Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie 12 val. nuėjo į parduotuvę „Norfa“, po 12.15 val., išeidamas iš parduotuvės, sutiko M. M. ir nuėjo iki tos vietos. Ten buvo dar kiti asmenys, tarp jų ir A. K.. Jis su visais pasisveikino, ištiesdamas ranką A. K., šis staigiai patraukė ranką į save. Jis A. K. pirmą kartą pamatė, bet pasisveikino ir su juo kaip su visais. Pasak kaltinamojo, jis stūmė rankas į priešingą pusę, norėjo parodyti kaip pratimą. Jie pasistumdė rankomis į šonines puses, tai – pratimas, kad stipresnis turi laikyti, o kitas stumti. Paskui jis sėdėjo toliau apie valandą ant tų bėgių, kažkur po valandos nuėjo namo. Visą laiką leido namuose, kažkur prieš 19 val. pamatė, kad vyks krepšinio rungtynės, todėl nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Kaltinamojo teigimu, eidamas tuo pačiu keliu per geležinkelio bėgius, pamatė, kad sėdi M. M. ir A. K.. Apsipirkęs ėjo tuo pačiu keliu, M. M. pakvietė prieiti, paprašė 1 butelio alaus, todėl jam davė alaus ir užsirūkė cigaretę. Pradėjo šnekėti su A. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Nepamena, ką kalbėjo, bet lyg nukentėjusysis klausė, ko jis nori iš šio kaimelio, ką čia veikia. Tada A. K. greitai atsistojo ir užgriuvo ant jo. Jie kartu nugriuvo, pradėjo grumtis. A. K. buvo ant jo, pradėjo badyti pirštais į akis, numetė ausines, kurias turėjo ant galvos. Kaltinamojo teigimu, jis (T. K.) pradėjo daužytis, gintis rankomis, alkūnėmis, visaip kaip tik galėjo. Jie abu grūmėsi, vartėsi. Jis kelis kartus atsiskyrė nuo A. K., o kai pavyko atsistoti, pasišalino link namų pusės. Kažkur 30 metrų bėgo, paskui ėjo ir tikrino, ar daiktai, raktas, telefonas yra su juo. Tada prie namų sutiko kaimyną V., papasakojo jam kas buvo, kad paliko savo maišelį su pirkiniais ir jie kartu nuėjo paimti to maišelio. V., eidamas jau iš tolo, pamatė maišelį ir du žmones. Tada V. greitai nubėgo, paėmė maišelį, grįžęs atidavė maišelį jam ir abu nuėjo namo. Tas ausines po to jam grąžino moteris vardu G.. Pasak kaltinamojo, iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jį tą dieną matė pirmą kartą. Tuo metu, kai prie rąsto buvo dieną, nebuvo išgėręs, ten vietoje suvartojo butelį alaus. Po to, nuo laiko, kai nuėjo namo ir atėjo antrą kartą iki rąsto, buvo pavartojęs alkoholio, bet nedaug, buvo išgėręs keletą buteliukų alaus. Nukentėjusysis per pietus atrodė kaip pavartojęs alkoholio iš vakaro. Matė dieną toje vietoje, kad buvo stipresni gėrimai – degtinė. Taip pat matė, kad A. K. vartojo alkoholį. Vakare, ar A. K. vartojo alkoholį, negali pasakyti. A. K. vakare buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo prietema, sėdėjo žmogus ant rąsto ir tiek. Vakare prie rąsto buvo trise, daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Kaltinamojo manymu, A. K. buvo agresyvus dėl alkoholio, nieko neaiškino, tik klausė, ko jis nori iš (duomenys neskelbtini) g. Į teismo klausimą, daugiau papasakoti apie aplinkybes, susijusias su galynėjimusi, kaltinamasis T. K. parodė, kad jis stovėjo, A. K. sėdėjo ant rąsto. A. K. buvo jam iš kairės, o M. M. buvo iš dešinės. Jis prisidegė cigaretę, žodis po žodžio ir A. K. staigiai atsistojo bei griebė jį už drabužių. Nugriuvo kelis metrus nuo rąsto. Jis krito ant nugaros, o A. K. – ant jo. Kelis žingsnius jam pavyko atgal padaryti, bet paskui atsirado ant žemės ant nugaros. Kai nugriuvo, A. K. nuėmė ausines ir jas numetė, T. K. sakė jam nemušti, nieko nedaryti. Tuo metu buvo su ausinėmis, vaikščiojo su jomis, džiaugėsi pirkiniu, jas nusipirko 12 val. tą dieną. Kai numetė ausines, A. K. pradėjo pirštais badyti akis, pataikė šalia akies. Jis pradėjo gintis, visaip sukinėtis. Po to jis norėjo išsilaisvinti visokiais veiksmais, bet A. K. jį spaudė visaip, su alkūne spaudė veidą, vyko grumtynės. Galynėjosi abu, tada T. K. atsispyrė kelis kartus nuo A. K., vėl galynėjosi, vartėsi. Atsimena, kad gindamasis pataikė A. K. kelis kartus, tačiau kur, negali pasakyti. Pataikė jam alkūne, keliu, ranka. Kai tik pajuto, kad gali atsistoti, atsistojo ir nubėgo namo. Kaltinamojo teigimu, jam (T. K.) buvo praskelta lūpa, ją galimai prasiskėlė į savo dantis smūgio metu. Nesikreipė į policiją dėl tokio A. K. elgesio. Taip pat nesikreipė pagalbos, nes buvo išgėręs, atsikėlęs pagalvojo, kad neverta kreiptis. Tuo metu nedirbo, nereikėjo kažkokios pažymos. Į teismo klausimą, ar visos konfliktinės situacijos metu matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kaltinamasis T. K. parodė, kad buvo prietema, neturėjo kada žiūrėti į nukentėjusiojo sužalojimus, buvo aktualu ištrūkti. Jis girdėjo nukentėjusiojo teisme duotus parodymus. Tai, kad neva nurodė, jog sudavė iš nugaros, tai iš nugaros ten skardis yra, negalėjo suduoti A. K. iš nugaros. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis gal dėl kažkokių kitų priežasčių davė kitokius parodymus, galbūt nukentėjusysis neatsimena, kaip viskas buvo. Byloje nustatyta dalis sužalojimų galėjo atsirasti nuo kontakto, kai gynėsi. Galėjo suduoti į veido ar galvos sritį nukentėjusiajam. Grumtynės vyko gal kokias 7 minutes. M. M. matydavo dažnai kieme, jis ateidavo pas kaimyną. M. M. piktnaudžiavo alkoholiu. Grumtynių metu M. M. tiesiog sėdėjo ant rąsto ir žiūrėjo kažkur tiesiai. Jis atsisuko į M. M. tikėdamasis, kad padės, bet jis sėdėjo ant rąsto ir žiūrėjo tiesiai. Tuo metu, kai ėjo su V. prie rąsto, jis prie pat nebuvo priėjęs, V. vienas nubėgo ir paėmė maišelį. Tuo metu dar buvo A. K. su M. M. prie rąsto. Nuo parduotuvės iki rąsto yra apie 200 m atstumas. M. M. gal matė, kad ėjo su maišeliu, todėl paprašė alaus, arba numanė, kad ėjo pirkti alaus. Anksčiau M. M. irgi duodavo alaus, jei turėdavo.

