Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-493/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
1A-133-493/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. J.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37057-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.9.2; 2.4.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistajam D. J. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2550 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2021 m. spalio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas S. J. vardu.

Skundžiamu nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, jį pradėjus vykdyti - panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. (toliau – ir D. J.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 24 d., apie 14.52 val., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas).

Šalies argumentai

2. Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Perduoti nuteistąjį D. J. laiduotojo P. B. atsakomybei bei uždrausti D. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.

2.1. Skunde D. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei netaikydamas laidavimo instituto, vadovavosi tik formaliu pagrindu nelaikyti nuteistojo sutuoktinės tinkama laiduotoja, tačiau iš esmės neatmetė/nepašalino įstatyminės galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės esant kitam vertam teismo pasitikėjimo asmeniui. Nuteistasis nurodo, kad jis atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, kadangi padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo veiksmais nebuvo padaryta jokiai žala, yra charakterizuojamas teigiamai, o taip pat yra ir asmuo – P. B., vertas pasitikėjimo būti laiduotoju, todėl, D. J. teigimu, jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Nuteistojo teigimu, aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvada, kad teigiamą poveikį jam gali daryti ir švelnesnis, trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas. D. J. nurodo, kad yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Pasak nuteistojo, jo teigiamus piliečio bruožus atspindi įgyta profesinė kvalifikacija (specialus vidurinis išsilavinimas), ilgametis darbas reklamos srityje ir pan. Savo darbinėje veikloje nuteistasis nurodo nuolat bendraujantis su transporto priemones vairuojančiais asmenimis, dėl savo išsilavinimo ir patirties jis turi galimybę tobulėti, todėl tai, pasak D. J., sudaro būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą ne tik savo pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, bendravimui su klientais), bet ir teisių realizavimui (artimųjų, draugų lankymui ir pan.). Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnams jis davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ištirti įvykį, todėl, jo teigimu, tai turėtų būti vertinama kaip siekimas kuo greičiau įgyvendinti BK tikslus bei kvalifikuoja jį kaip sąžiningą pilietį.

2.3. D. J. skunde taip pat nurodo, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog jokių nuobaudų už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus jis neturi, kitų teisės pažeidimų taip pat nėra padaręs, todėl, vertinant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, reikia atkreipti dėmesį į kitas atsakomybės rūšis už panašius veiksmus, pvz. – administracinę. Nuteistasis nurodo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Už numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis nurodo suprantantis, kad baudžiamasis kodeksas nenumato galimybės vairuoti transporto priemonę su sumontuotais antialkoholiniais variklio užraktais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administracinė ir baudžiamoji atsakomybė iš esmės turi tuos pačius baudimo, perauklėjimo ir atgrasymo nuo teisės pažeidimų požymius, D. J. teigimu, tokia priemonė mutatis mutandis jo atžvilgiu galėtų būti taikoma. Skunde nuteistasis nurodo, kad, įvertinus tai, jog nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo įvykdęs jokių kitų teisės pažeidimų, tai, kad skirta poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, 2 metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis, todėl, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę situaciją, poziciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėtų būti sutrumpintas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, buvo nutarta apklausti galimą laiduotoją P. B.. Liudytojas P. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis D. J. yra jo žentas. Įvykio dieną kartu su nuteistuoju važiavo automobiliu į parduotuvę. Liudytojo teigimu, nuteistasis įvykio metu neatrodė neblaivus, jis apskritai mažai geria. Apie tai, kad D. J. yra girtas, suprato tik pasakius policijos pareigūnams. Šiuo metu P. B. gyvena netoli nuteistojo, anksčiau daug metų jie gyveno kartu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat, prašoma sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Nuteistojo teigimu, priimdamas sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino jo ir galimos laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl prašoma D. J. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą ir perduoti jį laiduotojo P. B. atsakomybei.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Ginčo dėl to, kad D. J. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmais jokios žymios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė, taip pat, kad asmuo būtų linkęs nusikalsti, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog D. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, pagal kurias asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius ir 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas prašymas perduoti D. J. jo sutuoktinės S. J. atsakomybei, tačiau teismas sprendė, kad S. J. nelaikytina tinkama laiduotoja, kadangi ji savo sutuoktiniui nepadarė teigiamos įtakos ir kartu su juo nusikalstamos veikos padarymo metu vyko automobiliu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas galimas laiduotojas P. B., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas liudytojas taip pat negali būti laikomas tinkamu laiduotoju.

8. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

9. Be to, formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

10. Nagrinėjamu atveju D. J. yra brandi asmenybė, turintis didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, yra sukūręs šeimą, todėl jo sutuoktinės tėvo įtaka jo elgesiui galėtų būti labai minimali. Juo labiau, kad D. J. ir P. B. kartu negyvena, pats P. B. kartu su neblaiviu D. J. vyko viename automobilyje, kuomet buvo padaryta nusikalstama veika, nusikalstamo D. J. elgesio neužkardė ir nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos, nors tokią galimybę turėjo. Manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde siūlomo skirti laiduotojo charakterizavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojo asmenybę, bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku aplinkybes ir jų artimus tarpusavio ryšius, nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti.

11. Akcentuojama ir tai, kad D. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris neabejotinai sukėlė pavojų visų eismo dalyvių saugumui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad neblaivumas D. J. buvo nustatomas du kartus, t. y. 2021 m. spalio 24 d., 14 val. 54 min. jam nustatytas 2,85 promilės neblaivumas, kai tuo tarpu pakartotinai atlikus tikrinimą 15 val. 12 min. D. J. buvo nustatytas 3,05 promilės neblaivumas. Tokie alkotesterio duomenys, priešingai nei teigia nuteistasis, sudaro pagrindą manyti, kad alkoholis buvo vartojamas ne ryte, tačiau prieš sėdant už vairo, dėl ko nuteistajam nustatytas neblaivumas su laiku didėjo. Nors galimas laiduotojas P. B. teigia, kad nesuprato, jog D. J. yra neblaivus, tačiau policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sustabdžius vairuotoją D. J. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, neadekvati elgsena (1 t., b. l. 29). Minėtos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad net ir pašaliniam asmeniui iš objektyvių aplinkybių buvo suprantama, jog D. J. transporto priemonę vairuotoja neblaivus, todėl liudytojo P. B. parodymai apie tai, kad jis nesuprato, jog jo žentas yra neblaivus, vertinami kritiškai. Tuo labiau, kad tiek nuteistasis, tiek P. B. pripažino, kad iki transporto priemonės vairavimo nuo ryto jis buvo savo uošvių namuose. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog P. B., būdamas šalia, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, kad sustabdytų D. J. neteisėta neteisėtą elgesį, tačiau kartu su juo vyko apsipirkti į parduotuvę. Atsižvelgiant į tai, P. B. teigiamos įtakos D. J. daryti negali, nes jo paties požiūris į eismo saugumą yra neatsakingas ir atsainus.

12. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. spalio 26 d. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus – 1 metų termino, taip pat, skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams.

13. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra numatyta kaip galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, padariusiam nusikaltimą. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė ir skiriama atitinkamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, todėl taikyti šią administracinio poveikio priemonę teisinio pagrindo nėra.

14. Tuo tarpu sprendžiant dėl D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui – pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Dar kartą paminėtina, kad D. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore rasta 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo ir apelianto padarytos veikos pavojingumą.

15. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (poreikis naudotis teise vairuoti transporto priemones darbinėje ir asmeninėje veikloje) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels D. J. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Be to, teismas pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė D. J. nuo nusikalstamos veikos padarymo – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

17. 2022 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 70,73 Eur, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

18. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo D. J. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

20. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 70,73 Eur, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo D. J. valstybės naudai priteisiant 70,73 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. J. valstybei 70,73 Eur (septyniasdešimt eurų, 73 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis