Kauno apylinkės teismo sprendimas

Pripažinti negaliojančiu 1993-08-25 Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą registro Nr. 3-4860 dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo R. B. į 1/4 dalį turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo įrengimų- kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini),.

Pripažinti A. B. nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastato-garažo unikalus Nr (duomenys neskelbtini), bei kiemo įrengimų- kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad 1992-09-06 mirė ieškovo motina B. N. B, gimusi (duomenys neskelbtini),, po jos mirties liko paveldimas turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/2 dalis pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), Po motinos mirties palikimą ieškovas priėmė, faktiškai paveldimą turtą valdydamas bei juo naudodamasis. Po motinos mirties ieškovas liko gyventi toje pačioje gyvenamojo namo dalyje kaip ir gyveno iki mamos mirties, susiremontavo kambarį. Gyvenamąjį namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Savo namo dalyje ieškovas pasikeitė langus, įsivedė telefoną, mokėjo mokesčius. Po mamos mirties priėmė ir mamai priklausiusius namų apyvokos daiktus: baldus, indus, šaldytuvą, televizorių, nuotraukas, paveikslą. Visais šiais daiktais jis naudojasi iki šiol. Po motinos mirties kartu su ieškovu palikimą priėmė ir jo brolis R. B., kadangi jis taip pat gyveno ginčo name. 2014-03-19 ieškovo brolis R. B. mirė ir tik po jo mirties paaiškėjo, kad 1993-03-05 brolis R. B. kreipėsi į Kauno rajono notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, nors ieškovas su broliu tarėsi, kad palikimą abu priims pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti, o dokumentus susitvarkys vėliau, kai iškils būtinybė. Pareiškime dėl palikimo priėmimo brolis R. B. nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, tai yra notarui pateikė tikrovės neatitinkančias žinias. 1993-08-25 Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė išdavė R. B. paveldėjimo teisės liudijimą į B. N. B. turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas iš dalies negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. LR CK 573 straipsnis 1 d. 1 punktas nustato, kad įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. R. B. prieš gaunant paveldėjimo teisės liudijimą buvo žinoma, kad ieškovas taip pat yra priėmęs palikimą faktiškai paveldimą turtą pradėjęs valdyti, todėl išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą po velionės B. N. B. mirties likusį turtą prieštarauja imperatyviai normai, kad įpėdiniai turtą paveldi lygiomis dalimis. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas iš dalies pripažintinas negaliojančiu ir kaip prieštaraujantis gerai moralei, kadangi tiek LR CK / 1964m red./ 48 str., tiek LR CK 1.82 str. numato, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Melagingų žinių pateikiamas, kad kitų įpėdinių nėra, įpėdinio nuslėpimas prieštarauja gerai moralei. Tas aplinkybes, kad brolis R. B. kreipėsi į Kauno rajono notaro kontorą dėl palikimo priėmimo ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas sužinojo tik po 2014-06-10, kai nuvyko pas advokatą tvarkytis paveldėjimo reikalų po brolio mirties, 2014-06-13 notarė R.Siliūnienė jam išdavė paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, todėl ieškovas apie paveldėjimo teisės liudijimą ir apie pažeistas teises sužinojo 2014-06-13. Tokiu būdu, ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas prašo jo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591 straipsnis, CK 5.60 straipsnis)/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2009-06-15, civilinė byla Nr 3k-3-206/2009/.