Kaltinamasis T. K., atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad dar kurį laiką jis sėdėjo ten ir bendravo, po to, kai susigrūmė rankomis, kiek pamena, kalbėjo apie kažkokius kovos menus ir norėjo parodyti, kaip taisyklingai daryti suktuką. Jis du kartus parodė, o A. K. kažkokį veiksmą norėjo parodyti „su kontaktu“, bet jis (T. K.) vos nepargriuvo ant žemės, t .y. su ranka įsirėmė ant žemės. A. K. nepataikė, o norėjo pagriauti. Dienos metu nė vienas nebuvo pargriuvęs ant žemės. M. M. buvo dieną ir vakare, vakare sėdėjo ant rąsto. Rąstas yra prie pat, 3 metrai, kur grūmėsi su nukentėjusiuoju. M. M. viską matė. Santykiai su M. M. tokie, kad jie pasisveikina, „persimeta“ porą žodžių ir atsisveikina. M. M. nėra priešas, gal labiau draugas, neturi pagrindo jo apkalbėti. Vakare su nukentėjusiuoju buvo pokalbis, žodis po žodžio, atsimena, kad klausė, ko jis nori iš kaimelio. Pokalbis buvo su A. K. vakare. Pasak kaltinamojo, jis nepuolė nukentėjusiojo, M. M. paprašė skardinės alaus, jam davė ją. Smūgius sudavė A. K. tam, kad apsigintų, ištrūktų. Kiek atsimena, sudavė alkūnėmis ir rankomis. Jis pats buvo šonu pasisukęs ir gulėjo po nukentėjusiuoju. Buvo visaip, ne visą laiką ant jo gulėjo nukentėjusysis, buvo porą kartų atsispyręs. Jis krauju neišsitepė, o ar buvo kraujo, negali pasakyti, nematė. Tuo metu jis buvo šoko būsenos. Kai atėjo pareigūnai, jis buvo apsimiegojęs, po išgertuvių, todėl vaizdo įraše turėjo omenyje, kad gynybos metu sudavė A. K. smūgius.

