- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 1-1628-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Egidijus Vosylis
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 264 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atleistas nuo 1 metų laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio bėgių, koja spyrė sėdinčiam A. K. į veidą, po to šiam pargriuvus ant žemės, jį spardė kojomis į galvą ir nugarą, tokiais savo veiksmais padarė A. K. poodinę kraujosruvą apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruvą apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžius, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius abipus, kairio skruostikaulio lūžį, kairio nosikaulio lūžį, kas visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
T. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie 12 val. nuėjo į parduotuvę „Norfa“, po 12.15 val., išeidamas iš parduotuvės, sutiko M. M. ir nuėjo iki tos vietos. Ten buvo dar kiti asmenys, tarp jų ir A. K.. Jis su visais pasisveikino, ištiesdamas ranką A. K., šis staigiai patraukė ranką į save. Jis A. K. pirmą kartą pamatė, bet pasisveikino ir su juo kaip su visais. Pasak kaltinamojo, jis stūmė rankas į priešingą pusę, norėjo parodyti kaip pratimą. Jie pasistumdė rankomis į šonines puses, tai – pratimas, kad stipresnis turi laikyti, o kitas stumti. Paskui jis sėdėjo toliau apie valandą ant tų bėgių, kažkur po valandos nuėjo namo. Visą laiką leido namuose, kažkur prieš 19 val. pamatė, kad vyks krepšinio rungtynės, todėl nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Kaltinamojo teigimu, eidamas tuo pačiu keliu per geležinkelio bėgius, pamatė, kad sėdi M. M. ir A. K.. Apsipirkęs ėjo tuo pačiu keliu, M. M. pakvietė prieiti, paprašė 1 butelio alaus, todėl jam davė alaus ir užsirūkė cigaretę. Pradėjo šnekėti su A. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Nepamena, ką kalbėjo, bet lyg nukentėjusysis klausė, ko jis nori iš šio kaimelio, ką čia veikia. Tada A. K. greitai atsistojo ir užgriuvo ant jo. Jie kartu nugriuvo, pradėjo grumtis. A. K. buvo ant jo, pradėjo badyti pirštais į akis, numetė ausines, kurias turėjo ant galvos. Kaltinamojo teigimu, jis (T. K.) pradėjo daužytis, gintis rankomis, alkūnėmis, visaip kaip tik galėjo. Jie abu grūmėsi, vartėsi. Jis kelis kartus atsiskyrė nuo A. K., o kai pavyko atsistoti, pasišalino link namų pusės. Kažkur 30 metrų bėgo, paskui ėjo ir tikrino, ar daiktai, raktas, telefonas yra su juo. Tada prie namų sutiko kaimyną V., papasakojo jam kas buvo, kad paliko savo maišelį su pirkiniais ir jie kartu nuėjo paimti to maišelio. V., eidamas jau iš tolo, pamatė maišelį ir du žmones. Tada V. greitai nubėgo, paėmė maišelį, grįžęs atidavė maišelį jam ir abu nuėjo namo. Tas ausines po to jam grąžino moteris vardu G.. Pasak kaltinamojo, iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, jį tą dieną matė pirmą kartą. Tuo metu, kai prie rąsto buvo dieną, nebuvo išgėręs, ten vietoje suvartojo butelį alaus. Po to, nuo laiko, kai nuėjo namo ir atėjo antrą kartą iki rąsto, buvo pavartojęs alkoholio, bet nedaug, buvo išgėręs keletą buteliukų alaus. Nukentėjusysis per pietus atrodė kaip pavartojęs alkoholio iš vakaro. Matė dieną toje vietoje, kad buvo stipresni gėrimai – degtinė. Taip pat matė, kad A. K. vartojo alkoholį. Vakare, ar A. K. vartojo alkoholį, negali pasakyti. A. K. vakare buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo prietema, sėdėjo žmogus ant rąsto ir tiek. Vakare prie rąsto buvo trise, daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Kaltinamojo manymu, A. K. buvo agresyvus dėl alkoholio, nieko neaiškino, tik klausė, ko jis nori iš (duomenys neskelbtini) g. Į teismo klausimą, daugiau papasakoti apie aplinkybes, susijusias su galynėjimusi, kaltinamasis T. K. parodė, kad jis stovėjo, A. K. sėdėjo ant rąsto. A. K. buvo jam iš kairės, o M. M. buvo iš dešinės. Jis prisidegė cigaretę, žodis po žodžio ir A. K. staigiai atsistojo bei griebė jį už drabužių. Nugriuvo kelis metrus nuo rąsto. Jis krito ant nugaros, o A. K. – ant jo. Kelis žingsnius jam pavyko atgal padaryti, bet paskui atsirado ant žemės ant nugaros. Kai nugriuvo, A. K. nuėmė ausines ir jas numetė, T. K. sakė jam nemušti, nieko nedaryti. Tuo metu buvo su ausinėmis, vaikščiojo su jomis, džiaugėsi pirkiniu, jas nusipirko 12 val. tą dieną. Kai numetė ausines, A. K. pradėjo pirštais badyti akis, pataikė šalia akies. Jis pradėjo gintis, visaip sukinėtis. Po to jis norėjo išsilaisvinti visokiais veiksmais, bet A. K. jį spaudė visaip, su alkūne spaudė veidą, vyko grumtynės. Galynėjosi abu, tada T. K. atsispyrė kelis kartus nuo A. K., vėl galynėjosi, vartėsi. Atsimena, kad gindamasis pataikė A. K. kelis kartus, tačiau kur, negali pasakyti. Pataikė jam alkūne, keliu, ranka. Kai tik pajuto, kad gali atsistoti, atsistojo ir nubėgo namo. Kaltinamojo teigimu, jam (T. K.) buvo praskelta lūpa, ją galimai prasiskėlė į savo dantis smūgio metu. Nesikreipė į policiją dėl tokio A. K. elgesio. Taip pat nesikreipė pagalbos, nes buvo išgėręs, atsikėlęs pagalvojo, kad neverta kreiptis. Tuo metu nedirbo, nereikėjo kažkokios pažymos. Į teismo klausimą, ar visos konfliktinės situacijos metu matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kaltinamasis T. K. parodė, kad buvo prietema, neturėjo kada žiūrėti į nukentėjusiojo sužalojimus, buvo aktualu ištrūkti. Jis girdėjo nukentėjusiojo teisme duotus parodymus. Tai, kad neva nurodė, jog sudavė iš nugaros, tai iš nugaros ten skardis yra, negalėjo suduoti A. K. iš nugaros. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis gal dėl kažkokių kitų priežasčių davė kitokius parodymus, galbūt nukentėjusysis neatsimena, kaip viskas buvo. Byloje nustatyta dalis sužalojimų galėjo atsirasti nuo kontakto, kai gynėsi. Galėjo suduoti į veido ar galvos sritį nukentėjusiajam. Grumtynės vyko gal kokias 7 minutes. M. M. matydavo dažnai kieme, jis ateidavo pas kaimyną. M. M. piktnaudžiavo alkoholiu. Grumtynių metu M. M. tiesiog sėdėjo ant rąsto ir žiūrėjo kažkur tiesiai. Jis atsisuko į M. M. tikėdamasis, kad padės, bet jis sėdėjo ant rąsto ir žiūrėjo tiesiai. Tuo metu, kai ėjo su V. prie rąsto, jis prie pat nebuvo priėjęs, V. vienas nubėgo ir paėmė maišelį. Tuo metu dar buvo A. K. su M. M. prie rąsto. Nuo parduotuvės iki rąsto yra apie 200 m atstumas. M. M. gal matė, kad ėjo su maišeliu, todėl paprašė alaus, arba numanė, kad ėjo pirkti alaus. Anksčiau M. M. irgi duodavo alaus, jei turėdavo.