Tarp šalių kilo ginčas dėl palikimo priėmimo fakto.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pradėjo faktiškai palikimą valdyti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. B. ir R. B., kuris yra miręs 2014-03-19, yra broliai, jų motina yra B. N. B, kuri mirė 1992-09-06, šias aplinkybes patvirtina gimimo liudijimai, mirties liudijimai, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą / 1t b.l, 9,11,22,30,61,133, 135,136/. Iš paveldėjimo bylos, užvestos po 1992-09-06 B N..B mirties matyti, kad po motinos B.N. B. mirties ieškovo brolis R. B. kreipėsi į Kauno rajono valstybinę notaro kontorą 1993-03-05 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, kuriame grafoje skirtoje nurodyti kitus įpėdinius, nurodė, kad kitų įpėdinių nėra/ 1t, b.l 8, 132, bylos priedas, archyvinės paveldėjimo bylos kopija, b.l.1/. Be to, iš archyvinės paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad R. B. notarui pateikė Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybės 1993-03-03 pažymą Nr 114, kurioje nurodyta, kad B. N. B iki mirties gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1993-03-09 pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso B. B. ir A. N., kad pastato teisinė registracija neatlikta/ 1t,b.l.10,11,12, bylos priedas archyvinės paveldėjimo bylos kopija/. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybės 1993-03-15 pažymoje Nr. 130 pažymėta, kad Kauno raj., Noreikiškių apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 35 B. B. vardu yra įregistruota ½ nuosavo gyvenamojo namo dalis pagal paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 4-4111, išduotą Kauno Valstybinės notarinės kontoros 1982-08-12. Kita 1/2 dalis namo registruota A. N. vardu. Taip pat 1993-03-15 pažymoje nurodyta, kad paveldimuose pastatuose iki B. B. mirties gyveno ir buvo registruoti, taip pat ir dabar gyvena B.N. B. sūnūs R. B. ir A. B. /1 t, b.l. 13,14/.

Tokiu būdu, B.N. B. mirties dienai abu jos sūnūs, abu broliai, t.y. kaip ieškovas A. B., taip ir R. B. buvo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ir gyveno kartu su motina B.N. B., adresu Kauno (duomenys neskelbtini), duomenų apie testamento sudarymą nėra.

Tą aplinkybę, kad ieškovas A. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. R. B. paveldėto turto adresu patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos pažyma, kurioje užfiksuota, kad ieškovas gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą šiuo adresu nuo 1990-02-23, o nuo 1999-09-27 savo gyvenamąją vietą deklaravo Kauno mieste. Pažymos pastaboje nurodyta, kad Kazliškių kaimas priklauso Kauno miestui/1 t, b.l. 31/. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnija pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vieta, pažymėjo, kad A. B. nuo 1999-09-27 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mieste, jo sūnūs J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu nuo 2002-05-07 ir 2001-05-01/1t b.l. 141/. Tokiu būdu, ieškovas paveldimoje gyvenamojo namo dalyje gyveno palikėjos motinos mirties dieną 1992-09-06 ir toliau gyvena nepertraukiamai tame name su savo šeima ir pasikeitus adresui, perdavus Kazliškių kaimą, Kauno miestui.

Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, išduotas 1982-08-12 patvirtina tas aplinkybes, kad po O. N. mirties namą, esantį (duomenys neskelbtini),, tvartą ir garažą lygiomis dalimis paveldėjo A. N., Kazio, gim. (duomenys neskelbtini), ir B. N. B, Kazio, gim. (duomenys neskelbtini), /1t, b.l. 14/. Tokiu būdu, gyvenamasis namas, tvartas, garažas, kiti kiemo įrenginiai, adresu (duomenys neskelbtini), kaime lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai .B.N. B. ir motinos broliui A. N..

Iš archyvinės paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad Kauno rajono notarė Renata Butkauskaitė 1993-08-25 išdavė R. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą registro Nr. 3-4860, kuriame patvirtino, kad B. N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, t.y. ½ gyvenamojo namo su rūsiu 1A2/p, kurio bendras plotas 107,85kv.m., ½ dalį mūrinio garažo 2G1/p, ½ dalį mūrinio garažo 3G1/p, su dalimi kiemo įrenginių, esančius K(duomenys neskelbtini), paveldėjo sūnus R. B., gim. 1969m/1t, b.l 22,136, bylos priedas paveldėjimo byla, l.15/. Tokiu būdu, R. B. po savo motinos .B.N. B. mirties paveldėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad kitų įpėdinių nėra, t.y. nenurodęs savo brolio. Tačiau iš archyvinės paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad ieškovas neatsisakė nuo palikimo, atsisakymo byloje nėra ir kitų duomenų apie atsisakymą nuo palikimo nėra. Be to, nei nagrinėjamoje byloje, nei paveldėjimo byloje, nėra duomenų, kad ieškovui, kaip įpėdiniui būtų pranešta apie užvestą paveldėjimo bylą po jo motinos B.N. B. mirties, taip nėra duomenų, kad ieškovui buvo žinoma apie užvestą paveldėjimo bylą, be to, nėra duomenų, kad ieškovo motina būtų palikusi testamentu palikimą ieškovo broliui, t.y. R. B.. Iš 1994-07-19 sutarties, sudarytos tarp A. N. ir R B. K. rajono notarinėje kontoroje, matyti, kad A. N. pardavė R. B. ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu 1A2/p, kuriame yra 107,85kv.m. naudingo ploto, ½ dalį mūrinio garažo 2G1/p, ½ dalį mūrinio garažo 3G1/p, su dalimi kiemo įrenginių, adresu (duomenys neskelbtini), / bylos priedas, nekilnojamojo turto byla, l.29/. Iš VĮ Registrų cento nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-garažo, unikalus Nr (duomenys neskelbtini),, ½ dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuosavybės teise R. B. vardu nuo 1993-08-25, pagrindas nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas Nr.3-4860, o nuo 1994-07-21 R. B. vardu įregistruotas visas gyvenamasis namas, garažai, kiemo statiniai, pagrindas nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-4157 /1t,b.l 23-25/. Tokiu būdu, R. B. įsigijus iš A. N. ½ dalį gyvenamojo namo 1A2/p, ½ dalį garažo 2G1/p, ½ dalį garažo 3G1/p, ½ dalį kitų kiemo įrenginių, jo vardu nuosavybes teise įregistruotas gyvenamasis namas, garažai, kiti statiniai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė po jo motinos B.N. B. 1992-09-06 mirties palikimą faktiškai pradedamas jį valdyti, prašydamas pripažinti negaliojančiu 1993-08-25 išduotą jo broliui R. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies. Tokiu būdu, ieškovas nesutinka, kad jo brolis R. B. tapo viso gyvenamojo namo su rūsiu, mūrinių garažų ir kitų kiemo įrenginių savininku. Ieškovas nurodo, kad iš karto po motinos B.N. B. 1992-09-06 mirties, nepraleidęs įstatymu nustatyto 6 mėnesių termino priėmė visą motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Be to, nurodo, kad tarp jo ir brolio R. B. buvo susitarimas paveldimą turtą, kuris susidarė iš ½ dalies gyvenamojo namo su rūsiu, ½ dalies mūrinio garažo 2G1/p, ½ dalies mūrinio garažo 3G1/p ir ½ dalies kitų kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinti lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį. Nurodė, kad kaip buvo sutarta su broliu, taip jie ir padarė. Ieškovas nurodo, kad jis naudojosi, remontavo, prižiūrėjo, tvarkė, valdė turtą, brolis R. B. tam neprieštaravo, sutiko. Praktiškai jie pasidalijo paveldimą namo dalį lygiomis dalimis po 1/4 dalį. Ieškovas nurodė, kad nesikreipė pas notarą, nes brolis R. B. pasakė, kad kada bus reikalinga, tai ir įformins dokumentus. Jie sutarė, kad abu faktiškai priims palikimą, ieškovas pasitikėjo broliu, jo klausė, nes jis buvo vyresnis ir dokumentai buvo pas jį. Ieškovas nurodo, kad jis neatsisakė palikimo, o brolis R. B. tai žinojo, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Tokiu būdu, ieškovo A. B. ir jo brolio R. B. motinos B.N. B. mirties dieną 1992-09-06, kai atsirado palikimas, galiojo LR CK 1964m red.587str., kuriame nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma , kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos aktyviais veiksmais. Sutinkamai su tuo metu galiojusiu LR CK 1964m. 571str., įpėdiniais pagal įstatymą galėjo būti fiziniai asmenys esantys gyvi palikėjo mirties momentu. Pagal LR CK 1964m, red. 573str1d..1p. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra mirusiojo vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis. Tokiu būdu, kaip ieškovas taip ir jo brolis R. B. buvo pirmos eilės įpėdiniai, kurie galėjo priimti palikimą pagal įstatymą, kadangi testamento nebuvo, sutinkamai su LR CK 587str per 6 mėnesius lygiomis dalimis. Be to, LR CK 1964m.red.587str.5d. nustatyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Tokiu būdu, nuo ieškovo ir jo brolio motinos mirties 1992-09-06 ieškovas ir jo brolis R. B. galėjo priimti palikimą LR CK 587str. nustatytais būdais per 6 mėnesius, t.y. iki 1993-03-07. Ieškovo valios išreiškimą priimti palikimą ir faktinį palikimo priėmimą, jį valdant, patvirtina, tos aplinkybės, kad ieškovas gyveno palikėjos mirties dieną paveldimoje namo dalyje, ten liko gyventi per palikimo priėmimo terminą, ten gyveno po palikimo priėmimo nuolatinai, nepertraukimai, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, taip pat ten gyveno ir gyvena jo šeimos nariai, kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškovo, tai patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai. Be to, nustatytomis bylos aplinkybėmis, ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovas palikimą priėmė aktyviais veiksmais, apsigyvendamas atskirame nuo brolio R. B. kambaryje, kuriame darė remontą, tvarkė visą palikimą, prižiūrėjo, rūpinosi namo apšildymu, ruošė malkas, pjovė žolę, išlaikė palikimą, mokėjo mokesčius, gyveno ir naudojosi palikimu, šių aplinkybių atsakovės nepaneigė. Be to, šias aplinkybes patvirtino 2015-06-22 teismo posėdžio metu apklausti liudytojais ieškovo ir R. B. kaimynai E. M., A. V./ 2t, b .l. 96/, be to, šias aplinkybes patvirtino ieškovo ir R. B. dėdė A. N. raštu, kuris buvo apklaustas liudytoju LR CPK 192 str.8d. nustatyta tvarka/ 2t b.l. 85-89/.

Būtent liudytojas A. V. parodė, kad jis yra ieškovo kaimynas, kuris gyvena šalia ieškovo, iš jo kiemo matosi visas Balandžių kiemas, jis gerai prisimena ir ieškovo Artūro ir jo brolio R. B. senelius ir jų motiną. Jis prisimena gerai, kad po B mirties pirmame namo aukšte gyveno A. N., o antrame aukšte gyveno broliai Rolandas ir A. B., kurie vedė bendrą ūkį, šeimų dar neturėjo. Mano, kad jie turėtų būti abu savininkai. Po B mirties ieškovas paprašė jo tėvo padaryti duris. Kadangi jo tėvas stalius, jis tas duris pagamino ir kartu su ieškovu įstatė duris. Durų įdėjimu rūpinosi ieškovas. Ieškovas kartu su A. N. prižiūrėjo gyvatvorę, malkas ruošė. Taip pat A. B. po motinos mirties tvarkėsi ir darže, sodino daržoves, kartu su A. N. prižiūrėjo daržą. Girdėjo iš A. N., kad broliams Balandžiams parduoda savo dalį namo. Artūras lauke pastatė pavėsinę, jam padėjo jo, liudytojo tėvas. Artūras rūpinosi namo apšildymu. Name ieškovas keitė senus langus į plastikinius, ieškovas vadovavo brigadai, kuri statė langus. Liudytojo nuomone, namas priklausė abiems broliams, po to, kai dalį namo A. N. pardavė, Artūras gyveno antrame aukšte, o Rolandas pirmame aukšte. Liudytojas E. M. parodė, kad yra Balandžių kaimynas nuo 1980 metų, kad dažnai matydavo ieškovą pjaunant kieme žolę, ruošiant malkas. Mirus ieškovo mamai, tais pačiais metais A. B. tvarkė tvorą, pjovė malkas, obelis genėdavo, gyvatvorę, dar dėdę A. N. matė, kuris tvarkė tai. Rolandą lauke matydavo, tačiau, kad jis dirbtų nematydavo.

