 iškeltą statinio servituto nustatymo klausimą gyvenamojo namo eksploatavimui. Nepaisant to, įregistravę nuosavybės teises į namą, kuris yra pastatytas ieškovės žemės sklype, nesiėmė jokių veiksmų, kad namo eksploatavimui būtų nustatytas statinio servitutas. Atsakovai puikiai žinojo, kad šis klausimas nėra išspręstas, kad ieškovė jau 2021 m. siekė nustatyti statinio servitutą, kad atsakovai liautųsi nepagrįstai naudotis visu ieškovės sklypu. Jau vien dėl to, atsakovai, prieš išvykdami į užsienį, turėjo žinoti, kad gali būti siunčiami pranešimai jų deklaracijos adresu ir užtikrinti jų pasiėmimą. Atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei turėjo būti žinomas jų arba jų atstovų el. pašto adresas. Atsakovai nuolat keisdavo savo atstovus, todėl matant, kad atsakovus skirtingose bylose atstovauja skirtingi advokatai, ieškovės atstovės neturėjo jokio teisėto pagrindo ieškinyje nurodyti buvusių atstovų kontaktus, tuo labiau, nežinant, kokie atstovai atsakovus atstovaus šioje byloje. Be to, pačiai ieškovei ir jos atstovėms nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys, o pareiškime nurodyto el. pašto: (duomenys neskelbtini) niekaip negalima susieti su M. T. el. paštu. taip pat pažymėjo, kad jos prašomas ir teismo nustatytas servitutas atitinka reikalavimus ir yra pakankamas statiniui naudotis bei juo eksploatuoti. Prašomas nustatyti statinio servitutas yra žemės sklypo dalis po pastatytu gyvenamuoju namu, 1 metras aplink namą ir 1,5 metro pločio priėjimas prie namo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Esant tokiam servitutui, atsakovai gali patekti prie savo gyvenamojo namo ir juo tinkamai naudotis bei jį eksploatuoti. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių. Kanalizacijos įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę. Atsakovai kitų registruotų ir teisėtai pastatytų įrenginių ieškovės žemės sklype neturi, todėl nėra prasmės spręsti klausimą dėl servituto nuotekų įrenginiui. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad jiems būtinas ne tik priėjimas, bet ir privažiavimas prie gyvenamojo namo; kad servitutas neapima nei vienos automobilio stovėjimo vietos. Nuo ieškovės žemės sklypo iki kelio yra 5,63 metrai laisvos valstybinės žemės ruožas, kuriame ieškovai gali statyti savo automobilius. Patekti į namą atsakovai gali takeliu, kuris yra 1,5 metro pločio ir yra nutiestas nuo gatvės iki pat namo. Nėra jokios būtinybės iki namo važiuoti su automobiliu. Jokie teisės aktai nenumato, kad būtina automobilį statyti prie namo. Atsakovų teiginys, kad jie turės automobilį palikti labai toli nuo gyvenamojo namo, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi atstumas nuo namo iki sklypo ribos, kur atsakovai gali palikti savo automobilius yra tik apie 12 metrų. Atsakovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad jiems 3 metrų pločio kelio servituto ieškovės sklype reikia ir dėl to, kad nutiestos ESO komunikacijos. ESO komunikacijoms eksploatuoti sklypui numatytos elektros tinklų apsaugos zonos. Atsakovai nepagrindžia ir savo teiginių, kad nustatytas 1 metro pločio servitutas yra aplink pastatą per mažas, kadangi rąstų išsikišimai vietose yra apie 30-50 cm už namo ribų. Ieškovė pažymi, kad 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų. Taigi, nustatytas servitutas yra pakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai. Atsakovų norimas servitutas reikštų patogumą naudotis kuo didesniu ieškovės žemės sklypu, bet ne būtinybę naudotis ieškovės sklypu eksploatuojant namą. Pakeitus nustatytą servitutą, būtų pažeistos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovų (pareiškėjų) M. T. ir R. K. pareiškimo dėl teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo netenkino.
5. Pasisakydamas dėl aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, egzistavimo, teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką) atsakovams buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su jų deklaruota gyvenamąja vieta. Atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kitų duomenų apie atsakovų gyvenamąją vietą teismas neturėjo. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nebuvo pateikta kitų atsakovų kontaktinių duomenų, tokių kaip el. paštas, telefono numeris ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovų deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali nesutapti su jų gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad atsakovams procesiniai dokumentai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami net tris kartus. Duomenų apie tai, kad atsakovai yra išvykę gyventi į užsienį, teismas neturėjo. Gyventojų registro duomenimis, atsakovai savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo tik 2023 m. kovo 2 d., t. y. jau po teismo sprendimo už akių priėmimo. Be to, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovų planuojamo išvykimo į užsienį ar jų išvykimo fakto, kadangi tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, kas patvirtina, kad ieškovė nepalaiko jokių santykių su atsakovais. Ieškovės teigimu, nei jai, nei jos atstovėms taip pat nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys. Tokiomis aplinkybėmis vien tai, kad teismas neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis, šiuo atveju nelaikytina esminiu pažeidimu. Konstatavo, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsakovams nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą priimti sprendimą už akių ir esant visoms įstatyme numatytoms prielaidoms sprendimui už akių priimti, galėjo priimti sprendimą už akių.
6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų pareiškime nurodytų aplinkybių svarbos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pažymėjo, kad atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės grindžiamas tuo, kad sprendimu už akių nustatytas servitutas pagal matininko A. M. 2022 m. birželio 29 d. parengtą servituto planą yra ydingas, kadangi neužtikrina atsakovų teisių naudoti ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Konstatavo, jog esant nustatytam servitutui, atsakovai galės patekti prie savo gyvenamojo namo ir juo tinkamai naudotis bei jį eksploatuoti; toks statinio servitutas užtikrina atsakovų teises naudoti ir eksploatuoti namu ir neproporcingai nepažeidžia ieškovės interesų. Nesutiko su atsakovų teiginiu, kad nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių – kanalizacijos įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę, atsakovai kitų registruotų ir teisėtai pastatytų įrenginių ieškovės žemės sklype neturi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo nuotekų įrenginiui. Kritiškai vertino atsakovų teiginį, kad jiems būtinas ne tik priėjimas, bet ir privažiavimas prie gyvenamojo namo, kadangi jokie teisės aktai nenumato, kad būtina automobilį statyti prie namo. Konstatavo, kad jokių duomenų apie tai, kad teismo sprendimo už akių nustatytas servitutas namui naudotis ir eksploatuoti yra nepakankamas. Pažymėjo, kad ESO komunikacijoms eksploatuoti sklypui numatytos elektros tinklų apsaugos zonos, o 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų, todėl teismo sprendimu už akių nustatytas servitutas yra pakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai, bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės servituto nustatymo planu, tačiau kokio servituto jie patys reikalautų/prašytų, į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovai su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir/ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant teismo sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantai M. T. ir R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovai 2023 m. gegužės 2 d. pareiškime nurodė faktines aplinkybes, jog ieškovė neabejotinai žinojo, kad atsakovai buvo išvykę iš Lietuvos, todėl neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad kažkas atsakovų vardu priims siūlymą dėl servituto nustatymo ar teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Nurodė, kad atsakovai 2023 m gegužės 2 d. pareiškime įrodymais pagrindė aplinkybę, kad atsakovų ir atsakovų atstovų el. pašto adresai ieškovei buvo puikiai žinomi. Ieškovė savo procesiniame dokumente (ieškinyje) nenurodė nei vieno jai žinomo el. pašto adreso, kuriais šalys anksčiau ne kartą susirašinėjo. Atsakovų vertinimu, taip buvo pasielgta tikslingai, žinant, kad atsakovai yra išvykę iš Lietuvos ir suvokiant, kad pašto siuntos niekas nepriims.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovei buvo žinomi atsakovų ir atsakovų atstovų el. pašto adresai, jas ignoravo, todėl neturėjo galimybės nustatyti jų įrodomosios vertės, taigi, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje teismas pasisakė tik dėl ieškovės atsiliepime pateiktos nuomonės: „Ieškovės teigimu, nei jai, nei jos atstovėms taip pat nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys.“ ir nepagrįstai suteikė jai didesnę įrodomąją galią bei padarė išvadą, kad „<...> vien tai, kad teismas neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis, šiuo atveju nelaikytina esminiu pažeidimu.“ Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje.
8.3. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų įteikimas šioje byloje grindžiamas įteikimo fikcija CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, t. y. pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Dokumentų įteikimas aptartu būdu taip pat yra teisėtas, tačiau tokiu būdu įteikus dokumentus ir teismui priėmus sprendimą už akių bei žinant sprendimo už akių instituto specifiką, teismas turi būti ypač atidus ir įsitikinti, ar nėra kitų būdų atsakovą realiai informuoti apie procesą, ar visos prieinamos įteikimo priemonės yra išnaudotos. Nagrinėjamu atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė nei atsakovų, nei jų atstovų el. pašto adresų ar telefono numerių. Tačiau ir pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu buvo pasyvus, nes neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis. Jeigu teismas būtų ėmęsis iniciatyvos paprašyti ieškovės žinomų atsakovų ar atsakovų atstovų duomenų, tikėtina, procesiniai dokumentai atsakovams ar atsakovų atstovams būtų įteikti.