Kaltinamasis T. K., atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad dar kurį laiką jis sėdėjo ten ir bendravo, po to, kai susigrūmė rankomis, kiek pamena, kalbėjo apie kažkokius kovos menus ir norėjo parodyti, kaip taisyklingai daryti suktuką. Jis du kartus parodė, o A. K. kažkokį veiksmą norėjo parodyti „su kontaktu“, bet jis (T. K.) vos nepargriuvo ant žemės, t .y. su ranka įsirėmė ant žemės. A. K. nepataikė, o norėjo pagriauti. Dienos metu nė vienas nebuvo pargriuvęs ant žemės. M. M. buvo dieną ir vakare, vakare sėdėjo ant rąsto. Rąstas yra prie pat, 3 metrai, kur grūmėsi su nukentėjusiuoju. M. M. viską matė. Santykiai su M. M. tokie, kad jie pasisveikina, „persimeta“ porą žodžių ir atsisveikina. M. M. nėra priešas, gal labiau draugas, neturi pagrindo jo apkalbėti. Vakare su nukentėjusiuoju buvo pokalbis, žodis po žodžio, atsimena, kad klausė, ko jis nori iš kaimelio. Pokalbis buvo su A. K. vakare. Pasak kaltinamojo, jis nepuolė nukentėjusiojo, M. M. paprašė skardinės alaus, jam davė ją. Smūgius sudavė A. K. tam, kad apsigintų, ištrūktų. Kiek atsimena, sudavė alkūnėmis ir rankomis. Jis pats buvo šonu pasisukęs ir gulėjo po nukentėjusiuoju. Buvo visaip, ne visą laiką ant jo gulėjo nukentėjusysis, buvo porą kartų atsispyręs. Jis krauju neišsitepė, o ar buvo kraujo, negali pasakyti, nematė. Tuo metu jis buvo šoko būsenos. Kai atėjo pareigūnai, jis buvo apsimiegojęs, po išgertuvių, todėl vaizdo įraše turėjo omenyje, kad gynybos metu sudavė A. K. smūgius.
Kaltinamasis T. K., atsakydamas į atstovo advokato klausimus, parodė, kad neišsitepė krauju gulėdamas 7 minutes po nukentėjusiuoju. Jo striukė, nugara, drabužiai buvo purvini, ištepti smėliu. Tyrėjai nerodė to, nes tai pasirodė nereikšmingos aplinkybės, striukė buvo ištepta, kraujo nebuvo. Ryte buvo su tais pačiais drabužiais, kaip ir vakare. Buvo ryte su marškinėliais, bet kai ėjo į parduotuvę, buvo apsivilkęs striukę. Gal 5 minutes vyko konfliktas, atsispyrė nuo jo, kai juto, kad gali atsistoti iš karto, pasišalino. Nematė, kokius sužalojimus padarė A. K.. Jo svoris 75 kg.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ryte nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžtant iš parduotuvės, yra tokia vietovė, kur sėdi žmonės, ten sėdėjo pažįstami, prie kurių jis prisijungė, gėrė alų, buvo ir T.. Pasak nukentėjusiojo, T. nebuvo anksčiau matytas ar pažįstamas, matė jį pirmą kartą. Jie gėrė, po to T. pradėjo mojuoti rankomis, kojomis. Paprašė T., kad jis liautųsi, nes galėjo kažką užkliudyti, bet T. nenustojo. Tada norėjo T. apraminti veiksmais. Prasidėjo grumtynės, paguldė T. ant žemės, prispaudė ir paprašė apsiraminti. Po to visi toliau sėdėjo, gėrė alų, bendravo, nepagalvojo, kad T. buvo supykęs ant jo. Galbūt po valandos T. išėjo. Visą dieną T. vaikščiojo į parduotuvę ir praeidavo pro juos, bet jau nesustodavo, nebendravo. Taip iki vakaro, o vakare, pasak nukentėjusiojo, jis (A. K.) jau buvo gerai išgėręs, paties momento, kas jam spyrė, nematė. Nukentėjusiojo teigimu, iš liudytojų, kurie sėdėjo su juo tą vakarą, žodžių žino, kad T. jį sumušė. Viską papasakojo žmonai, policijai, buvo nuvežtas į ligoninę. Pareigūnas klausė jo, ar žino, kas jį sumušė, sakė pareigūnui, kad nežino. Pareigūnai pasakė, kad keista, sakė, kad T. prisipažino, kad jį sumušė. T. aiškina, kad jis gynėsi, tai išeina, kad gynyba vyko 19 val., nes grumtynės įvyko apie 12–13 val. dienos metu. Nukentėjusiojo manymu, tai buvo kerštas. Viskas įvyko rugsėjo 27 d., po to buvo paguldytas į ligoninę, išoperuotas, kol sugijo kaulai, negalėjo vykti į sanatoriją, nors į ją turėjo važiuoti spalio 2 d. Tai labai didelis minusas, nes ne iš karto po ligos teko gydytis, o dviem mėnesiais vėliau. Jaučiasi negerai, jei keičiasi orai, skauda veidą. Taip pat skauda tą vietą, kur buvo metalas pastatytas, dantis buvo išmuštas, prasidėjo problemos, ne taip sugijo žandikaulis. Pablogėjo ir klausa, ausis buvo du kartus operuota. Kairioji veido pusė, kuri buvo sumušta, kairioji ausis buvo operuota. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., prie praėjimo per geležinkelį, ten guli rąstai, ten sėdėdavo. Ryte kartu buvo kaimynai D., J., M., paskutinysis – pagrindinis liudytojas, kuris matė, kaip mušė, dar buvo V.. Nukentėjusiojo teigimu, jis (A. K.) nepatyrė sužalojimų, kai vyko grumtynės. Miglotai atsimena, nes buvo gerokai išgėręs, sėdėjo ant rąsto, pajutęs smūgį iš kairės pusės šono, pargriuvo ant žemės. Norėdamas apsiginti, ranka prisidengė veidą. Paskui T. porą kartų jam spyrė į nugarą ir išėjo. Atsikėlus M. pasiūlė nosinaitę, kad nusišluostytų kraują. Kai parkrito, gal buvo praradęs sąmonę, bet atsimena, kad bandė prisidengti rankomis. Įvykio metu gėrė degtinę ir alų, jautėsi apsvaigęs. Smūgį pajuto į galvos kairę pusę, paskui dengėsi galvą rankomis, daugiausia smūgiai buvo į galvą. Taip pat buvo suduota porą kartų į nugarą. Buvo išmuštas dantis, sulaužyta nosis, žandikaulis, plaštaka buvo patinusi. M., kuris yra jo kaimynas, pažįstamas, pasakojo apie įvykį. Po to pasėdėjęs atsipeikėjo ir nuėjo namo, kur atsigulė miegoti, nes labai skaudėjo. Atsibudus ryte, visa pagalvė buvo kruvina, priėjęs prie veidrodžio pažiūrėjo, kad labai baisu, labai skaudėjo galvą ir burną. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kur paaiškino viską. Jie sakė tokiais atvejais kviečia ir policiją. Greitoji medicinos pagalba nuvežė į Santariškių klinikas, kur atvykę pareigūnai paaiškino, kad bet kada gali parašyti pareiškimą. Santariškių ligoninėje pasakė, kad yra žandikaulių kaulų lūžiai, nosies lūžiai. Žalgirio klinikose buvo atlikta operacija, ten gulėjo penkiolika dienų. Dėl civilinio ieškinio tarėsi su advokatu. Kaire ausimi negirdi, su nosimi problemos, taip pat skauda žandą, kur įdėtas metalas, kramtyti iki šiol skauda. Tie likę dantys, kurie sugiję, kaip svetimi, galbūt ten pažeistas nervas. Po įvykio patyrė išgyvenimus, buvo baimė išėjus į lauką parūkyti, nuolat atsigręžia pasižiūrėti. Baimė yra ir iki šiol.
Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, kurių paskutiniai skaitmenys „004“, „007“, nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis ėjo namo keliu, kur važiuoja krovinis automobilis. Jis turi eiti į dešinę, tuo keliu grįžta namo. Nuo šios vietos iki jo namų yra apie 150–200 metrų. Jis ėjo takeliu. Pareigūnams reikėtų važiuoti į dešinę link jo namų.
Nukentėjusysis A. K. po kaltinamojo duotų parodymų parodė, kad kaltinamasis sumaišė aplinkybes, grumtynės buvo dieną, o jis sako, kad jų nebuvo, kad traukėsi rankomis vienas į kitą. Kaltinamasis pradėjo mosikuoti kojomis, rankomis, paprašė jo apsiraminti, pasakė, kad šalia daug žmonių, kaltinamasis nesuprato. Jis patraukė kaltinamąjį ir prispaudė jį prie žemės, gal grumtynių metu ir pataikė jam į akį, negali pasakyti, nes jis priešinosi, tai buvo dieną. Paskui kaltinamasis nurimo, kažkurį laiką sėdėjo, išgėrė alų, dar nusipirko iš jo alaus, po to dienos metu jie toliau sėdėjo ant to rąsto, nutarė švęsti ir po truputį išgėrinėjo, bet kai kaltinamasis aiškino, kad dienos metu kelis kartus jį matė, gal kaltinamasis eidavo į parduotuvę. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamasis laukė, kol jis (A. K.) prisigers, ir galės jam atkeršyti. Vakare, kaip kaltinamasis aiškino, kad vyko grumtynės, tai neatitinka tikrovės. M. M. parodymai duoti tokie, kad jis staiga atsirado, trenkė jam ir spardė jį kojomis. To nebuvo, kad M. M. pakviestų jį, bent to negirdėjo.
Nukentėjusysis A. K., atsakydamas advokatų klausimus, parodė, kad yra sena plokštelė, daugiau dantų nėra, viskas pradingo dėl kaltinamojo veiksmų. Jam netraukė dantų, kol žandikaulis nebuvo sugijęs. Dabar važiuos protezavimui. Nuo lapkričio 14 d. buvo paguldytas į ligoninę dėl ausies, prasidėjo galvos svaigimas ir skausmai labai dideli, to anksčiau nebuvo. Dabar paskirta trečia operacija kovo mėnesį dėl ausies. Pradėdavo ausis pūliuoti, gydytoja išrašydavo vaistų ir viskas būdavo gerai, o dabar paskyrė vaistus, kurie nepadėjo, ir paguldė į ligoninę. Gydytojai papasakojus, kas buvo, ji pasakė, kad gali būti dėl patirtos traumos. Muštynių metu išmušė vieną dantį, paskui iškrito kitas dantis. Dėl žandikaulio lūžio neteko visų dantų. Dantų plokštelė bus kompensuojama. Nukentėjusiojo teigimu, įvykio aplinkybes atsiminė geriau anksčiau. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Nežino, kodėl apie dantis nieko nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis bijojo prie jo prisiartinti, nes žinojo, kad jį paguldys ant žemės. Pirmų grumtynių metu kaltinamąjį lengvai prispaudė ant žemės ir jis apsiramino. Dabar sveria apytiksliai kaip ir įvykio metu – 103 kg. Kaltinamasis parodė savo įgūdžius, jį patraukė, pargriuvo ant žemės ir prispaudė jo kaklą, jo nesmaugė, tik laikė. Galbūt laikydamas kaltinamąjį badė jam pirštu į kaktą, gal ir pataikė į akį, negali pasakyti. Jis gulėjo ant kaltinamojo, buvo prispaudęs jį savo kūnu.
Specialistė E. Usavičienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtina savo surašytą specialisto išvadą. Ji gyvai apžiūrėjo nukentėjusįjį. Kieti buki daiktai – tai daiktai, neturintys ašmenų, šaunančių galimybių, jiems gali būti priskiriamas tiek paviršius, tiek daiktas, gali būti ir kiti mechanizmai, aplinkos daiktai. Išvados 3 punkte nurodyta, kad sužalojimai nėra specifiniai, bet jie galėjo būti padaryti tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos. Tomis aplinkybėmis, kurios nenurodytos, galėjo būti, jeigu bus nurodyti kiti galimi būdai. Rašant išvadą, jie bus apsvarstyti ir įvertinti. Specialistai tikimybių neapskaičiuoja, pasisakyti tiksliai nėra galimybės, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis atsitiko įvykis, nes niekas neatlieka jokių eksperimentų su žmonėmis, todėl skaičių įvardyti negalėtų. Kadangi, kai matė nukentėjusįjį, jokių išlikusių sužalojimų nebuvo išlikę, vienintelis laikas, kuriuo gali remtis, tai laikas, nurodytas medicinos dokumentuose. Galima būtų patikslinti kaulų lūžius, išrašus siųsti radiologei, kuri galėtų pasakyti, ar sužalojimai ūmūs, ar gyjantys, tačiau radiologė nepasakys konkretaus laiko. Ūmus – tai sužalojimas nėra pradėjęs gyti, nesenas, negyjantis, nėra gijimo židinių. Tada ji teiktų išvadą, ar sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, ar negalėjo. Iš sužalojimų masto negali konkrečiai nurodyti sužalojimo mechanizmo, t. y. ar puolantis, ar ginantis. Pasakyti, kuo galėjo būti padaryti sužalojimai be tikslaus mechanizmo, negali. Neatmetama galimybė, kad asmuo galėjo pats pasidaryti tokio pobūdžio sužalojimus. Klausimą apie alkoholio įtaką galima diskutuoti su klinikiniu toksikologu, nes alkoholio poveikis kiekvienam asmeniui individualus dalykas. Jeigu pateiks jai papildomas aplinkybes, kaip buvo suduoti smūgiai, patikslintų, bet konkretaus smūgių kiekio pasakyti negali. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2021 m. lapkričio 15 d. 10.10 val. Tuo pat metu turėjo dokumentus – iš Santaros klinikų 2021 m. rugsėjo 28 d. išrašą ir Žalgirio klinikos 2021 m. spalio 12 d. išrašą. Apžiūros metu stebėjo chirurgiškai susiūtą žaizdą burnoje, ją matė išoriškai. Apžiūros metu nukentėjusysis skundėsi sužalojimais – galvos skausmais, kairio skruosto skausmu, nebetinka dantų plokštelė, prasčiau pradėjo matyti kaire akimi ir kairio nykščio aptirpimu. 2021 m. spalio 12 d. išraše pateikta anamnezė (pagarsina), apie galvos skausmą dokumente nieko nemato, apie dantų plokštelę taip pat nieko nėra. Žalgirio klinika konsultavo dėl veido lūžių. Išoriškai nosies sužalojimų nebuvo stebėta, medicinos dokumentacijoje yra lūžiai, todėl ir yra duota ši mediko rekomendacija. Skausmas individualus kiekvienam asmeniui, teoriškai spėjant gali skaudėti ilgai, spėjimo būdu gali būti skausmas apie mėnesį, bet tai spėjimas, nes neturi kuo remtis. Vienkartinį kartą griūnant tokiems sužalojimams susidaryti nėra būdinga, nes jam lūžusios skirtingos veido pusės, tai turi būti konkretus daiktas, kuris galėtų apgaubti veidą, krentant ant žemės tokie sužalojimai nebūdingi. Kritimui būdingi odos nubrozdinimai, šiuo atveju jų nestebėjo ir jie nebuvo nurodyti medicininiuose dokumentuose. Teoriškai galėtų, jei būtų padėtos dvi plytos ir jei plyta dar užkabintų nosį. Visi pojūčiai individualūs, atsakyti, kaip jis gali ar negali jaustis, nėra galimybės. Tai pastebėta iš žmonių kalbos, kad visiems, kas turėjo kaulų lūžius, jaučia temperatūrinius pokyčius. Jei eini ir trankaisi į sieną veidu, nenugriuvus, tai tokius sužalojimus galima pasidaryti. Negalima nustatyti valandomis, kada sužalojimai padaryti. Tai yra daroma papildomais tyrimais tik mirusiems asmenims. Medicinos dokumentuose nėra išsamių sužalojimų aprašymų, todėl neturi pagrindo abejoti, kad jie galėjo būti padaryti tuo laiku, jos atskaitos taškas būtų medicinos dokumentai.
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį iš tos dienos įvykių. Kadangi tai buvo prieš metus, detalių neatsimena, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu ir duotais parodymais. Įvykį atsiminė pamatęs žmones, gavo iškvietimą ryte į (duomenys neskelbtini) g., kad sumuštas žmogus. Atvykus nukentėjusiojo jau nebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Atvykę sutiko moterį, kuri nupasakojo įvykio aplinkybes, kad vakare atėjo sumuštas nukentėjusysis, kuris buvo girtas ir atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nors buvo stipriai sumuštas. Per naktį pablogėjus sveikatai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. Tada parodė vietą prie geležinkelio, kur renkasi žmonės bendrauti ir girtauti. Apžiūrėjo įvykio vietą ir, bendraujant su gyventojais, buvo gauta informacija apie žmogų, kuris sumušė nukentėjusįjį, paminėjo jo vardą ir pasakė, kad jis nuomojasi kambarį, nurodė adresą. Nuvykus į namą, ten buvo kelių gyventojų namas, duris atidarė jaunuolis, kuris buvo neblaivus, ir, bandant su juo bendrauti, jis papasakojo, kad vyko konfliktas su vienu iš sugėrovų, jie susimušė. Vėliau vyko į ligoninę, kur susirado nukentėjusįjį, jis buvo streso būsenos, su juo dirbo medikai, jo apklausti nebuvo galimybės, klausiant, kas atsitiko, sakė, kad neatsimena, nes buvo neblaivus, dėl pareiškimo nebuvo apsisprendęs. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir vėliau buvo apklausiamas pats nukentėjusysis. Pasak liudytojo, vaikinas teigė, kad jie susigrūmė nepiktybiškai, o bandydami savo jėgas, nes vienas – imtynininkas, o kitas – išmanantis rytų kovos menus. Vaikinas rodė, kad jam irgi buvo suduoti smūgiai ir jis kaip ir atsilygino. Visų aplinkybių neatsimena, daug kas ką pasakojo, bet vaikinas, kuris atidarė duris, teigė, kad buvo konfliktas ir jie susimušė, vėliau lyg dar alumi nepasidalino. Nukentėjusiojo veidas buvo labai sumuštas. Jo ranka buvo sutinusi, ištepta jodu, o kažkurioje galvos pusėje buvo didelė mėlynė ir galva buvo ištinusi. Dabar negali pasakyti, kurioje galvos pusėje buvo sužalojimai. Nukentėjusysis atrodė pasimetęs ir po išgertuvių. Vaikinas, kuris atidarė duris, yra salėje. Kai atvyko į kiemą, moteris sėdėjo terasoje. Ta moteris yra atvykusi liudyti, ji sakė, kad atvyko vyras ar sugyventinis, kuris buvo sumuštas, atsisakė greitosios medicinos pagalbos ir nuėjo miegoti, o įvykio aplinkybes ji pasakojo iš kitų asmenų pasakojimo. Liudytojo teigimu, kai asmenys krenta, jie nusibrozdina, o čia buvo sumuštas žmogus. Tai jo subjektyvi nuomonė, medicininio išsilavinimo neturi. Be abejo, tokie sužalojimai gali būti padaryti grumtynių metu. Kaltinamojo neblaivumo laipsnio netikrino, jo apklausos nevykdė, tik pasidomėjo jo duomenimis, paklausė, ar kaltinamasis dalyvavo. Vizualiai kaltinamasis atrodė girtas ir iš jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo ir bendraujant matėsi, kad jis dar yra girtas arba jau girtas. Jis pats bendravo su kaltinamuoju, jam uždavinėjo klausimus. Porininkė buvo šalia, todėl turėjo būti filmuojama, ji turėjo „Body“ kamerą. Pas kaltinamąjį nubrozdinimų nesimatė, bet buvo paraudimų, jis pats rodė patinimą ir paraudimą ant savo veido. Tai nebuvo žaizdos pas kaltinamąjį, smūgio būta, bet nestipraus. Tą vietą, kur įvyko įvykis, puikiai žino. Jie įsirengė takelį pereiti geležinkelį ir pakliūti į parduotuvę „Norfa“, ten šiukšlynas didžiulis, padaryti suoliukai ir jie ten nuolat rinkdavosi. Kai pareigūnams reikėdavo rasti kokį žmogų, važiuodavo ten. Tai buvo iš medžių padaryti suoliukai, ten nuvirtę medžiai. Nuo tos vietos iki nukentėjusiojo namų nedidelis atstumas. Toje vietoje yra mašinomis išvažinėtas miško keliukas, yra augmenija, kietų bukų daiktų nėra. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 50–52), liudytojas V. S. parodė, kad negali pasakyti, kas pasakojo apie įvykį, bet buvo tokia situacija, kad jie susiginčijo kas stipresnis, akies įdūrimas irgi buvo, sakė, kad nukentėjusysis kaltinamąjį pargriovė ir sukėlė jam skausmą, o jis vėliau atsikeršijo. Pats kaltinamasis sakė, kad jam dūrė į akį. Patvirtina parodymų dalį, kuriuos teismas pagarsino.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Žino, kad jie tarpusavyje susimušė, paskui T. kažkur dingo, po to vėl atsirado ir vėl kilo muštynės. Vėliau jie išsiskirstė ir viskas. Įvykis vyko prieš metus, (duomenys neskelbtini) g. šalia geležinkelio. A. K. pažįsta, nes gyvena vienoje gatvėje, o T. nuomojasi butą jų gatvėje. Kai vyko įvykis, buvo vakaro metas, apie 19 val. Pasak liudytojo, dieną jis vartojo alkoholį vienas. Tą dieną matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Per muštynes jis vienas liko su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Iš pradžių jie susikibo, kažkas kažką ne taip pasakė ir įvyko grumtynės, abu buvo parvirtę. Buvo suduoti smūgiai, T. sudavė A. K.. O ar A. K. sudavė T., neatsimena. T. ir A. K. vartojo alkoholį, bet jis su jais kartu alkoholio nevartojo. Matė iš jų elgsenos ir kalbos, kad jie neblaivūs. Paskui buvo 5 min. pertrauka, po kurios vėl kilo muštynės, mušėsi abudu. T. sudavė smūgius A. K.. Pasak liudytojo, matė sužalojimus pas A. K., buvo sužalotas jo veidas. Sužalojimai padaryti po minėtos pauzės nuo pirmų grumtynių. Po muštynių jie išsiskirstė į savo namus. Šiandien nelabai tiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Tą dieną jis buvo išgėręs litrą alaus 6 laipsnių, bet nesijuto apsvaigęs. Toje vietoje buvo gal 20 min. Kai jis atėjo, A. K. sėdėjo vienas ant nuvirtusio medžio, o T. iš kažkur atėjo. Liudytojo teigimu, T. sudavė A. K. kojomis į veidą ir turbūt rankomis. Buvo suduoti daugiau nei 1 smūgis ir daugiau nei 3. Muštynių metu jis sėdėjo ant rąsto, sakė jiems baigti. Mažas laiko tarpas praėjo nuo pirmų grumtynių iki antrų, nuo 5 iki 10 min., laiko neskaičiavo. Dabar atrodo taip, kaip sako, nors seniau sakė kitaip. Nedaug laiko praėjo nuo pirmų muštynių. Atrodo, kad praėjo nedidelis laiko tarpas po grumtynių. Po pauzės, kitų muštynių metu jie vienas kitą mušė. Tai buvo dienos metas, bet nebuvo ir tamsu. Šviesus paros metas – tai diena, o tamsus – vakaras ar naktis. 19 val. buvo sutema, tai nėra šviesus paros metas. Jis buvo apie 3 metrų atstumu nuo muštynių. Grumtynių metu A. K. matė įvairiose pozicijose. A. K. sudavė T. kumščiais į šonus. Į veidą A. K. T. nepataikė. Jie buvo nukritę besimušdami, vartėsi. Šalia daiktų nebuvo primėtyta, buvo šalia rąstas ir geležinkelis gal 5 metrų atstumu nuo rąsto. Geležinkelis – tai betoninės ir metalinės sijos. Jie nesigrūmė prie pat geležinkelio bėgių. Tuo metu buvo trise, J. buvo prieš muštynes, po to nuėjo pas buvusį bendradarbį ir nematė muštynių. Žino, kur gyvena A. K.. Tai apie pusė kilometro atstumas nuo tos vietos, kur vyko įvykis, atstumas didesnis nei 100 metrų. A. K. namo grįžo neasfaltuotu keliu. Šalia kelio stovi gyvenamieji namai. Kaip grįžo A. K. namo, nežino, jo nelydėjo. Kitą dieną pastebėjo sužalojimus pas A. K.. Kai jie mušėsi, nepastebėjo sumušimų pas A. K.. Lyg nebuvo sužalojimų pas A. K. tą dieną prieš jam išeinant namo, nepamena. Jam paskambino ir pasakė apie sužalojimus pas A. K., kitą dieną sužinojo apie sužalojimus. Aplinkybes geriau atsiminė po įvykio. Sakė tiesą apie įvykio aplinkybes. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 41–43), liudytojas M. M. parodė neatsimenantis, kad būtų apklaustas pareigūnės. Jam nebuvo parodytos nuotraukos. Bylos lape 43, tai jo parašas, raštas taip pat. Neatsimena, ar buvo rodomos nuotraukos atpažinti asmenis ar, kad rodytų nuotraukas kompiuterio ekrane. Neatsimena aplinkybių dėl apklausos. Pareigūnas jį apklausė atvažiavęs prie namų, kai A. K. gulėjo ligoninėje. Gali būti, kad dėl alkoholio pavartojimo netiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Liudytojo teigimu, nepiktnaudžiauja alkoholiu, vartoja per išeigines. Galima tikėti dokumentais, kuriuose yra jo parašai, nors neskaitė, kas surašyta protokole. Neatsimena momento dėl apklausos ir kad pasirašinėjo. Skaityti lietuviškai moka.
Liudytojas M. M. per liudytojos M. Š. apklausą parodė, kad pareigūnės nėra matęs. Nepamena apklausos, tai buvo prieš metus. Neatsimena aplinkybių dėl įvykio vietos apžiūros. Policijos komisariate Algirdo g. davė parodymus, jį apklausinėjo pareigūnas. Į apklausą jį atvežė nukentėjusysis, išėjęs iš ligoninės. Apklausos metu skaitė, ką pasirašė. Neatsimena, ar pasirašė. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais po įvykio. Tai, ką išgirdo visi teisme, neteisinga, nes ne viską atsimena.
Liudytoja M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo rugsėjo mėnesį, jos vyras nuėjo į parduotuvę alaus, sakė greitai grįš, tačiau jo ilgai nebuvo. Nuėjus prie geležinkelio, ten sėdėjo jos vyras ir M., gėrė alų. Ji išpylė vieną butelį, kitus du pasiėmė, vieną sudaužė, kitą nusinešė namo. Vyras liko ten sėdėti, nors jį kvietė namo. Vyro ilgai nebuvo, nutarė vėl nueiti pažiūrėti, tai buvo vakare, kai atėjo prie geležinkelio, pamatė, kad bėga kažkoks vyras. Pagalvojo, kad vėl neša alkoholį ir grįžo namo. Po valandos vyras grįžo, užėjo į kambarį, pašaukė ją. Pasakė jam, kad jį kvietė, o jis nėjo, tai kodėl ji turi ateiti. Bet jis toliau šaukė ir jai užėjus, vyras buvo visas sumuštas, veidas sumuštas, nebuvo danties, akis buvo juoda. Paskui jis atsigulė miegoti, labai dejavo, jauto skausmą, o kitą dieną iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino M., kuris atėjęs pradėjo pasakoti, kas buvo, kad jie gėrė, pasakė kaltinamojo vardą. M. pasakojo, kad jie grūmėsi su juo ir kai jie atsikėlė, kaltinamasis nuėjo, vyras su M. liko dviese ir toliau gėrė. Po to, vėl pasirodęs kaltinamasis koja spyrė A. K. į veidą, jis nukrito ir kaltinamasis jį ėmė mušti kojomis. Pasak liudytojos, taip pasakojo M., jai tai žinoma iš jo žodžių. Vyras ilgai gulėjo ligoninėje, gydė ilgai. Įvykis vyko prieš metus. Vyras iš namų išėjo apie 10 val., o ji atėjo prie geležinkelio apie pietus, jis nebuvo sumuštas, sėdėjo dviese su M., vartojo alų. Tuo metu vyras nebuvo stipriai išgėręs, paskui prisigėrė iki vakaro, bet namo apie 19.30 val. grįžo pats. Tą dieną nematė kaltinamojo. Grįžęs vyras buvo labiau išgėręs nei per pietus, jei būtų blaivus, jo nebūtų taip sumušę. Vyras pasakojo, kad jį sumušė. Vyras nesakė kaltinamojo vardo, paskui papasakojo, koks to asmens vardas ir kur jis gyvena. Kai atvyko policija, ji pasakojo viską, ką jai pasakojo M.. A. K. nežinojo kaltinamojo vardo, jie nebuvo pažįstami, bet, kad tai tas žmogus buvo, tai visi patvirtino ir kad jis mušė A. K.. Tą vakarą bijojo kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes vyras buvo išgėręs, negalvojo, kad bus taip blogai. Kitą dieną iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jam viską skaudėjo, išgėręs jis taip stipriai nejuto skausmo. Su M. bendravo kitą dieną, ryte, tada jis buvo blaivus. Vyras savaitę buvo ligoninėje. Vyras skundėsi skausmais, sakė, kad dažnai skauda galvą. Šiuo metu vyras skundžiasi pasekmėmis, įprastai jis nesiskundžia dėl sveikatos, dažnai kreipiasi pas gydytoją. Kitą rytą po įvykio bendravo su pareigūnais, o su M. bendravo iki policijos atvykimo, jis viską papasakojo, o kai baiginėjo pasakoti, atvyko policija. Liudytojos teigimu, kalbėjo su J. ir D., jie pasakojo, kad jie išėjo, jų nebuvo, buvo tik M.. Kaltinamojo T. nepažįsta. Prie jos pareigūnai nekalbėjo su M.. Buvo matyti, kad vyro veidas buvo sumuštas, akis juoda, danties nebuvo, tekėjo kraujas iš nosies, burnos, jo palaidinė buvo kruvina, veidas buvo baisus, visas juodas. Kai grįžo, su vyru nekalbėjo, jis atsigulė į lovą, labai dejavo. Klausė sūnaus, ką daryti, sūnus sakė, kad pažiūrės, kas bus naktį, ryte jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vyras pasakė, kad jį sumušė ir nuėjo miegoti. Nuo tos vietos iki namų atstumas apie 400 m. Matė, kad vyras išgėręs, juk matyti pagal žmogų. Jam nebūdingi išgėrimai, jis išgeria retai. Teismui pagarsinus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 54–56), liudytoja parodė, kad pietūs – tai galėjo būti 14 val. Buvo dar šviesu, kai jis grįžo. Ji žiūrėjo televizorių, žinios prasideda 20 val., tą vakarą jos dar nebuvo prasidėjusios, todėl padarė išvadą, kad vyras atėjo 19.30 val.
Liudytojas J. B. (J. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Jis apie įvykį nieko nežino, su draugu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir keturiese nuėjo prie medžio. Po to priėjo A. K., jam buvo bloga, jis davė M. M. 10 Eur, kad nupirktų degtinės. Kai jam paskambino draugas, su D. išėjo ir negrįžo prie tų medžių, nieko nematė. Kada vyko įvykis, neatsimena, bet tai buvo praeitais metais. Ten eina geležinkelis ir yra nugriauti medžiai, ten jie išgėrinėja. Tą vietą vadina rąstu. Su D. susiskambino ir susitiko su ponia G. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo gerti, paskui apie 10.30 val. atėjo A. K.. Tada išėjo su D., kai jis paskambino, ir nebegrįžo. Su A. K. buvo susitikę gal 5 min., su juo kartu alkoholio nevartojo. Tai buvo apie 11 val. Toje vietoje ir susipažino su kaltinamuoju, kai kažkada teko vartoti alkoholį. Ponia, kuri gėrė, ji liko su M. M., jie matė įvykį ir kitą dieną papasakojo, kad susimušė. Sakė, kad vienas buvo neblaivus, kitas taip pat, ir žodis po žodžio taip išėjo. A. K. jis pažįsta seniai. G. ir M. M. pažįsta irgi ilgai. M. M. jam nieko nesakė, apie tai pasakė G.. G. sakė, kad atėjo išgėręs kaltinamasis, jie kalbėjosi ir pradėjo mosikuoti kojomis į A. K.. Jis jį paguldė ir pasakė eiti namo. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 60), liudytojas J. B. parodė, kad išeina, jog M. M. meluoja. Jam abi įvykių sekas pasakojo G.. Atsimena, kad jis buvo policijoje, nuvyko į policiją su D. J.. Policijoje jis buvo normalios būsenos, buvo vertėja, su tyrėja kalbėjo lietuviškai. Po to ji pakvietė vertėją, kuri perskaitė tai, ką užrašė tyrėja. Protokolo turinio neskaitė, jame pasirašė. Jam apie sumušimą sakė G., kurios pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini) g. gale. A. K. buvo prisigėręs, o kitą dieną jam buvo bloga. Viskas vyko ant medžių, po to atvažiavo policija, tyrėjai. S. pavardės nežino, žino tik kur jis gyvena. Toje vietoje, kur nuvirtę medžiai, yra krūmai ir šlaitas, geležinkelis. Medis nuo geležinkelio gal 3 metrų atstumu. Ant nuvirtusio medžio galima sėdėti. Jei nukrisi nuo rąsto, atsitrenksi į medį. Pasak liudytojo, A. K. visai negeria, tuo metu A. K. buvo išgėręs, bet nebuvo girtas.
Liudytoja M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį. Buvo gauta pirminė informacija, kad sumuštas žmogus skundžiasi skausmais, nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., buvo pabendrauta su nukentėjusiojo žmona, informacija buvo gauta rusų kalba, kolega bendravo su nukentėjusiojo žmona. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į įvykio vietą, žmona nurodė, kad galimai gyvenantis asmuo tame pačiame rajone sumušė jos vyrą, ir buvo gautas jo adresas. Nuvykus pas kaltinamąjį, šis paaiškino, kad nieko nemušė. Pasak liudytojos, ji atliko liudytojo, kurio vardo ir pavardės nepamena, ir nukentėjusiojo apklausą. Teismui pagarsinus, kad byloje yra liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas (1 t., b. l. 41), liudytoja M. Š. parodė nepamenanti, ką apklausinėjo ir kokius parodymus jis davė. Jei apklausos protokole yra jos vardas ir pavardė, parašas, tada tikrai jį apklausinėjo. Dėl apklausos tvarkos parodė, kad išsikviečia asmenį į komisariatą, tada paprašo papasakoti įvykio aplinkybes, ką jis nurodo, tą užfiksuoja, kai atlieka apklausą, duoda perskaityti protokolą, asmuo pasirašo. Sako asmeniui, kad jei kažkas negerai, galima taisyti, tada visada pataiso. Neįmanoma fiksuoti to, ko žmogus nesako, jis pasirašo po apklausos protokolu ir jį persikaito. Pirmą kartą, kai pamatė liudytoją M. M., kai jis sėdėjo pas ją, padarė išvadą, kad jis kaip asocialus, galimai gal ir buvo kažkiek išgėręs. Galimai jis buvo išgėręs, nuo drabužių sklido kvapas kaip asocialaus žmogaus. Atsimena, kad buvo atliktas atpažinimas, jame ji dalyvavo, bet su kuo tai buvo, nepamena. Atsimena nurodymą prieš atpažinimą, jis iš karto nurodė asmenį, kuris galimai galėjo sumušti nukentėjusįjį. Atlikinėjo visus veiksmus su nukentėjusiuoju, tik tarnybinį pranešimą kolega surašė. Jei nukentėjusio apklausoje paminėtas kitas asmuo, tai bet kokiu atveju ji atlikinės jo apklausą. Liudytojos teigimu, atsimena, kad apklausą tikrai atlikinėjo, bet neatsimena, ką liudytojas nurodė parodymuose. Pradėjo nuo to, kad, atlikus nukentėjusiojo apklausą, jis nurodė, kad galimai kažkoks draugas buvo įvykio vietoje, bet duomenys buvo labai migloti. Nukentėjusysis sakė, kad geriau jį pats atves. Ji skambino nukentėjusiajam, kad jis atvežtų liudytoją, kadangi vardo neužtenka, kad išsikviestų ir apklaustų asmenį.
Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik liudytoją M. Š.. Šiuo metu jau nedirba policijoje, tačiau, kiek atsimena, bylą gavo gal lapkričio mėn. prieš metus, buvo atlikti procesiniai veiksmai, nustatytas įtariamasis ir jai perdavė tęsti ikiteisminį tyrimą. Ji apklausė liudytojus, jų pavardžių neatsimena, perklausė Bendrojo pagalbos centro garso įrašą. Byloje buvo gauta ir specialisto išvada. Liudytojo apklausos metu yra užpildoma asmens duomenų pažyma, išaiškinamos teisės ir pareigos, užpildomas protokolas, jis pagarsinamas ir visi proceso dalyviai pasirašo. Atrodo, apklausė kolegą V. S., dar gal kokie penki liudytojai buvo apklausti, gali klysti. Liudytojui visada pagarsinamas apklausos protokolas, jei jis nemoka lietuvių kalbos, dalyvauja vertėjas. Liudytojas pasirašo, prieš tai klausia, ar turi pastabų. Sunku prisiminti liudytojus, bet tai buvo žmonės su kuriais reikėjo lėčiau bendrauti. Jos subjektyvia nuomone, du asmenys galimai turi problemų dėl priklausomybės alkoholiui. Pasak liudytojos, į apklausą visi asmenys atėjo blaivūs, alkoholio kvapo nesijuto, žmonės buvo pasiruošę. Jei kyla įtarimų, prašo kolegų patikrinti blaivumą, šiuo atveju taip nebuvo. Jei nustatoma, kad asmuo neblaivus, sutaria, kad kitą kartą ateitų blaivus.
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 28 d. 10.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g., vakar pakeliui nuo parduotuvės iki pranešėjo namų jį sumušė nepažįstami asmenys. Įtaria nosies lūžį, ištino akis, galvos skausmą (1 t., b. l. 6–7).
2021 m. rugsėjo 28 d. tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. apie 10.51 val. kartu su vyresn. tyrėja M. Š. gavo nurodymą vykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), iš kur A. K. pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. pakeliui iš parduotuvės į namus jį sumušė nepažįstami asmenys. Spėja, kad sulaužyta nosis, sutino akis. Atvykus į įvykio vietą, pasitikusi M. L., prisistačiusi A. K. žmona, paaiškino, kad iki jiems atvykstant, A. K. GMP medikai išvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. M. L. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp 19 val. ir 22 val. jos vyras parėjo namo girtas ir sumuštas. Skambinti į policiją ir GMP kategoriškai atsisakė, nors namiškiai primygtinai jam siūlė tai padaryti. Vėliau ji nuėjo į vietą gretimame miškelyje, prie geležinkelio bėgių, kur jos vyras girtavo su sugėrovais. Ten buvę asmenys jai pasakė, kad vyrą sumušė vaikinas vardu T., galintis nuomotis kambarį (duomenys neskelbtini). Vyro sugėrovai pasakojo, kad A. K. su T., būdami girti, susirungė norėdami išsiaiškinti kuris stipresnis. „Draugiškų“ grumtynių metu T. patyrė pralaimėjimą ir pasišalino, tačiau po kurio laiko grįžęs staiga koja spyrė sėdinčiam A. K. į galvą, o tam nukritus ant žemės, dar kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas. Pati M. L. įvykio nematė. Informaciją pateikė iš nuogirdų. Kartu su M. L. nuvyko į muštynių vietą, ją apžiūrėjo ir nufotografavo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) namą, vieną iš numeriais nepaženklintų namo durų atidarė asmuo, prisistatęs T. K., su asmens tapatybės kortele. T. K. paaiškino, kad galynėjosi su A. K., kuris jam sukėlė skausmą, pykęs, jis A. K. spardė kojomis, siekdamas atkeršyti už tai, kad šis jam pirštu dūrė akį. Tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, nes apie 11.25 val. dar buvo girtas (svirduliavo, kalbėjo nerišliai, sklido stiprus alkoholio kvapas). Nuvykus į Santaros klinikas, surado A. K., su kuriuo dirbo medicinos personalas (vykdė tyrimus ir kitus būtinus veiksmus jo sveikatai atstatyti). Jiems buvo leista tik trumpai bendrauti su juo. Iš karto A. K. paaiškino, kad blogai jaučiasi, o įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas. Vėliau, trumpai paaiškinus jam, ką pavyko nustatyti dėl jo sumušimo, A. K. patvirtino teiginius dėl galynėjimosi, bet teigė, kad vėliau, jam stipriai apgirtus, T. K. jį užpuolė ir keršydamas už pralaimėjimą, jį sumušė. A. K. prisiminė, kad galynėjimasis vyko 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 11–13 val., o sumuštas buvo apie 19 val. Daugiau įvykio aplinkybių jis neprisiminė. Aplinkybių tikslinimo metu A. K. paaiškino, kad dėl sveikatos stovio ir medicininių procedūrų eigos tolimesnių veiksmų tęsti negali. Dėl pretenzijų nėra apsisprendęs, tačiau šiuo metu pareiškimo neteiks. Apsispręs, kai šiek tiek atsistatys sveikata ir atmintis bei pasitars su šeima (1 t., b. l. 8–9).
2021 m. lapkričio 9 d. A. K. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) g., prie esančių geležinkelio bėgių (įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)), jam sėdint ant medžio šakos (rąsto) pajuto smūgį t. y. jam nepažįstamas asmuo, kurio nematė, jam trenkė iš kojos į jo kairiąją akį. Dėl smūgio jis nukrito ant žemės. Įvykio metu viską matė kaip per rūką, juto, kad kažkoks asmuo jam vis dar savo kojomis tranko į jo galvas sritį, spiria į nugarą. Kiek kartų buvo suduota, tikrai negali nurodyti, nes buvo ganėtinai daug išgėręs. Įvykio metu jam nežinomas asmuo sukėlė fizinį skausmą, medikai nustatė, kad jam lūžo nosis, buvo išmuštas dantis, kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai. Prašo padėti surasti asmenį, sukėlusį jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 22).
2021 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti nuo (duomenys neskelbtini) g., važiuojamosios kelio dalies esantis miškelis. Patekimas į įvykio vietą yra nuo važiuojamosios kelio dalies, pakilus kalniuku į viršų. Užlipus į kalną, tiesiai matomi geležinkelio bėgiai, iš abiejų pusių matomi medžiai. Paėjus apie 20 metrų į dešinę pusę, kairėje pusėje matoma nulūžusi medžio šaka, aplink kurią mėtosi šiukšlės. Įvykio vietoje matoma baltos spalvos servetėlė su raudonos spalvos dėme, daugiau raudonos spalvos skysčio dėmių, panašių į kraują, nėra (1 t., b. l. 27–31).
2021 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (T. K.), kaip tą, kuris jo kaimynui A. (daugiau duomenų nežino) sukėlė fizinį skausmą. Atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, šukuosenos (1 t., b. l. 44–48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2973/2021 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 2973/2021 (01)) užfiksuota, kad, remiantis A. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžiai, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai abipus, kairio skruostikaulio lūžis, kairio nosikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL SK 2021 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 87–89).
2022 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti 2021 m. rugsėjo 28 d. policijos pareigūnų „Body“ kameroje 1212.
Pirmame vaizdo įraše, kurio kampe užrašas „VILN_2PK_6195A6 2021/09/28“ 11:15:51 (laikas keičiasi), matomas pareigūnas, jis eina link gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Terasoje sėdi moteris raudonu džemperiu ir vyras. Pareigūnas įspėja, kad pokalbis bus įrašomas. Moteris sako, kad jos vyras kvietė policiją, jį sumušė, greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Santaros klinikas. Vakar jį stipriai sumušė vaikinas. Ištino akis, išmuštas dantis, žandas ištinęs, stiprūs galvos skausmai, pirštas arba lūžo, arba išnarintas, nes ištinęs (rodo kairės rankos nykštį). Vaikinas jį mušė kojomis. Viskas įvyko vakar. Pareigūnas klausia, kodėl vakar nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Moteris atsako, kad jis nenorėjo. Pareigūnas klausia, kur viskas įvyko, ar įvykio vietą matė. Moteris atsako, kad už geležinkelio sėdėjo, gėrė kompanija, vaikinas ėjo pro šalį, prisijungė prie jų, po to jie nutarė pasigalynėti. Vaikinas „karatistas“, jos vyras irgi toks. Pasigalynėjo, jos vyras jį paguldė ant žemės, po ko vaikinas pabėgo, po to sugrįžo ir koja spyrė vyrui į veidą, jis tuo metu sėdėjo, nuo smūgio nukrito, tada vaikinas kojomis pradėjo jį mušti. Vaikinas iš (duomenys neskelbtini) namo nuomojasi butą vardu T.. Viskas įvyko vakar apie 19 val., vyras namo grįžo 20 val., akies nesimatė, buvo gumbas, o šiandien jau geriau, kraujas, spjaudėsi krauju. Prisistato, kad ji jo žmona M. L., o vyras A. K..
Antrame vaizdo įraše 11:26:51 (laikas keičiasi) pareigūnas eina bėgiais, kairėje pusėje, prie bėgių miškelyje sėdi du vyrai ir moteris. Pareigūnas klausia, ar jie vakar apie 19 val. buvo čia. Moteris atsako, kad ne, vienas iš vyrų sako, kad buvo darbe. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja.
Trečiame vaizdo įraše 11:41:24 (laikas keičiasi) pareigūnai beldžiasi į duris ir langą, ieško T.. Atidaro duris, kambaryje stovi vaikinas melsvais marškinėliais, patvirtina, kad jis yra T., pareigūnams pateikia asmens dokumentą. Į pareigūno klausimą, ką vakar pridarė, atsako, kad buvo incidentas, kai jis su asmeniu susimušė, jis sėdėjo ir toliau gėrė. Pirmą kartą matė tą žmogų. Pareigūnas įspėja, kad daromas vaizdo ir garso įrašas, prašo papasakoti, kas vakar atsitiko, nes pareigūnams jau papasakojo kiti asmenys. T. sako, kad niekas negalėjo papasakoti, nes jie buvo trise, jis, vyras, su kuriuo susimušė, ir dar vienas žmogus M.. Pareigūnas klausia, ar jie susimušė, ar tik galynėjosi. T. atsako, kad nežino, kaip paaiškinti, nes pats neatsimena, kaip ten viskas buvo, bet tas vyras pirmas užšoko ant jo. Pareigūnas sako, kad jam papasakojo, jog jis ėjo pro šalį, tada prisėdo, nutarė „pasimatuoti“ jėgomis, vyras jį pargriovė, jis išėjo, paskui grįžo ir sumušė jį. T. sako, kad klaidinga versija, viskas įvyko vienoje vietoje, jis nusipirko ausines už 100 Eur, tuo metu ten prarado ausines, šiandien 6 ryto važiavo ieškoti.
Ketvirtame vaizdo įraše 11:46:37 (laikas keičiasi) T. aiškina, kad jie vieną kartą susikibo, vyras ant jo, po to jis tą vyrą paspardė, nes buvo labai piktas, nes jam pirštu į akį dūrė, lūpa ištinusi (rodo į lūpą kairėje pusėje) ir barzda. Susinervino, įvyko vyriškas susikibimas. Jis dar alaus turėjo, 6 vnt. „Tuborg“, paliko ten, nes jam reikėjo namo, žmogus atvažiavo. Po to jis susitiko su draugu ukrainiečiu, paaiškino jam visą situaciją, kas atsitiko, kad susimušė, paprašė nueiti kartu pasiimti alaus. Draugas paėmė alų, o jis buvo tik pusę kelio nuėjęs.