Apklaustas liudytoju buvęs namo bendraturtis, ieškovo ir R. B. dėdė A. N. LR CPK 192str8d nustatyta tvarka parodė, kad po B. N. B. mirties jai priklausančioje namo dalyje liko gyventi jos sūnūs A. B. ir R. B.. Jie prižiūrėjo jiems priklausiusią namo dalį antrame aukšte, rūpinosi. Namo šildymu užsiėmė A. N. ir jam padėjo A. B.. A. N. parodė, kad iš karto po B.N. B. mirties A. B. ir R. B. pasidalino kambarius, vienas gyveno, viename, kitas kitame, o trečias buvo bendras. A. B. remontavo savo kambarį, o R. B. neremontavo. Načajus parodė, kad už elektrą ir žemę mokėdavo per pusę su antro aukšto savininkais, t.y. A. B. ir R. B., dažniausiai mokesčiais dalindavosi su Artūru, pinigus atnešdavo Artūras, nes tuo metu jis dirbo, o Rolandas buvo studentas. Po B.N. B. mirties, rudenį, jai priklausančią žemės sklypo dalį tvarkė A. B., kad jokių ginčų tarp jų dėl naudojimosi patalpomis nebuvo, kadangi Rolandas buvo studentas, antro aukšto namo eksploatavimo išlaidas apmokėdavo A. B.. Konfliktų tarp brolių taip pat nebuvo, nei kai jie gyveno antrame aukšte, nei kai Rolandas kėlėsi į pirmą aukštą. A. N. parodė, kad B.N. B. namo dalį paveldėjo abu sūnūs, manė, kad kaip A. B., taip ir R. B. yra B.N. B. priklausančios namo dalies savininkai. Faktas, kad R. B. buvo vienintelis B. N. B. priklausančios dalies savininkas jam nebuvo žinomas. A. N. parodė, kad už jo parduodamą namo dalį pinigus atnešė A. B. dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad po jam priklausančios namo dalies pardavimo namo savininkais buvo, pirmo aukšto R. B., antro aukšto A. B.. Parduodamas jam priklausančią namo dalį manė, kad parduodamos dalies savininkais bus abu broliai, mano, kad tarp brolių galėjo būti susitarimas / 2t b.l. 85-89/.

Be to, pati atsakovė S. B. 2015-05-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad sudarė santuoką su R. B. 1993 metais, į namą atsikraustė praėjus metams po B. N. B. mirties. Broliai jau buvo pasidalinę kambarius, kuriuose gyveno, kiemą ir namą tvarkė abu broliai bendrai. Nežino ar duodavo A. B. pinigus už mokesčius jos sutuoktiniui R. B.. Be to, atsakovė G. B. palikimo priėmimo metu dar ir nebuvo gimusi. Tokiu būdu, ir pati atsakovė S. B. pripažįsta tą aplinkybę, kad ieškovas priėmė palikimą po savo motinos B.N. B. mirties.

Atmestinas atsakovių argumentas neva visus mokesčius mokėjo vienas R. B., kadangi iš nustatytų bylos aplinkybių, liudytojų parodymų, ieškovo paaiškinimų, darytina išvada, kad palikimo priėmimo metu ieškovas dirbo, o jo brolis R. B. buvo studentas, kad mokesčius už paveldimą ir paveldėtą namo dalį, jos išlaikymą, už komunalinius mokesčius mokėjo ieškovas A. B., kuris rūpinosi kaip namu, taip ir aplinka, tokiu būdu ieškovas prisidėjo ir savo lėšomis ir savo darbu paveldėtam turtui išlaikyti.