Kaltinamasis T. K., atsakydamas į atstovo advokato klausimus, parodė, kad neišsitepė krauju gulėdamas 7 minutes po nukentėjusiuoju. Jo striukė, nugara, drabužiai buvo purvini, ištepti smėliu. Tyrėjai nerodė to, nes tai pasirodė nereikšmingos aplinkybės, striukė buvo ištepta, kraujo nebuvo. Ryte buvo su tais pačiais drabužiais, kaip ir vakare. Buvo ryte su marškinėliais, bet kai ėjo į parduotuvę, buvo apsivilkęs striukę. Gal 5 minutes vyko konfliktas, atsispyrė nuo jo, kai juto, kad gali atsistoti iš karto, pasišalino. Nematė, kokius sužalojimus padarė A. K.. Jo svoris 75 kg.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžtant iš parduotuvės, yra tokia vietovė, kur sėdi žmonės, ten sėdėjo pažįstami, prie kurių jis prisijungė, gėrė alų, buvo ir T.. Pasak nukentėjusiojo, T. nebuvo anksčiau matytas ar pažįstamas, matė jį pirmą kartą. Jie gėrė, po to T. pradėjo mojuoti rankomis, kojomis. Paprašė T., kad jis liautųsi, nes galėjo kažką užkliudyti, bet T. nenustojo. Tada norėjo T. apraminti veiksmais. Prasidėjo grumtynės, paguldė T. ant žemės, prispaudė ir paprašė apsiraminti. Po to visi toliau sėdėjo, gėrė alų, bendravo, nepagalvojo, kad T. buvo supykęs ant jo. Galbūt po valandos T. išėjo. Visą dieną T. vaikščiojo į parduotuvę ir praeidavo pro juos, bet jau nesustodavo, nebendravo. Taip iki vakaro, o vakare, pasak nukentėjusiojo, jis (A. K.) jau buvo gerai išgėręs, paties momento, kas jam spyrė, nematė. Nukentėjusiojo teigimu, iš liudytojų, kurie sėdėjo su juo tą vakarą, žodžių žino, kad T. jį sumušė. Viską papasakojo žmonai, policijai, buvo nuvežtas į ligoninę. Pareigūnas klausė jo, ar žino, kas jį sumušė, sakė pareigūnui, kad nežino. Pareigūnai pasakė, kad keista, sakė, kad T. prisipažino, kad jį sumušė. T. aiškina, kad jis gynėsi, tai išeina, kad gynyba vyko 19 val., nes grumtynės įvyko apie 12–13 val. dienos metu. Nukentėjusiojo manymu, tai buvo kerštas. Viskas įvyko rugsėjo 27 d., po to buvo paguldytas į ligoninę, išoperuotas, kol sugijo kaulai, negalėjo vykti į sanatoriją, nors į ją turėjo važiuoti spalio 2 d. Tai labai didelis minusas, nes ne iš karto po ligos teko gydytis, o dviem mėnesiais vėliau. Jaučiasi negerai, jei keičiasi orai, skauda veidą. Taip pat skauda tą vietą, kur buvo metalas pastatytas, dantis buvo išmuštas, prasidėjo problemos, ne taip sugijo žandikaulis. Pablogėjo ir klausa, ausis buvo du kartus operuota. Kairioji veido pusė, kuri buvo sumušta, kairioji ausis buvo operuota. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., prie praėjimo per geležinkelį, ten guli rąstai, ten sėdėdavo. Ryte kartu buvo kaimynai D., J., M., paskutinysis – pagrindinis liudytojas, kuris matė, kaip mušė, dar buvo V.. Nukentėjusiojo teigimu, jis (A. K.) nepatyrė sužalojimų, kai vyko grumtynės. Miglotai atsimena, nes buvo gerokai išgėręs, sėdėjo ant rąsto, pajutęs smūgį iš kairės pusės šono, pargriuvo ant žemės. Norėdamas apsiginti, ranka prisidengė veidą. Paskui T. porą kartų jam spyrė į nugarą ir išėjo. Atsikėlus M. pasiūlė nosinaitę, kad nusišluostytų kraują. Kai parkrito, gal buvo praradęs sąmonę, bet atsimena, kad bandė prisidengti rankomis. Įvykio metu gėrė degtinę ir alų, jautėsi apsvaigęs. Smūgį pajuto į galvos kairę pusę, paskui dengėsi galvą rankomis, daugiausia smūgiai buvo į galvą. Taip pat buvo suduota porą kartų į nugarą. Buvo išmuštas dantis, sulaužyta nosis, žandikaulis, plaštaka buvo patinusi. M., kuris yra jo kaimynas, pažįstamas, pasakojo apie įvykį. Po to pasėdėjęs atsipeikėjo ir nuėjo namo, kur atsigulė miegoti, nes labai skaudėjo. Atsibudus ryte, visa pagalvė buvo kruvina, priėjęs prie veidrodžio pažiūrėjo, kad labai baisu, labai skaudėjo galvą ir burną. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kur paaiškino viską. Jie sakė tokiais atvejais kviečia ir policiją. Greitoji medicinos pagalba nuvežė į Santariškių klinikas, kur atvykę pareigūnai paaiškino, kad bet kada gali parašyti pareiškimą. Santariškių ligoninėje pasakė, kad yra žandikaulių kaulų lūžiai, nosies lūžiai. Žalgirio klinikose buvo atlikta operacija, ten gulėjo penkiolika dienų. Dėl civilinio ieškinio tarėsi su advokatu. Kaire ausimi negirdi, su nosimi problemos, taip pat skauda žandą, kur įdėtas metalas, kramtyti iki šiol skauda. Tie likę dantys, kurie sugiję, kaip svetimi, galbūt ten pažeistas nervas. Po įvykio patyrė išgyvenimus, buvo baimė išėjus į lauką parūkyti, nuolat atsigręžia pasižiūrėti. Baimė yra ir iki šiol.

Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, kurių paskutiniai skaitmenys „004“, „007“, nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis ėjo namo keliu, kur važiuoja krovinis automobilis. Jis turi eiti į dešinę, tuo keliu grįžta namo. Nuo šios vietos iki jo namų yra apie 150–200 metrų. Jis ėjo takeliu. Pareigūnams reikėtų važiuoti į dešinę link jo namų.

Nukentėjusysis A. K. po kaltinamojo duotų parodymų parodė, kad kaltinamasis sumaišė aplinkybes, grumtynės buvo dieną, o jis sako, kad jų nebuvo, kad traukėsi rankomis vienas į kitą. Kaltinamasis pradėjo mosikuoti kojomis, rankomis, paprašė jo apsiraminti, pasakė, kad šalia daug žmonių, kaltinamasis nesuprato. Jis patraukė kaltinamąjį ir prispaudė jį prie žemės, gal grumtynių metu ir pataikė jam į akį, negali pasakyti, nes jis priešinosi, tai buvo dieną. Paskui kaltinamasis nurimo, kažkurį laiką sėdėjo, išgėrė alų, dar nusipirko iš jo alaus, po to dienos metu jie toliau sėdėjo ant to rąsto, nutarė švęsti ir po truputį išgėrinėjo, bet kai kaltinamasis aiškino, kad dienos metu kelis kartus jį matė, gal kaltinamasis eidavo į parduotuvę. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamasis laukė, kol jis (A. K.) prisigers, ir galės jam atkeršyti. Vakare, kaip kaltinamasis aiškino, kad vyko grumtynės, tai neatitinka tikrovės. M. M. parodymai duoti tokie, kad jis staiga atsirado, trenkė jam ir spardė jį kojomis. To nebuvo, kad M. M. pakviestų jį, bent to negirdėjo.

Nukentėjusysis A. K., atsakydamas advokatų klausimus, parodė, kad yra sena plokštelė, daugiau dantų nėra, viskas pradingo dėl kaltinamojo veiksmų. Jam netraukė dantų, kol žandikaulis nebuvo sugijęs. Dabar važiuos protezavimui. Nuo lapkričio 14 d. buvo paguldytas į ligoninę dėl ausies, prasidėjo galvos svaigimas ir skausmai labai dideli, to anksčiau nebuvo. Dabar paskirta trečia operacija kovo mėnesį dėl ausies. Pradėdavo ausis pūliuoti, gydytoja išrašydavo vaistų ir viskas būdavo gerai, o dabar paskyrė vaistus, kurie nepadėjo, ir paguldė į ligoninę. Gydytojai papasakojus, kas buvo, ji pasakė, kad gali būti dėl patirtos traumos. Muštynių metu išmušė vieną dantį, paskui iškrito kitas dantis. Dėl žandikaulio lūžio neteko visų dantų. Dantų plokštelė bus kompensuojama. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio aplinkybes atsiminė geriau anksčiau. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Nežino, kodėl apie dantis nieko nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis bijojo prie jo prisiartinti, nes žinojo, kad jį paguldys ant žemės. Pirmų grumtynių metu kaltinamąjį lengvai prispaudė ant žemės ir jis apsiramino. Dabar sveria apytiksliai kaip ir įvykio metu – 103 kg. Kaltinamasis parodė savo įgūdžius, jį patraukė, pargriuvo ant žemės ir prispaudė jo kaklą, jo nesmaugė, tik laikė. Galbūt laikydamas kaltinamąjį badė jam pirštu į kaktą, gal ir pataikė į akį, negali pasakyti. Jis gulėjo ant kaltinamojo, buvo prispaudęs jį savo kūnu.

Specialistė E. Usavičienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtina savo surašytą specialisto išvadą. Ji gyvai apžiūrėjo nukentėjusįjį. Kieti buki daiktai – tai daiktai, neturintys ašmenų, šaunančių galimybių, jiems gali būti priskiriamas tiek paviršius, tiek daiktas, gali būti ir kiti mechanizmai, aplinkos daiktai. Išvados 3 punkte nurodyta, kad sužalojimai nėra specifiniai, bet jie galėjo būti padaryti tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos. Tomis aplinkybėmis, kurios nenurodytos, galėjo būti, jeigu bus nurodyti kiti galimi būdai. Rašant išvadą, jie bus apsvarstyti ir įvertinti. Specialistai tikimybių neapskaičiuoja, pasisakyti tiksliai nėra galimybės, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis atsitiko įvykis, nes niekas neatlieka jokių eksperimentų su žmonėmis, todėl skaičių įvardyti negalėtų. Kadangi, kai matė nukentėjusįjį, jokių išlikusių sužalojimų nebuvo išlikę, vienintelis laikas, kuriuo gali remtis, tai laikas, nurodytas medicinos dokumentuose. Galima būtų patikslinti kaulų lūžius, išrašus siųsti radiologei, kuri galėtų pasakyti, ar sužalojimai ūmūs, ar gyjantys, tačiau radiologė nepasakys konkretaus laiko. Ūmus – tai sužalojimas nėra pradėjęs gyti, nesenas, negyjantis, nėra gijimo židinių. Tada ji teiktų išvadą, ar sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, ar negalėjo. Iš sužalojimų masto negali konkrečiai nurodyti sužalojimo mechanizmo, t. y. ar puolantis, ar ginantis. Pasakyti, kuo galėjo būti padaryti sužalojimai be tikslaus mechanizmo, negali. Neatmetama galimybė, kad asmuo galėjo pats pasidaryti tokio pobūdžio sužalojimus. Klausimą apie alkoholio įtaką galima diskutuoti su klinikiniu toksikologu, nes alkoholio poveikis kiekvienam asmeniui individualus dalykas. Jeigu pateiks jai papildomas aplinkybes, kaip buvo suduoti smūgiai, patikslintų, bet konkretaus smūgių kiekio pasakyti negali. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2021 m. lapkričio 15 d. 10.10 val. Tuo pat metu turėjo dokumentus – iš Santaros klinikų 2021 m. rugsėjo 28 d. išrašą ir Žalgirio klinikos 2021 m. spalio 12 d. išrašą. Apžiūros metu stebėjo chirurgiškai susiūtą žaizdą burnoje, ją matė išoriškai. Apžiūros metu nukentėjusysis skundėsi sužalojimais – galvos skausmais, kairio skruosto skausmu, nebetinka dantų plokštelė, prasčiau pradėjo matyti kaire akimi ir kairio nykščio aptirpimu. 2021 m. spalio 12 d. išraše pateikta anamnezė (pagarsina), apie galvos skausmą dokumente nieko nemato, apie dantų plokštelę taip pat nieko nėra. Žalgirio klinika konsultavo dėl veido lūžių. Išoriškai nosies sužalojimų nebuvo stebėta, medicinos dokumentacijoje yra lūžiai, todėl ir yra duota ši mediko rekomendacija. Skausmas individualus kiekvienam asmeniui, teoriškai spėjant gali skaudėti ilgai, spėjimo būdu gali būti skausmas apie mėnesį, bet tai spėjimas, nes neturi kuo remtis. Vienkartinį kartą griūnant tokiems sužalojimams susidaryti nėra būdinga, nes jam lūžusios skirtingos veido pusės, tai turi būti konkretus daiktas, kuris galėtų apgaubti veidą, krentant ant žemės tokie sužalojimai nebūdingi. Kritimui būdingi odos nubrozdinimai, šiuo atveju jų nestebėjo ir jie nebuvo nurodyti medicininiuose dokumentuose. Teoriškai galėtų, jei būtų padėtos dvi plytos ir jei plyta dar užkabintų nosį. Visi pojūčiai individualūs, atsakyti, kaip jis gali ar negali jaustis, nėra galimybės. Tai pastebėta iš žmonių kalbos, kad visiems, kas turėjo kaulų lūžius, jaučia temperatūrinius pokyčius. Jei eini ir trankaisi į sieną veidu, nenugriuvus, tai tokius sužalojimus galima pasidaryti. Negalima nustatyti valandomis, kada sužalojimai padaryti. Tai yra daroma papildomais tyrimais tik mirusiems asmenims. Medicinos dokumentuose nėra išsamių sužalojimų aprašymų, todėl neturi pagrindo abejoti, kad jie galėjo būti padaryti tuo laiku, jos atskaitos taškas būtų medicinos dokumentai.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį iš tos dienos įvykių. Kadangi tai buvo prieš metus, detalių neatsimena, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu ir duotais parodymais. Įvykį atsiminė pamatęs žmones, gavo iškvietimą ryte į (duomenys neskelbtini) g., kad sumuštas žmogus. Atvykus nukentėjusiojo jau nebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Atvykę sutiko moterį, kuri nupasakojo įvykio aplinkybes, kad vakare atėjo sumuštas nukentėjusysis, kuris buvo girtas ir atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nors buvo stipriai sumuštas. Per naktį pablogėjus sveikatai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. Tada parodė vietą prie geležinkelio, kur renkasi žmonės bendrauti ir girtauti. Apžiūrėjo įvykio vietą ir, bendraujant su gyventojais, buvo gauta informacija apie žmogų, kuris sumušė nukentėjusįjį, paminėjo jo vardą ir pasakė, kad jis nuomojasi kambarį, nurodė adresą. Nuvykus į namą, ten buvo kelių gyventojų namas, duris atidarė jaunuolis, kuris buvo neblaivus, ir, bandant su juo bendrauti, jis papasakojo, kad vyko konfliktas su vienu iš sugėrovų, jie susimušė. Vėliau vyko į ligoninę, kur susirado nukentėjusįjį, jis buvo streso būsenos, su juo dirbo medikai, jo apklausti nebuvo galimybės, klausiant, kas atsitiko, sakė, kad neatsimena, nes buvo neblaivus, dėl pareiškimo nebuvo apsisprendęs. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir vėliau buvo apklausiamas pats nukentėjusysis. Pasak liudytojo, vaikinas teigė, kad jie susigrūmė nepiktybiškai, o bandydami savo jėgas, nes vienas – imtynininkas, o kitas – išmanantis rytų kovos menus. Vaikinas rodė, kad jam irgi buvo suduoti smūgiai ir jis kaip ir atsilygino. Visų aplinkybių neatsimena, daug kas ką pasakojo, bet vaikinas, kuris atidarė duris, teigė, kad buvo konfliktas ir jie susimušė, vėliau lyg dar alumi nepasidalino. Nukentėjusiojo veidas buvo labai sumuštas. Jo ranka buvo sutinusi, ištepta jodu, o kažkurioje galvos pusėje buvo didelė mėlynė ir galva buvo ištinusi. Dabar negali pasakyti, kurioje galvos pusėje buvo sužalojimai. Nukentėjusysis atrodė pasimetęs ir po išgertuvių. Vaikinas, kuris atidarė duris, yra salėje. Kai atvyko į kiemą, moteris sėdėjo terasoje. Ta moteris yra atvykusi liudyti, ji sakė, kad atvyko vyras ar sugyventinis, kuris buvo sumuštas, atsisakė greitosios medicinos pagalbos ir nuėjo miegoti, o įvykio aplinkybes ji pasakojo iš kitų asmenų pasakojimo. Liudytojo teigimu, kai asmenys krenta, jie nusibrozdina, o čia buvo sumuštas žmogus. Tai jo subjektyvi nuomonė, medicininio išsilavinimo neturi. Be abejo, tokie sužalojimai gali būti padaryti grumtynių metu. Kaltinamojo neblaivumo laipsnio netikrino, jo apklausos nevykdė, tik pasidomėjo jo duomenimis, paklausė, ar kaltinamasis dalyvavo. Vizualiai kaltinamasis atrodė girtas ir iš jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir bendraujant matėsi, kad jis dar yra girtas arba jau girtas. Jis pats bendravo su kaltinamuoju, jam uždavinėjo klausimus. Porininkė buvo šalia, todėl turėjo būti filmuojama, ji turėjo „Body“ kamerą. Pas kaltinamąjį nubrozdinimų nesimatė, bet buvo paraudimų, jis pats rodė patinimą ir paraudimą ant savo veido. Tai nebuvo žaizdos pas kaltinamąjį, smūgio būta, bet nestipraus. Tą vietą, kur įvyko įvykis, puikiai žino. Jie įsirengė takelį pereiti geležinkelį ir pakliūti į parduotuvę „Norfa“, ten šiukšlynas didžiulis, padaryti suoliukai ir jie ten nuolat rinkdavosi. Kai pareigūnams reikėdavo rasti kokį žmogų, važiuodavo ten. Tai buvo iš medžių padaryti suoliukai, ten nuvirtę medžiai. Nuo tos vietos iki nukentėjusiojo namų nedidelis atstumas. Toje vietoje yra mašinomis išvažinėtas miško keliukas, yra augmenija, kietų bukų daiktų nėra. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 50–52), liudytojas V. S. parodė, kad negali pasakyti, kas pasakojo apie įvykį, bet buvo tokia situacija, kad jie susiginčijo kas stipresnis, akies įdūrimas irgi buvo, sakė, kad nukentėjusysis kaltinamąjį pargriovė ir sukėlė jam skausmą, o jis vėliau atsikeršijo. Pats kaltinamasis sakė, kad jam dūrė į akį. Patvirtina parodymų dalį, kuriuos teismas pagarsino.

Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik liudytoją M. Š.. Šiuo metu jau nedirba policijoje, tačiau, kiek atsimena, bylą gavo gal lapkričio mėn. prieš metus, buvo atlikti procesiniai veiksmai, nustatytas įtariamasis ir jai perdavė tęsti ikiteisminį tyrimą. Ji apklausė liudytojus, jų pavardžių neatsimena, perklausė Bendrojo pagalbos centro garso įrašą. Byloje buvo gauta ir specialisto išvada. Liudytojo apklausos metu yra užpildoma asmens duomenų pažyma, išaiškinamos teisės ir pareigos, užpildomas protokolas, jis pagarsinamas ir visi proceso dalyviai pasirašo. Atrodo, apklausė kolegą V. S., dar gal kokie penki liudytojai buvo apklausti, gali klysti. Liudytojui visada pagarsinamas apklausos protokolas, jei jis nemoka lietuvių kalbos, dalyvauja vertėjas. Liudytojas pasirašo, prieš tai klausia, ar turi pastabų. Sunku prisiminti liudytojus, bet tai buvo žmonės su kuriais reikėjo lėčiau bendrauti. Jos subjektyvia nuomone, du asmenys galimai turi problemų dėl priklausomybės alkoholiui. Pasak liudytojos, į apklausą visi asmenys atėjo blaivūs, alkoholio kvapo nesijuto, žmonės buvo pasiruošę. Jei kyla įtarimų, prašo kolegų patikrinti blaivumą, šiuo atveju taip nebuvo. Jei nustatoma, kad asmuo neblaivus, sutaria, kad kitą kartą ateitų blaivus.

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 28 d. 10.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g., vakar pakeliui nuo parduotuvės iki pranešėjo namų jį sumušė nepažįstami asmenys. Įtaria nosies lūžį, ištino akis, galvos skausmą (1 t., b. l. 6–7).

2021 m. rugsėjo 28 d. tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 10.51 val. kartu su vyresn. tyrėja M. Š. gavo nurodymą vykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), iš kur A. K. pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. pakeliui iš parduotuvės į namus jį sumušė nepažįstami asmenys. Spėja, kad sulaužyta nosis, sutino akis. Atvykus į įvykio vietą, pasitikusi M. L., prisistačiusi A. K. žmona, paaiškino, kad iki jiems atvykstant, A. K. GMP medikai išvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. M. L. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp 19 val. ir 22 val. jos vyras parėjo namo girtas ir sumuštas. Skambinti į policiją ir GMP kategoriškai atsisakė, nors namiškiai primygtinai jam siūlė tai padaryti. Vėliau ji nuėjo į vietą gretimame miškelyje, prie geležinkelio bėgių, kur jos vyras girtavo su sugėrovais. Ten buvę asmenys jai pasakė, kad vyrą sumušė vaikinas vardu T., galintis nuomotis kambarį (duomenys neskelbtini). Vyro sugėrovai pasakojo, kad A. K. su T., būdami girti, susirungė norėdami išsiaiškinti kuris stipresnis. „Draugiškų“ grumtynių metu T. patyrė pralaimėjimą ir pasišalino, tačiau po kurio laiko grįžęs staiga koja spyrė sėdinčiam A. K. į galvą, o tam nukritus ant žemės, dar kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas. Pati M. L. įvykio nematė. Informaciją pateikė iš nuogirdų. Kartu su M. L. nuvyko į muštynių vietą, ją apžiūrėjo ir nufotografavo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) namą, vieną iš numeriais nepaženklintų namo durų atidarė asmuo, prisistatęs T. K., su asmens tapatybės kortele. T. K. paaiškino, kad galynėjosi su A. K., kuris jam sukėlė skausmą, pykęs, jis A. K. spardė kojomis, siekdamas atkeršyti už tai, kad šis jam pirštu dūrė akį. Tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, nes apie 11.25 val. dar buvo girtas (svirduliavo, kalbėjo nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas). Nuvykus į Santaros klinikas, surado A. K., su kuriuo dirbo medicinos personalas (vykdė tyrimus ir kitus būtinus veiksmus jo sveikatai atstatyti). Jiems buvo leista tik trumpai bendrauti su juo. Iš karto A. K. paaiškino, kad blogai jaučiasi, o įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas. Vėliau, trumpai paaiškinus jam, ką pavyko nustatyti dėl jo sumušimo, A. K. patvirtino teiginius dėl galynėjimosi, bet teigė, kad vėliau, jam stipriai apgirtus, T. K. jį užpuolė ir keršydamas už pralaimėjimą, jį sumušė. A. K. prisiminė, kad galynėjimasis vyko 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 11–13 val., o sumuštas buvo apie 19 val. Daugiau įvykio aplinkybių jis neprisiminė. Aplinkybių tikslinimo metu A. K. paaiškino, kad dėl sveikatos stovio ir medicininių procedūrų eigos tolimesnių veiksmų tęsti negali. Dėl pretenzijų nėra apsisprendęs, tačiau šiuo metu pareiškimo neteiks. Apsispręs, kai šiek tiek atsistatys sveikata ir atmintis bei pasitars su šeima (1 t., b. l. 8–9).