8.4. Teismo išvada, kad teisine fikcija grindžiamu būdu informavus atsakovus apie procesinius dokumentus, jie buvo įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, prieštarauja teismų praktikai, todėl yra neteisėta. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. E2S-1481-866/2019 sprendė savo aplinkybėmis tapatų ginčą. Šioje byloje atsakovas nurodė, kad atsiliepimo nepateikė ne savavališkai, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ieškinys jam įteiktas nebuvo, todėl jis neturėjo galimybės žinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Pasak atsakovo, ieškovas ieškinyje nurodė tik vieną atsakovo adresą, nors ieškovui buvo žinomas kitas atsakovo adresas. Taigi, atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš jį civilinę bylą jis buvo informuotas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik iš antstolio kontoros gavusi visus procesinius dokumentus. Analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje – atsakovai apie pradėtą prieš juos civilinę bylą buvo informuoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jiems nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovai sužinojo tik atsitiktinai prisijungę prie EPP sistemos.
Šalies argumentai
8.5. Kasacinės instancijos teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę – tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
8.6. Teismas neteisingai sprendė, kad 2023 m. gegužės 2 d. pareiškime nurodyti įrodymai ar argumentai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, kad kanalizacijos įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo nuotekų įrenginiui. Aplinkybė, kad pastato nuotekų įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę, nereiškia, kad jų visiškai nelieka ginčo sklype. Nuotekų įrenginiai yra gyvenamojo namo dalis, be kurios gyvenamojo namo eksploatacija taptų neįmanoma. Be to, nuotekų įrenginiai yra įregistruoti Registrų centre, pažymint, kad atsakovų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) priklauso vietinis nuotekų šalinimas. Visa tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl servituto nustatymo nuotekų įrenginiui. Šiuo aspektu aktualu tai, kad vietinis nuotekų šalinimo įrenginys funkcine prasme nėra savarankiškas objektas, jis yra išvestinis iš gyvenamojo namo statybą leidžiančio dokumento esmės. Statybos leidimas yra išduodamas leidžiant statyti pastatą pagal nustatyta tvarka patvirtintą projektą. Ginčo atveju vietinis nuotekų šalinimo įrenginys buvo numatytas patvirtintame projekte, todėl nustatinėjant servitutą turėjo būti išspręstas ir vietinio nuotekų šalinimo įrenginio eksploatavimo klausimas, kaip sudedamoji gyvenamojo namo servituto dalis. Tiek faktiškai, tiek formaliai vietinis nuotekų šalinimo įrenginys yra gyvenamojo namo sudedamoji dalis (CK 4.15 str.). Be vietinio nuotekų šalinimo tinklo gyvenamasis namas negalėtų būti naudojamas pagal savo paskirtį. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė (per atstovus) atlieka aktyvius veiksmus, kuriais siekia išardyti vietinį nuotekų šalinimo tinklą, motyvuodama tuo, kad sprendimu už akių servitutas vietiniam nuotekų šalinimo tinklui nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šias teisės normas bei faktus. Tokia situacija neatitinka nei nurodytų CK normų, nei CK 1.5 str. nustatytų sąžiningumo ir protingumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Pasisakydamas dėl atsakovų 2023 m. gegužės 2 d. pareiškimo argumento dėl nustatyto 1 metro pločio servituto aplink pastatą pakankamumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai neįrodė ir nepagrindė savo teiginio, kad nustatytas 1 metro pločio servitutas aplink pastatą yra per mažas, nes, pasak pirmosios instancijos teismo, rąstų išsikišimai vietose yra apie 30-50 cm už namo ribų, o 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų. Ši teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai. Iš pagal matininko A. M. 2022 m. birželio 29 d. parengto servituto plano matyti, kad servitutas nustatytas 1 metro atstumą skaičiuojant nuo gyvenamojo namo kontūro, o ne pagal namo išsikišimus. Servitutas nustatytas neatsižvelgiant į gyvenamojo namo konstrukciją, t. y., jog gyvenamasis namas yra rąstinis, o rąstų išsikišimai skirtingose vietose siekia net 30-50 cm už namo ribų. Esant tokiai situacijai, saugiai apeiti pastatą belieka tik 50-70 cm., ką jau kalbėti apie tokio pastato priežiūrą. Atsakovų gyvenamojo namo stogas išsikiša 80 cm už namo ribos. Vadinasi, lieka tik 20 cm aptarnauti ir prižiūrėti gyvenamąjį pastatą, jo stogą, kas yra visiškai nepakankama. Atsiradus poreikiui lipti ant namo stogo, nėra įmanoma tokiame siaurame tarpe saugiai pasistatyti kopėčias. Siekiant naudoti gyvenamąjį pastatą, yra reikalingas žemės sklypo plotas aplink statinį, sudarantis bent 1,5-2 metrų pločio ruožą. Apibendrinant, nustatytas servitutas aplink pastatą yra nepakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai.
Šalies argumentai
8.8. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Atsakovų vertinimu CPK 288 straipsnio nuostatoje frazė „gali turėti“ reiškia, kad bylos nagrinėjimas atnaujinamas esant tikimybei pakeisti teismo sprendimą. Tačiau tai daroma vėliau, bylos nagrinėjimo stadijoje, priimant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teismas ėmėsi vertinti ir nusprendė, kad atsakovų pateikti įrodymai neturėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vis dėlto, toks vertinimas negalimas, nes jis ir vėl yra paviršinis, rašytinio proceso tvarka, neišklausius byloje nedalyvavusių šalių, neįvertinus ir nesurinkus visų įrodymų. Šioje bylos stadijoje turėtų būti vertinama tik preliminari galimybė, kad neišklausyti, neišnagrinėti argumentai gali pakeisti teismo sprendimą. Tokie rašytiniai įrodymai buvo pateikti. Minėta, jie turėtų būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau ne tokioje pat rašytinėje stadijoje, ir vėl neleidžiant atsakovams dalyvauti civiliniame procese. Skirtumas tik tas, kad dabar jau atsakovai žino vykstant tokį procesą, tačiau jų procesinės teisės varžomos ir toliau taip pat.
Atsiliepimas
8.9. 2023 m. gegužės 18 d. atsiliepime į pareiškimą nurodoma, kad advokatė Aleksandra Filipavičiūtė-Komar žadėjo susiekti su atsakovais ir jiems pranešti, bet atsakovų kontaktų nepateikė, motyvuodama, kad jos vedama byla baigta. Atsakovų vertinimu, toks ieškovės teiginys yra klaidingas ir nesąžiningas, nes neatitinka advokatės Aleksandros Filipavičiūtės-Komar nurodytų aplinkybių. Advokatė Aleksandra Filipavičiūtė-Komar savo pranešime nurodė, jog 2023 m. birželio 18 d. atsiliepime nurodytas teiginys, jog jos buvo prašoma pateikti atsakovės R. K. ir atsakovo M. T. kontaktinius duomenis, tačiau ji atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad jos vedama byla yra baigta, yra neteisingas. Advokatė suprato, kad jos ir advokatės Natalijos Šipovskojos pokalbio esmė buvo galimai M. T. netinkamoje vietoje pastatytas automobilis, o ne civilinė byla dėl servituto nustatyto. Atsižvelgdama į tai, advokatė Aleksandra Filipavičiūtė-Komar informavo kolegę advokatę Nataliją Šipovskają, kad nebuvo ir nėra M. T. atstovė, todėl jo kontaktų neturi. Pažymėtina ir tai, kad advokatės Aleksandros Filipavičiūtės-Komar nebuvo prašoma pateikti jos klientės R. K. kontaktų.
8.10. Ieškovės D. K. 2023 m. gegužės 18 d. atsiliepimo argumentai, kad advokatė Aleksandra Filipavičiūtė-Komar, kaip R. K. atstovė, telefonu buvo informuota apie teisme nagrinėtą civilinę bylą dėl servituto nustatymo ne tik neatitinka tikrovės, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, bet ir yra sunkiai logiškai suprantami. Jeigu, iš tikrųjų, tikslas buvo informuoti apie vykstantį teisminį procesą, tai visiškai nesuprantama kodėl tai nebuvo padaryta el. laišku, pateikiant visų procesinių dokumentų kopijas, ypač turint omenyje, kad iki tol visas bendravimas tarp šalių atstovų vyko elektroniniu būdu (elektroniniais laiškais).
9. Ieškovė D. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad neva pažeistos dokumentų įteikimo taisyklės. Pirma, atsakovai, dar prieš jų išvykimą į užsienį, t. y. 2022 rugpjūčio 18 d. ieškovės registruotu laišku siųstu pasiūlymu buvo tinkamai informuoti, kad bus rengiamas ieškinys dėl servituto nustatymo, jeigu šalys geranoriškai nesutiks spręsti statinio servituto nustatymo klausimo arba nepateiks savo varianto. Pranešimas išsiųstas atsakovų faktiškai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovai gyveno ir gyvena. Taigi, apie siūlymą nustatyti statinio servitutą atsakovai žinojo dar prieš išvykdami į užsienį.
10.2. Antra, ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovų planuojamo išvykimo į užsienį ar jų išvykimo fakto. Apie atsakovų išvykimą į užsienį, ieškovė sužinojo daug vėliau, kai ieškovei reikėjo su policijos pareigūnų pagalba patraukti atsakovo automobilį nuo kiemo vartų, kad būtų galima išeiti į gatvę, į sklypą atvežti žemes, medžiagas ir pan. Ieškovė tik tada sužinojo, kad atsakovai išvykę, o jų name gyvena ukrainiečių šeima. Atsakovai, savo name apgyvendinę kitus asmenis, akivaizdu, kad palaikė su jais santykius ir turėjo žinoti apie gautą siuntą iš pašto. Pažymėtina, kad ukrainiečių šeima suteikė ieškovei atsakovo M. T. telefono numerį, kai jai reikėjo patraukti automobilį nuo kiemo vartų. Tai reiškia, kad atsakovai bendravo su jų name apgyvendintais asmenimis ir galėjo pasirūpinti, kad pašto siunta būtų priimta. Kita vertus, netgi ir žinoję apie keliamą servituto nustatymo klausimą, jie vengė spręsti šią problemą.
10.3. Trečia, atsakovai turėjo būti rūpestingi ir atsakingi. Atsakovai puikiai žinojo dar civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021 iškeltą statinio servituto nustatymo klausimą gyvenamojo namo eksploatavimui. Nepaisant to, įregistravę nuosavybės teises į namą, kuris yra pastatytas ieškovės žemės sklype, nesiėmė jokių veiksmų, kad namo eksploatavimui būtų nustatytas statinio servitutas. Atsakovai puikiai žinojo, kad šis klausimas nėra išspręstas, kad ieškovė jau 2021 m. siekė nustatyti statinio servitutą, kad atsakovai liautųsi nepagrįstai naudotis visu ieškovės sklypu. Jau vien dėl to, atsakovai, prieš išvykdami į užsienį, turėjo žinoti, kad gali būti siunčiami pranešimai jų deklaracijos adresu ir užtikrinti jų pasiėmimą. Atsakovai dar 2021 m. nagrinėjant minėtą bylą, buvo pažymėję, kad darbo reikalais kartais išvyksta iš Lietuvos Respublikos. Dėl to, jie būdami atsakingi ir rūpestingi, savo vardu galėjo aktyvuoti paskyrą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, per kurią atsakovams procesiniai dokumentai gali būti įteikiami. Ši byla atsakovams nebuvo pirmas ginčas, jau prieš tai keletą metų tarp atsakovų ir ieškovės tęsėsi teismo procesai dėl žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), bei dėl žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini). Išvykstant į užsienį galima deklaruoti gyvenamąją vietą, kad institucijoms, tarp jų ir teismui, būtų žinomas faktas apie deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi, atsakovai privalėjo užtikrinti jų deklaruotą gyvenamąjį vietą, gaunamos korespondencijos priėmimą arba per valdžios vartus galėjo prisijungti prie EPP teismų sistemos. Atsakovai su pareiškimu atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėjimui pridėjo prašymus „Gyvenamosios vietos deklaravimas asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui“. Atsakovų prašymai pildyti 2023 m. kovo 2 d. ir nurodyta, kad iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui išvyksta nuo 2023 m. kovo 2 d. Tai reiškia, kad iki pat 2023 m. kovo 2 d. atsakovai gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), ir jie tyčia vengė priimti jiems siųstus dokumentus. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d., kai jiems buvo išsiųstas siūlymas dėl servituto nustatymo, iki pat 2023 m. vasario 8 d. teismo sprendimo akių priėmimo, buvo išvykę iš Lietuvos. Nepilnamečių asmenų, galimai atsakovų vaikų, studijos užsienyje niekaip neįrodo fakto, kad abu atsakovai ar vienas iš jų buvo išvykęs iš Lietuvos.
10.4. Ketvirta, atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva ieškovei turėjo būti žinomas jų arba jų atstovų el. pašto adresas. Pažymėtina, kad atsakovai nuolat keisdavo savo atstovus. Dvejose skirtingose bylose atsakovus atstovavo skirtingi advokatai. Atsakovai keičia atstovus ir skirtingose bylose juos atstovauja skirtingi atstovai. Atskirajame skunde daug dėmesio skiriama tarp advokatės Natalijos Šipovskajos ir advokatės Aleksandros Filipavičiūtės-Komar įvykusiam pokalbiui. Pokalbio metu nebuvo tiksliai įvardintas bylos numeris ir bylos ginčo esmė, kaip to ir neprivalo daryti Natalija Šopovskaja, tačiau buvo užsiminta apie kitą ginčą tiek, kiek nurodyta anksčiau; buvo prašyta pateikti atsakovų kontaktus. Tačiau atsakovų kontaktai nebuvo pateikti, nes A. Filipavičiūtė-Komar pasakė, kad jų jau nebeatstovauja. Nesant pokalbio įrašo, nėra jokių objektyvių duomenų, koks tas pokalbis buvo iš tikrųjų. Advokatė Natalija Šipovskaja savo išdėstytos pozicijos apie tai, kas buvo kalbėta pokalbio metu ir, kokios aplinkybės aptartos, kad buvo prašyta pateikti atsakovų kontaktus, kurie reikalingi ir kitai bylai, nekeičia. Pažymėtina, kad atskirajame skunde yra interpretuojamas minėtų advokačių pokalbis ir juo siektas tikslas – gauti atsakovų kontaktus, kurie nebuvo perduoti. Atskirajame skunde pateikta pokalbio interpretacija neturi jokios reikšmės sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą. Svarbu tai, kad už dokumentų įteikimą atsakingas teismas, o ne ieškovė.
10.5. Penkta, ieškovei ir jos atstovėms nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys. Atsižvelgiant į atsakovų atstovų pateiktus ankščiau (2021 m.) procesinius dokumentus, juose nebuvo nurodyti klientų rekvizitai. O pareiškime nurodyto el. pašto: (duomenys neskelbtini) niekaip negalima susieti su M. T. el. paštu. Be to, šiuo paštu išsiuntus dokumentus su asmens duomenimis gali būti pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai, jeigu toks paštas būtų kito asmens, o ne atsakovo. Taigi, atsakovų nurodytos aplinkybės apie ieškovės žinojimą tiek dėl jų gyvenamosios vietos pasikeitimo, tiek dėl el. pašto žinojimo, niekuo nepagrįstos ir neįrodytos.
10.6. Atsakovai tyčia vengė spręsti servituto nustatymo klausimą, tyčia nepriėmė procesinių dokumentų, siekė vilkinti procesą, kas yra nepateisinama. Be to, atsakovai praleido 20 dienų terminą pareiškimui pateikti. Nuo teismo sprendimo už akių priėmimo 2023-02-08 iki 2023-03-02, kai atsakovai išvyko iš Lietuvos, praėjo 22 dienos. Atsakovai nenurodo jokių svarbių pagrindų praleisto termino atnaujinimui, tuo labiau, kai gyvendami Lietuvoje ir atsisakę pasiimti procesinius dokumentus, turėjo suprasti apie vykstantį procesą. Atsakovų prašymas atnaujinti procesą turi būti įrodytas ir pagrįstas, tačiau šiuo atveju, savo prašymo atnaujinti procesą atsakovai niekaip nepagrindė ir neįrodė.
10.7. Teismas kelis kartus atsakovams siuntė ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, tačiau jie jų neatsiėmė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, laikantis procesinių teisės normų reikalavimų. Teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas procesinių dokumentų įteikimo procedūras, teismas pagrįstai konstatavo dokumentų įteikimo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, gali būti laikomas tinkamu įteikimu ir be to, turi būti vertinama, ar pareiškime pateikti įrodymai gali turėti reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
Šalies argumentai
10.8. Atskirajame skunde nepagrindžiamas nei vienas proceso atnaujinimo pagrindas. Bylos atnaujinimas galimas tik tada, kai yra tam tikras pagrindas ir kai pareiškime, kuriuo prašoma atnaujinti bylą, nurodyti įrodymai turės įtakos sprendimo teisėtumui. Tai reiškia, kad atnaujinus bylą, sprendimas galėtų būti pakeistas. Net ir nustačius, jog atsakovai nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui; nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas nepagrįstai ar neteisėtai. Atsakovai nepagrįstai deklaratyviai kritikuoja ieškovės pateiktą servitutų nustatymo planą, nuslėpdami reikšmingas faktines aplinkybes.
10.9. Ieškovės prašomas ir teismo nustatytas servitutas atitinka reikalavimus ir yra pakankamas statiniui naudotis bei juo eksploatuoti. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių. Kanalizacijos įrenginiai iš dalies patenka į valstybinę žemę. Atsakovai kitų registruotų ir teisėtai pastatytų įrenginių ieškovės žemės sklype neturi, todėl nėra prasmės spręsti klausimą dėl servituto nuotekų įrenginiui. Pagal ieškovės prašymus minėtas klausimas ir atsakovų pažeidimai dėl nuotekų įrenginių yra svarstomi ir nagrinėjami Aplinkos apsaugos agentūroje bei Nacionalinėje žemės tarnyboje. Esant tokiai situacijai, įrenginiai galimai turės būti perkelti ir dėl to nėra galimybės šioje byloje spręsti servituto nustatymo įrenginiams. Nuo ieškovės žemės sklypo iki kelio yra 5,63 metrai laisvos valstybinės žemės ruožas, kuriame ieškovai gali statyti savo automobilius. Patekti į namą atsakovai gali takeliu, kuris yra 1,5 metro pločio ir yra nutiestas nuo gatvės iki pat namo. Nėra jokios būtinybės iki namo važiuoti su automobiliu. Atsakovų teiginys, kad jie turės automobilį palikti labai toli nuo gyvenamojo namo, neatitinka tiesos. Atstumas nuo namo iki sklypo ribos, kur atsakovai gali palikti savo automobilius yra tik apie 12 metrų. Atsakovai nurodo, kad jiems 3 metrų pločio kelio servituto ieškovės sklype reikia ir dėl to, kad nutiestos ESO komunikacijos. Pažymėtina, kad ESO komunikacijoms eksploatuoti sklypui numatyta elektros tinklų apsaugos zonos (tai matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo). Atsakovai niekuo nepagrindžia savo teiginių, kad nustatytas 1 metro pločio servitutas yra aplink pastatą per mažas, nes rąstų išsikišimai vietose yra apie 30-50 cm už namo ribų. Namo stogas neva išsikiša 80 cm už namo ribos. Atsakovai neprideda jokių įrodymų. Pažymėtina, kad 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų. Atsakovai nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovų pareiškimą dėl termino pareiškimui paduoti dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos atnaujinimo.