Atsakovės, t.y. ieškovo brolio R. B. sutuoktinė S. B. ir jo dukra G. B. savo argumentams pagrįsti, kad ieškovas nemokėjo mokesčių į bylą pateikė 1997-09-25 technines sąlygas dujofikavimui,1994-10-19 įkeitimo sutartį dėl 50000lt paskolos iš AB Ūkio banko, paskolos sutartį 1994-07-19 dėl 34000lt paskolos iš A. N., 1995-02-02 sutartį dėl vandens tiekimo, 1995-06-13 sutartį dėl vandens tiekimo/1t, b.l. 101-109/, 1995-02-20 gamtinių dujų tiekimo sutartį/ 2t b.l. 137-138/ sudarytas R. B. vardu, 2008-08-07,2007-12-28,2006-08-31,2005-08-31, 2004-12-31 apmokėtas sąskaitas už dujas/ 2t b.l. 139-143/, nuo 1995-01-02 iki 2012-09-30 apmokėtas sąskaitos už vandenį/ 2t b.l. 110-123/, nuo 1995-02-01 iki 2009-02-01 apmokėtas sąskaitas už elektrą/2t b.l. 124-136/ R. B. vardu, 2006-08-09 komunalinių atliekų tvarkymo sutartį/ 2t b.l. 144,145/, sudarytą S. B. vardu, apmokėtas sąskaitas už buitinių atliekų išvežimą 2010-11-30, 2011-07-31/ 2t b.l. 146,147 S. B. vardu, žemės mokesčio deklaracijas už 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metus/ 2t b.l. 148-154/ R. B. vardu, tačiau šios visos sutartys, deklaracijos, mokesčių sumokėjimą patvirtinantys įrodymai yra sudaryti daug vėliau po palikimo priėmimo, be to, atsakovės R. B. sutuoktinė S. B. ir jo dukra atsakovė G. B. nepaneigė ieškovo argumentų, kad ieškovas A. B. atiduodavo savo broliui, R. B. pinigus už jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies išlaikymą, už mokesčius už komunalinius patarnavimus, ir už žemės mokestį. Taip pat bylos medžiaga nenustatyta, kad tarp brolių A. B. ir R. B. būtų ginčai dėl mokesčių, namo išlaikymo, naudojimosi turtu, tačiau nustatytos priešingos aplinkybės, ką patvirtino liudytojai, kad broliai labai gerai sutarė, kad tarp jų niekada nebuvo ginčų, konfliktų. Be to, kaip jau minėta, atsakovių pateikti dokumentai yra sudaryti po palikimo priėmimo, todėl jie negali nei patvirtinti, nei paneigti palikimo priėmimo fakto. Be to, įkeitimo sutartis sudaryta vėliau, t.y. jau po namo dalies iš A. N. įsigijimo.

Tokiu būdu, atmestini atsakovių argumentai, kad ieškovas nepriėmė palikimo, neišreiškė savo valios priimti palikimą, tapti savininku, kadangi jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir ištirtiems teismo posėdžio metu įrodymams, kurių visuma patvirtina palikimo priėmimo faktą. Tą aplinkybę, kad ieškovas priėmė palikimą ir laike, kad jis yra ¼ dalies gyvenamojo namo, garažų ir kitų statinių savininkas, o tam ieškovo brolis R. B. neprieštaravo, patvirtina faktiniai duomenys, jog ieškovo šeimos nariai, būtent sutuoktinė ir sūnūs apsigyveno jam priklausančiose patalpose, kur jie ir buvo priregistruoti ir gyvena iki šiol, o tai reiškia, kad R. B. sutiko su ta aplinkybe, kad namas priklauso ir ieškovui. Ieškovas A. B. taip pat nurodė, kad pastatė pavėsinę, įdėjo duris, padarė namo pagerinimus, langus pakeitė, šildymo sistemą pertvarkė, prižiūrėjo ir prižiūri aplinką, namą, mokėjo ir moka mokesčius. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo indėlį į namo, kurio senas adresas - (duomenys neskelbtini), Kaune pagerinimus, t.y. įvedė telefono liniją 1994-10-19, sudarydamas telekomunikacinių paslaugų sutartį su VĮ “Lietuvos Telekomas“/1t, b.l144,159), 2002 metais sudėjo name plastikinius langus, tai patvirtina plastikinių langų ir durų gamybos užsakymas 11746,50lt sumai/1t,b.l. 160/, rūpinosi namo apšildymu, tai patvirtina pateikti krovinio važtaraščiai, pinigų priėmimo kvitai, apmokėjimo kvitai, PVM sąskaitos –faktūros /2t, 5-35/ nuo 2012-12-20 iki 2014-12-18. Be to, ieškovo Danske Bank sąskaitos išrašas nuo 2013-03-12 iki 2014-12-31 patvirtina mokesčių mokėjimą už dujas, vandenį, už telefoną/ 2t, b.l. 39-84/. Šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai A. N., E. M., A. V.. Tokiu būdu, iš nustatytų bylos aplinkybių, ištirtų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovas priėmė visą palikimą po savo motinos mirties, tačiau po palikimo priėmimo kaip R. B. taip ir ieškovas A. B. faktiškai pasidalino motinos palikimą lygiomis dalimis, kiekvienas apsigyvendamas su savo šeimomis paveldėtos namo dalies atskirose patalpose, o vėliau kai buvo įsigyta dalis namo iš jų dėdės A. N., ieškovas apsigyveno antrame namo aukšte, o R. B. pirmame namo aukšte, kad kaip R. B. taip ir ieškovas tvarkė, remontavo, pagerino namą, prižiūrėjo, naudojosi.