2021 m. lapkričio 9 d. A. K. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) g., prie esančių geležinkelio bėgių (įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)), jam sėdint ant medžio šakos (rąsto) pajuto smūgį t. y. jam nepažįstamas asmuo, kurio nematė, jam trenkė iš kojos į jo kairiąją akį. Dėl smūgio jis nukrito ant žemės. Įvykio metu viską matė kaip per rūką, juto, kad kažkoks asmuo jam vis dar savo kojomis tranko į jo galvas sritį, spiria į nugarą. Kiek kartų buvo suduota, tikrai negali nurodyti, nes buvo ganėtinai daug išgėręs. Įvykio metu jam nežinomas asmuo sukėlė fizinį skausmą, medikai nustatė, kad jam lūžo nosis, buvo išmuštas dantis, kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai. Prašo padėti surasti asmenį, sukėlusį jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 22).

2021 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti nuo (duomenys neskelbtini) g., važiuojamosios kelio dalies esantis miškelis. Patekimas į įvykio vietą yra nuo važiuojamosios kelio dalies, pakilus kalniuku į viršų. Užlipus į kalną, tiesiai matomi geležinkelio bėgiai, iš abiejų pusių matomi medžiai. Paėjus apie 20 metrų į dešinę pusę, kairėje pusėje matoma nulūžusi medžio šaka, aplink kurią mėtosi šiukšlės. Įvykio vietoje matoma baltos spalvos servetėlė su raudonos spalvos dėme, daugiau raudonos spalvos skysčio dėmių, panašių į kraują, nėra (1 t., b. l. 27–31).

2021 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (T. K.), kaip tą, kuris jo kaimynui A. (daugiau duomenų nežino) sukėlė fizinį skausmą. Atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, šukuosenos (1 t., b. l. 44–48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2973/2021 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 2973/2021 (01)) užfiksuota, kad, remiantis A. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžiai, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai abipus, kairio skruostikaulio lūžis, kairio nosikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL SK 2021 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 87–89).

2022 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti 2021 m. rugsėjo 28 d. policijos pareigūnų „Body“ kameroje 1212.

Pirmame vaizdo įraše, kurio kampe užrašas „VILN_2PK_6195A6 2021/09/28“ 11:15:51 (laikas keičiasi), matomas pareigūnas, jis eina link gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Terasoje sėdi moteris raudonu džemperiu ir vyras. Pareigūnas įspėja, kad pokalbis bus įrašomas. Moteris sako, kad jos vyras kvietė policiją, jį sumušė, greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Santaros klinikas. Vakar jį stipriai sumušė vaikinas. Ištino akis, išmuštas dantis, žandas ištinęs, stiprūs galvos skausmai, pirštas arba lūžo, arba išnarintas, nes ištinęs (rodo kairės rankos nykštį). Vaikinas jį mušė kojomis. Viskas įvyko vakar. Pareigūnas klausia, kodėl vakar nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Moteris atsako, kad jis nenorėjo. Pareigūnas klausia, kur viskas įvyko, ar įvykio vietą matė. Moteris atsako, kad už geležinkelio sėdėjo, gėrė kompanija, vaikinas ėjo pro šalį, prisijungė prie jų, po to jie nutarė pasigalynėti. Vaikinas „karatistas“, jos vyras irgi toks. Pasigalynėjo, jos vyras jį paguldė ant žemės, po ko vaikinas pabėgo, po to sugrįžo ir koja spyrė vyrui į veidą, jis tuo metu sėdėjo, nuo smūgio nukrito, tada vaikinas kojomis pradėjo jį mušti. Vaikinas iš (duomenys neskelbtini) namo nuomojasi butą vardu T.. Viskas įvyko vakar apie 19 val., vyras namo grįžo 20 val., akies nesimatė, buvo gumbas, o šiandien jau geriau, kraujas, spjaudėsi krauju. Prisistato, kad ji jo žmona M. L., o vyras A. K..

Antrame vaizdo įraše 11:26:51 (laikas keičiasi) pareigūnas eina bėgiais, kairėje pusėje, prie bėgių miškelyje sėdi du vyrai ir moteris. Pareigūnas klausia, ar jie vakar apie 19 val. buvo čia. Moteris atsako, kad ne, vienas iš vyrų sako, kad buvo darbe. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja.

Trečiame vaizdo įraše 11:41:24 (laikas keičiasi) pareigūnai beldžiasi į duris ir langą, ieško T.. Atidaro duris, kambaryje stovi vaikinas melsvais marškinėliais, patvirtina, kad jis yra T., pareigūnams pateikia asmens dokumentą. Į pareigūno klausimą, ką vakar pridarė, atsako, kad buvo incidentas, kai jis su asmeniu susimušė, jis sėdėjo ir toliau gėrė. Pirmą kartą matė tą žmogų. Pareigūnas įspėja, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, prašo papasakoti, kas vakar atsitiko, nes pareigūnams jau papasakojo kiti asmenys. T. sako, kad niekas negalėjo papasakoti, nes jie buvo trise, jis, vyras, su kuriuo susimušė, ir dar vienas žmogus M.. Pareigūnas klausia, ar jie susimušė, ar tik galynėjosi. T. atsako, kad nežino, kaip paaiškinti, nes pats neatsimena, kaip ten viskas buvo, bet tas vyras pirmas užšoko ant jo. Pareigūnas sako, kad jam papasakojo, jog jis ėjo pro šalį, tada prisėdo, nutarė „pasimatuoti“ jėgomis, vyras jį pargriovė, jis išėjo, paskui grįžo ir sumušė jį. T. sako, kad klaidinga versija, viskas įvyko vienoje vietoje, jis nusipirko ausines už 100 Eur, tuo metu ten prarado ausines, šiandien 6 ryto važiavo ieškoti.

Ketvirtame vaizdo įraše 11:46:37 (laikas keičiasi) T. aiškina, kad jie vieną kartą susikibo, vyras ant jo, po to jis tą vyrą paspardė, nes buvo labai piktas, nes jam pirštu į akį dūrė, lūpa ištinusi (rodo į lūpą kairėje pusėje) ir barzda. Susinervino, įvyko vyriškas susikibimas. Jis dar alaus turėjo, 6 vnt. „Tuborg“, paliko ten, nes jam reikėjo namo, žmogus atvažiavo. Po to jis susitiko su draugu ukrainiečiu, paaiškino jam visą situaciją, kas atsitiko, kad susimušė, paprašė nueiti kartu pasiimti alaus. Draugas paėmė alų, o jis buvo tik pusę kelio nuėjęs.

Penktame vaizdo įraše 12:32:01 (laikas keičiasi) pareigūnai užeina į palatą, matomas nukentėjusysis A. K.. Pareigūnai prisistato, įspėja, kad pokalbis įrašomas. A. K. kairė akis užtinusi, matoma kraujosruva. Jis aiškina, kad vakar buvo išgėręs, nuėjo prie geležinkelio, kur viskas ir atsitiko. Jis nieko neatsimena. Buvo momentas, kai juto smūgius į nugarą, tuo metu gulėjo ant žemės, o kaip ir kas pradėjo, nepamena, jeigu žinotų, kas mušė, tai jam turėtų pretenzijų. Pareigūnas aiškina, kad nustatė, kas jį mušė, jis susimušė su T. iš (duomenys neskelbtini) namo. A. K. patikslina, ar tai toks jaunas. Pareigūnas aiškina, kad toks jaunas, kūdas, pusę jo (A. K.). A. K. nusistebi „Ir jis man taip padarė?“. Pareigūnas sako, kad jo žmona ir kiti asmenys sakė, kad jis su kitais asmenimis vartojo alkoholį, po to nutarė pasigalynėti, jis T. nugalėjo. A. K. sako, kad tas „nugalėjimas“ buvo anksti ryte, 11–12 val., jis su vyrais sėdėjo ant rąsto, gėrė, atėjo T. su alumi, jis nusipirko iš T. alaus. Pareigūnas pasakoja, kad jie susiginčijo, kuris stipresnis, ir A. K. T. parvertė ant žemės, dūrė jam pirštu į akį, o T. supykęs, jį apspardė. A. K. sako, tai T. palaukė, kol jis vakare buvo visiškai girtas, jį pagavo. Pareigūnas klausia, ar jie aiškinsis patys, nes susimušė girti, iš vyriškų ambicijų, kuris stipresnis, T. aiškina, kad viskas buvo vienu metu, kiti sako, kad buvo tarpas. A. K. sako, kad tai buvo į pavakarį, tarp 7–8 val. Pareigūnas sako, kad jie nustatė T., klausia, ar A. K. rašys pareiškimą, ar turi pretenzijų, nes abu mušėsi (1 t., b. l. 90–91). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2022 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio turinio matyti, kaip pranešėjas A. K. informuoja operatorių, kad adresu (duomenys neskelbtini) g., vakar jį sumušė. Nurodė, kad skauda galvą, atrodo, nosis sulaužyta, akis patinusi, neatsidaro, pirštas sulaužytas, du dantys išmušti (1 t., b. l. 94–95). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame garso įraše.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną bylai reikšmingoje vietoje apie 12–13 val. susigrūmė su T. K. (paguldė T. K. ant žemės, prispaudė ir paprašė apsiraminti, besigrumiant galėjo kaltinamajam pataikyti į akį, nes šis priešinosi). Pasak nukentėjusiojo, tuo metu jis nebuvo patyręs sužalojimų, nustatytų byloje. A. K. taip pat parodė, kad tą pačią dieną apie 19 val. toje pačioje vietoje jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir staiga pajuto smūgį į galvos kairę pusę, paskui dengėsi galvą rankomis, daugiausia jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis patyrė byloje nustatytus sužalojimus būtent apie 19 val. A. K. teigimu, jis nematė, koks asmuo padarė jam minėtus sužalojimus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 33, 36–37). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. K. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti T. K., juolab byloje nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio šie asmenys nebuvo pažįstami. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme irgi nenurodė priežasčių, dėl kurių A. K. galėtų duoti melagingus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis asmens, kuris galimos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, parodymais. Tokia asmens fiziologinė būsena galimos nusikalstamos veikos padarymo metu gali turėti įtakos nebent jo parodymų patikimumui (pavyzdžiui, ar asmuo tiksliai atsimena bylai reikšmingas aplinkybes). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad A. K. neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu turėjo esminės įtakos atsiminti bylai reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad liudytoja M. L. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad ji apie 14 val. buvo nuėjusi į nagrinėjamo įvykio vietą ir matė A. K., kuris nebuvo sužalotas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad M. L. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti T. K.. Taigi šiuo atveju teigti, kad A. K. galėjo patirti kokius nors sužalojimus apie 12–13 val., nėra pagrindo.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl civilinio ieškinio tarėsi su advokatu. Kaire ausimi negirdi, su nosimi problemos, taip pat skauda žandą, kur įdėtas metalas, kramtyti iki šiol skauda. Tie likę dantys, kurie sugiję, jie kaip svetimi, galbūt ten pažeistas nervas. Po įvykio patyrė išgyvenimus, buvo baimė išėjus į lauką parūkyti, nuolat atsigręžia pasižiūrėti, baimė yra ir iki šiol.