Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. H. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-10051 netaikyti nuteistajam A. H. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių 2-ame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. H. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 10 MGL (500 Eur) bauda.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. H. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis skirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, arešto bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. H. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. H. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-10051 netaikyti nuteistajam A. H. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įkalinimo metu nuteistasis ne visuomet elgėsi tinkamai, svarstytas komisijoje, neskatintas, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kalėjime dirbti neketina, ir vis dar yra nustatomi kriminogeniniai veiksniai, todėl komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis A. H. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad priešingai nei teigiama nutarime, išėjęs iš kalėjimo turės kur gyventi ir yra pateikęs tai patvirtinančius duomenis, be to, jis nori dirbti ir padengti priteistas sumas, tačiau negali to daryti dėl sveikatos problemų – kirkšnies išvaržos, reikalinga atlikti operaciją. Taip pat pagal galimybes skiria pinigų įsiskolinimų padengimui. Be to, lankė psichologės užsiėmimų programą, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, kas padėjo suprasti smurto bei narkotikų ir alkoholio daromą žalą aplinkai bei jam pačiam, taip pat nukreipdavo mintis nuo galvojimo apie kriminalines veiklas. Kalėjime pradėjo mokytis profesijos, pagal kurią ketina dirbti ateityje, būdamas laisvėje. Komisijos nutarime taip pat neteisingai nurodyta, kad santykiai su partnere yra problemiški, nes jis su savo sugyventine palaiko visapusiškus santykius, ji jam padeda ir finansiškai. Prašo svarstant lygtinį paleidimą įvertinti ir tai, kad jo tėvai yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, negali apsidirbti namų ruošos darbų.

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. RV-23-10051 netaikyti nuteistajam A. H. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažym apie gautus vykdomuosius raštus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. RV-23-10051 netaikyti nuteistajam A. H. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. H. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastoje grupėje, nuobaudos negavęs, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo AA/AN užsiėmimuose, nurodė, kad paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, turi sutikimą priimti į darbą. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. H. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. H., nors ir per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje dėl padarytų pažeidimų nuobaudų negavęs, tačiau vieną kartą buvo svarstytas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo drausminėje komisijoje, jis taip pat nė karto nebuvo skatintas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi ar turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partnere, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas dažnas/sistemingas narkotikų vartojimas; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. H. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. H. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau pagal subendrintus tris nuosprendžius, anksčiau teismo teistas. Taip pat teistas ir Vokietijoje už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir sprogstamų medžiagų importą ir eksportą, jam skirtų baudų nesumokėjęs. Nuteistasis daug kartų baustas ir už administracinius nusižengimus ir už juos skirtų baudų taip pat nėra sumokėjęs. Nuteistojo nusikaltimai sunkėja, jam būdingas teisės pažeidimų modelis, smurtinio elgesio istorija. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog anksčiau nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvus, o ir baudos bausmių nuteistasis nevykdo, nors būdamas laisvėje ir dirbdavo. Be to, nors nuteistasis ir nurodo, kad palaiko artimus bei visapusiškus santykius su artimaisiais bei sugyventine, tačiau dvi iš jo padarytų nusikalstamų veikų buvo būtent smurto naudojimas prieš savo draugę. Nuteistasis taip pat pasižymi maža motyvacija darbui. Ir nors teismui pateiktame skunde nuteistasis tai kategoriškai neigia, nurodydamas, kad dirbti negali dėl sveikatos būklės, tačiau nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Atvykęs į kalėjimą nuteistasis dirbti atsisakė, vėliau išreiškė norą vykdyti individualią veiklą ir pradėjo tai daryti, tačiau netrukus veiklą nutraukė, motyvuodamas savo sprendimą turimomis skolomis, o ne prasta sveikatos būkle. Ir nors nuteistojo asmens byloje yra duomenys apie jo laikiną nedarbingumą, tačiau jie nepatvirtina nuolatinio nuteistojo negalimumo dirbti. Nuteistasis turi įsiskolinimų, savanoriškai jų nedengia (nors teigia tai darantis, tačiau pažyma apie vykdomuosius raštus patvirtina, kad išieškota tik labai maža suma) ir turi menkas galimybes tai daryti negaudamas pastovių su darbo santykiais susijusių pajamų, susiduria su lėšų valdymo sunkumais, finansinės naudos siekė ir neteisėtais būdais, kas taip pat gali didinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistajam svarbu užsitikrinti nuoseklų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis teigia palaikantis artimus ryšius su tėvu ir motina bei sugyventine, tačiau tai nelaikytina apsauginiu veiksniu, kadangi ir iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis periodiškai gyvendavo tėvų namuose, o santykiai su sugyventine galimai nebuvo tokie artimi, nes nuteistasis jos atžvilgiu smurtavo net du kartus ir buvo už tai nuteistas. Nuteistasis neigiamai vertina įvykdytą nusikaltimą, tačiau yra linkęs nusikalstamą elgesį pateisinti, neutralizuoti, perkelti atsakomybę aplinkybėms. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. H. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. H. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. H. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-10051 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. H. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-10051 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.