Atmestini atsakovių argumentai neva A. N. parodymais negalima vadovautis, kadangi liudytojas A. N. davė parodymus, sutinkamai su LR CPK 192str.8dalimi, t.y. įstatymo nustatyta tvarka prisiekė, be to, A. N. parodymai sutampa su liudytojų E. M. ir A. V. parodymais, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu, be to, ta dalimi , kuria A. N. parodė, kad neskolino R. B. pinigų, nesivadovaujama, be to, antrosios šios sutarties šalies taip pat nėra, nes R. B. miręs, todėl visų aplinkybių nustatyti dėl paskolos, nėra galimybių.

Tas aplinkybes, patvirtina nustatytos bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai šioje byloje, kuriomis nustatyta, kad kol buvo gyvas ieškovo brolis R. B. ieškovo teisės į jo paveldėtą turtą nebuvo varžomos ir ginčijamos, R. B. ir ieškovas A. B. po palikimo priėmimo po motinos mirties apsigyveno kiekvienas savo kambaryje, vėliau apsigyveno su savo šeimomis paveldėtoje namo dalyje, ja naudojosi kartu, prižiūrėjo, šeimos nariai buvo priregistruojami name, vėliau įsigijus kitą namo dalį, pasidalijo namą aukštais ir gyveno toliau kartu naudodamiesi namu, jį prižiūrėdami, ieškovas savo darbu ir savo lėšomis gerino namą, prižiūrėjo aplinką, abu mokėjo mokesčius, R. B. persikėlus gyventi kitur, name liko gyventi ieškovas su savo šeima.

Pagal LR CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. 1964 m. CK specialių ieškinio senaties terminų paveldėjimo teisiniams santykiams nenustatyta, todėl taikytinas bendrasis 3-jų metų ieškinio senaties terminas nustatytas LR CK 1964m. 84str. Pagal LR CK 1964m.red. 86str, .galiojusį palikimo priėmimo metu, ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį sužinojimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Analogiška nuostata nustatyta ir LR CK 1.127str, pagal kurį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 d. nustatyta, kad CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Be to, LR CK 1964m.587straipsnyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai, t.y. faktiniu valdymu ir besikreipiant pas notarą, todėl išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą 1993-08-25 R. B. buvo pažeisti, kaip LR CK 1964m. 573str dėl palikimo lygių dalių, taip ir LR CK 1964m 587str dėl palikimo būdų, nes ieškovas nesikreipė per 6 mėnesius į notarą dėl palikimo priėmimo, o priėmė palikimą per 6 mėnesius faktiniu valdymu, taip pat pažeistas ir CK 1964m. 591str. dėl palikimo atsisakymo, kadangi ieškovas neatsisakė nuo palikimo.