13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės D. K. ieškinį ir nusprendė nustatyti ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintiną servitutą pagal matininko A. M. parengtą 2022 m. birželio 29 d. siūlomą nustatyti servituto planą 178 kv. m. ploto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) servitutą (tarnaujantis), plane pažymėtą indeksu „S“, apibrėžtą taškais: 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, skirtą atsakovams R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini) naudotis pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovės ir atsakovo po 450 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo ir atsakovės po 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovai 2023 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsakovų pareiškimo dėl teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo netenkino. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, buvo sąlygos atsakovės atžvilgiu priimti teismo sprendimą už akių. Atsakovei praleidus terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl termino tokiam pareiškimui paduoti atnaujinimo. Pažymėjo, kad sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą; atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; duomenų apie tai, kad atsakovai yra išvykę gyventi į užsienį, teismas neturėjo. Nurodė, kad, ieškovės teigimu, nei jai, nei jos atstovėms taip pat nebuvo žinomi atsakovų el. pašto adresai bei kiti duomenys, todėl vien tai, kad teismas neprašė ieškovės pateikti kitus žinomus atsakovų kontaktinius duomenis, šiuo atveju nelaikytina esminiu pažeidimu. Konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nurodė, kad įrodymų ir argumentų, besąlygiškai patvirtinančių tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, atsakovai teismui nepateikė, todėl teismas pripažino, kad atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Apeliantai (atsakovai) su nurodytomis teismo išvadomis nesutinka. Visų pirma, nurodo, jog ieškovei buvo žinomi atsakovų ir atsakovų atstovų el. pašto adresai, ieškovė žinojo, kad atsakovai buvo išvykę į užsienį, todėl žinojo, kad atsakovai pašto siuntos su procesiniais dokumentais nepriims. Nurodė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė nei atsakovų, nei jų atstovų el. pašto adresų ar telefono numerių, o teismas neprašė ieškovės šių duomenų pateikti. Nurodo, kad teismo išvada, kad teisine fikcija grindžiamu būdu informavus atsakovus apie procesinius dokumentus, jie buvo įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, prieštarauja teismų praktikai, todėl yra neteisėta. Nurodė, jog atsakovų gyvenamajam namui, esančiam adrese (duomenys neskelbtini) priklauso vietinis nuotekų šalinimas, sprendimu už akių servitutas vietiniam nuotekų šalinimo tinklui nenustatytas, be vietinio nuotekų šalinimo tinklo gyvenamasis namas negalėtų būti naudojamas pagal savo paskirtį, todėl 2023 m. gegužės 2 d. pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodė, jog nustatytas servitutas aplink pastatą yra nepakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai, servitutas nustatytas neatsižvelgiant į gyvenamojo namo konstrukciją, t. y., jog gyvenamasis namas yra rąstinis, o rąstų išsikišimai skirtingose vietose siekia net 30-50 cm už namo ribų. Esant tokiai situacijai, saugiai apeiti pastatą belieka tik 50–70 cm. Atsakovų gyvenamojo namo stogas išsikiša 80 cm už namo ribos, vadinasi, lieka tik 20 cm aptarnauti ir prižiūrėti gyvenamąjį pastatą, jo stogą, kas yra nepakankama. Atsiradus poreikiui lipti ant namo stogo, nėra įmanoma tokiame siaurame tarpe saugiai pasistatyti kopėčias. Siekiant naudoti gyvenamąjį pastatą, yra reikalingas žemės sklypo plotas aplink statinį, sudarantis bent 1,5-2 metrų pločio ruožą.
15. Atsakovai pareiškimu pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašymą motyvavo tuo, kad buvo išvykę ir procesinių dokumentų realiai negavo. CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
16. Atsakovai pareiškime bei atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad ieškovei atsakovų el. paštai buvo žinomi. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2023 atsakovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyti atsakovų rekvizitai ir kontaktiniai duomenys, įskaitant el. pašto adresus ir telefono numerius. Iš atsakovų teismui pateikto dokumento – patikslinto dubliko civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021, kurioje viena iš šalių yra (ieškovė) D. K. – matyti, kad dokumente nurodytas (atsakovas) M. T. telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir el. paštas (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodo, kad dar prieš civilinės bylos Nr. e2-8505-599/2021 nagrinėjimą atsakovo M. T. el. pašto adresas taip pat buvo nurodytas šalių atstovams susirašinėjant el. paštu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad ieškovė negalėjo nežinoti atsakovo M. T. el. pašto adreso ir telefono numerio, nes ieškovei, susipažinus su patikslintu dubliku civilinėje byloje Nr. e2-8505-599/2021, šie duomenys tapo žinomi.
17. CPK 175¹ 3 dalies 1 punktas nustato, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai. Ieškovė ieškinyje atsakovo M. T. el. pašto adreso ir telefono numerio nenurodė. Procesinių dokumentų įteikimas atsakovams šioje byloje grindžiamas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jiems įteikti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad ieškovė žinojo atsakovo el. pašto adresą bei telefono numerį, o pirmosios instancijos teismas, nors ir neturėdamas duomenų apie tai, ar ieškovė žino kitus atsakovų kontaktinius duomenis, nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų, neprašė ieškovės pateikti duomenų apie jai žinomus atsakovų el. pašto adresus, telefono numerius ir kitus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieš dokumentus atsakovams įteikdamas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovams. Vertinant byloje esančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad atsakovai apie bylos nagrinėjimą žinojo, tačiau sąmoningai pasirinkto elgtis pasyviai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Vadovaudamasis tuo, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujintinas.
18. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog atsakovai su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir/ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, ir konstatavo, kad nėra pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas.
20. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde, nurodo, kad ginčijamu sprendimu už akių nustatytas servitutas pagal matininko A. M. 2022 m. birželio 29 d. parengtą servituto planą yra ydingas, nes neužtikrina apeliantų teisių naudotis ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Be kito ko, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių, kurie tiek faktiškai, tiek formaliai yra gyvenamojo namo sudedamoji dalis; nurodo, kad nustatytas servitutas aplink pastatą yra nepakankamas namo naudojimui ir eksploatacijai, nes servitutas nustatytas neatsižvelgiant į gyvenamojo namo konstrukciją (gyvenamasis namas yra rąstinis, o rąstų išsikišimai siekia 30-50 cm už namo ribų).
21. Atskirajame skunde apeliantai, be kita ko, nurodo, jog servitutas aplink gyvenamąjį pastatą nustatytas 1 metro atstumą skaičiuojant nuo gyvenamojo namo kontūro, o ne pagal namo išsikišimus, kurie siekia 30-50 cm už namo ribų, gyvenamojo namo stogas išsikiša 80 cm už namo ribos, taigi, lieka tik 20 cm aptarnauti ir prižiūrėti gyvenamąjį pastatą, jo stogą.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų nurodyti prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
24. Šioje byloje ginčo pobūdis (ginčas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu) lemia tai, kad, tinkamas ir teisingas ginčo išnagrinėjimas, siekiant užtikrinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, šioje byloje yra galimas tik visapusiškai įvertinus abiejų šalių – tiek servituto turėtojo, tiek tarnaujančio daikto savininko – argumentus.
25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).
26. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų argumentų pagal byloje pateiktus įrodymus, kad dėl gyvenamojo namo bei jo stogo išsikišimų susidaro kliūtis naudoti ir eksploatuoti namą pagal nustatytą servitutą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai neįrodė ir nepagrindė savo teiginio, kad nustatytas 1 metro pločio servitutas aplink pastatą yra per mažas, nes rąstų išsikišimai vietose yra apie 30-50 cm už namo ribų; pažymėjo, kad 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų, nors atsakovai šią aplinkybę ginčija. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu iš esmės atkartojo ieškovės atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad šalys ginčija aplinkybę, ar 1 metro servitutas aplink namą nustatytas nuo labiausiai išsikišusių namo konstrukcijų, ar nuo namo kontūro, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė galimai turi lemiamą reikšmę apeliantų galimybei naudotis ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, konstatuotina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, grindžiamos įrodymais (ieškovės pateiktu servituto planu) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl servituto nustatymo nuotekų įrenginiui. Atsižvelgiant į apeliantų atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad vietinis nuotekų šalinimo įrenginys yra gyvenamojo namo sudedamoji dalis, bei į pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą aplinkybę, kad nustatytas servitutas neapima kanalizacijos įrenginių, esančių žemės sklype, konstatuotina, kad apeliantų nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Minėtosios atsakovų nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas servituto nuotekų valymo įrenginiui nustatymo pagrįstumą turėtų vertinti ne nutartimi, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kadangi atlikus formalų įrodymų tyrimą neįmanoma atsakovų nurodytų aplinkybių įvertinti tinkamai.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti prieštaravimai pagal byloje pateiktus įrodymus sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apeliantams laikantis pozicijos, jog nustatytas servitutas aplink pastatą nėra pakankamas, servitutas neapima kanalizacijos įrenginių, o tai neužtikrina jų teisių naudotis ir eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, turėtų būti įvertinta ir nustatyta, kiek tokia pozicija yra pagrįsta. Teismas turėtų išsiaiškinti ir nustatyti visas su servituto apimties pagrįstumu susijusias aplinkybes, jų įtaką sprendimo rezultatui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
29. Nustačius CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindą, sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką. Tai sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tenkinti atsakovų M. T. ir R. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.