Penktame vaizdo įraše 12:32:01 (laikas keičiasi) pareigūnai užeina į palatą, matomas nukentėjusysis A. K.. Pareigūnai prisistato, įspėja, kad pokalbis įrašomas. A. K. kairė akis užtinusi, matoma kraujosruva. Jis aiškina, kad vakar buvo išgėręs, nuėjo prie geležinkelio, kur viskas ir atsitiko. Jis nieko neatsimena. Buvo momentas, kai juto smūgius į nugarą, tuo metu gulėjo ant žemės, o kaip ir kas pradėjo, nepamena, jeigu žinotų, kas mušė, tai jam turėtų pretenzijų. Pareigūnas aiškina, kad nustatė, kas jį mušė, jis susimušė su T. iš (duomenys neskelbtini) namo. A. K. patikslina, ar tai toks jaunas. Pareigūnas aiškina, kad toks jaunas, kūdas, pusę jo (A. K.). A. K. nusistebi „Ir jis man taip padarė?“. Pareigūnas sako, kad jo žmona ir kiti asmenys sakė, kad jis su kitais asmenimis vartojo alkoholį, po to nutarė pasigalynėti, jis T. nugalėjo. A. K. sako, kad tas „nugalėjimas“ buvo anksti ryte, 11–12 val., jis su vyrais sėdėjo ant rąsto, gėrė, atėjo T. su alumi, jis nusipirko iš T. alaus. Pareigūnas pasakoja, kad jie susiginčijo, kuris stipresnis, ir A. K. T. parvertė ant žemės, dūrė jam pirštu į akį, o T. supykęs, jį apspardė. A. K. sako, tai T. palaukė, kol jis vakare buvo visiškai girtas, jį pagavo. Pareigūnas klausia, ar jie aiškinsis patys, nes susimušė girti, iš vyriškų ambicijų, kuris stipresnis, T. aiškina, kad viskas buvo vienu metu, kiti sako, kad buvo tarpas. A. K. sako, kad tai buvo į pavakarį, tarp 7–8 val. Pareigūnas sako, kad jie nustatė T., klausia, ar A. K. rašys pareiškimą, ar turi pretenzijų, nes abu mušėsi (1 t., b. l. 90–91). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2022 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio turinio matyti, kaip pranešėjas A. K. informuoja operatorių, kad adresu (duomenys neskelbtini) g., vakar jį sumušė. Nurodė, kad skauda galvą, atrodo, nosis sulaužyta, akis patinusi, neatsidaro, pirštas sulaužytas, du dantys išmušti (1 t., b. l. 94–95). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame garso įraše.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K., panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžiai, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai abipus, kairio skruostikaulio lūžis, kairio nosikaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 2973/2021 (01) (1 t., b. l. 87–89). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL SK 2021 m. rugsėjo 28 d., sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 87–89).
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną bylai reikšmingoje vietoje apie 12–13 val. susigrūmė su T. K. (paguldė T. K. ant žemės, prispaudė ir paprašė apsiraminti, besigrumiant galėjo kaltinamajam pataikyti į akį, nes šis priešinosi). Pasak nukentėjusiojo, tuo metu jis nebuvo patyręs sužalojimų, nustatytų byloje. A. K. taip pat parodė, kad tą pačią dieną apie 19 val. toje pačioje vietoje jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir staiga pajuto smūgį į galvos kairę pusę, paskui dengėsi galvą rankomis, daugiausia jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis patyrė byloje nustatytus sužalojimus būtent apie 19 val. A. K. teigimu, jis nematė, koks asmuo padarė jam minėtus sužalojimus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 33, 36–37). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. K. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti T. K., juolab byloje nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio šie asmenys nebuvo pažįstami. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme irgi nenurodė priežasčių, dėl kurių A. K. galėtų duoti melagingus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis asmens, kuris galimos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, parodymais. Tokia asmens fiziologinė būsena galimos nusikalstamos veikos padarymo metu gali turėti įtakos nebent jo parodymų patikimumui (pavyzdžiui, ar asmuo tiksliai atsimena bylai reikšmingas aplinkybes). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad A. K. neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu turėjo esminės įtakos atsiminti bylai reikšmingas aplinkybes. Pastebėtina, kad liudytoja M. L. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad ji apie 14 val. buvo nuėjusi į nagrinėjamo įvykio vietą ir matė A. K., kuris nebuvo sužalotas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad M. L. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti T. K.. Taigi šiuo atveju teigti, kad A. K. galėjo patirti kokius nors sužalojimus apie 12–13 val., nėra pagrindo.
Remiantis A. K. parodymais, duotais bylai nagrinėjant teisme, jis iki netikėto užpuolimo apie 19 val. vartojo alkoholį su liudytoju M. M., o daugiau jokių asmenų nebuvo. Pastebėtina, kad ir pats T. K. nurodė, kad minėtą valandą galimo konflikto metu be jo ir A. K. buvo tik M. M.. Bylą nagrinėjant teisme, liudytoju buvo apklaustas tiesioginis nagrinėjamo įvykio dalyvis M. M.. Šis liudytojas, duodamas parodymus, iš tiesų painiojosi nurodydamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes dėl nagrinėjamos dienos įvykio eigos, jam buvo sudėtinga atskirti, kas vyko dienos ir vakaro metu tarp T. K. ir A. K.. Liudytojas M. M. teisme nurodė, kad gali būti, jog jis dėl alkoholio vartojimo netiksliai atsimena įvykio aplinkybes. Taigi neatmestina, kad liudytojui gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas) galėjo apsunkinti tiksliai atsiminti nagrinėjamos dienos įvykio eigą, juolab nuo nagrinėjamo įvykio iki jo apklausos teisme praėjo beveik vieneri metai. Kita vertus, šiuo atveju yra svarbūs liudytojos M. L. parodymai, duoti teisme, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, t. y. praėjus trumpam laikui, M. M. pasakojo jai, kad po T. K. ir A. K. grumtynių T. K. vėliau grįžo į nagrinėjamo įvykio vietą, koja spyrė A. K. į veidą, šis nukrito ir kaltinamasis jį ėmė spardyti kojomis. Nenustatyta, kad M. M. pasakojo jai, kad tuo metu nukentėjusysis smurtavo prieš T. K.. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 54–56), papasakojo analogiškai atvykus policijos pareigūnams kitą dieną po nagrinėjamo įvykio (remiantis „Body“ kameros vaizdo įrašu pavadinimu „2021_0928_111551_004“, 1 t., b. l. 90–91). Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad M. M. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo 2021 m. lapkričio 26 d. apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog, pradėjus temti, netikėtai pasirodė T. K., kuris kojomis pradėjo spardyti A. K. į įvairias kūno dalis, dėl to šis nukrito ant žemės. Kiek atsimena, T. K. spardė gulintį nukentėjusįjį (1 t., b. l. 41–43). Taigi M. M. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad vakaro metu nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš T. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018). Taigi M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau jie svarbūs vertinant anksčiau aptartus liudytojos M. L. parodymus, duotus teisme, kad ji sužinojo iš M. M. aplinkybes, kurios yra tokios pačios kaip ir tos aplinkybės, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nors M. M. bylą nagrinėjant teisme teigė neatsimenantis, kad buvo apklausiamas policijos pareigūnės, tačiau teismas apklausė šio liudytojo apklausą atlikusią policijos pareigūnę M. Š., kuri patvirtino, kad ji atliko M. M. apklausą, taip pat apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. Gynybos akcentavimas, kad liudytoja M. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad M. M. buvo neblaivus, yra nepagrįstas, nes ši liudytoja teisme nurodė, jog minėtas asmuo jai pasirodė asocialus, tačiau kategoriškai nepatvirtino, kad M. M. iš tiesų buvo neblaivus. Todėl teigti, kad šiuo atveju buvo atlikta liudytojo apklausa nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, nėra pagrindo. Šiame kontekste svarbu pasakyti ir tai, kad liudytojas M. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. apklausos teisme metu nurodė, kad T. K. sudavė kojomis smūgius A. K. į veidą, matė, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, sužalojimai buvo padaryti po minėtos pauzės nuo pirmų grumtynių. Šios M. M. nurodytos aplinkybės atitinka tiek nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos M. L. duotus parodymus teisme, tiek paties liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl anksčiau išvardytų priežasčių teismas nesivadovauja M. M. parodymų dalimi, kad jis matė, jog T. K. ir A. K. tarpusavyje mušėsi, juolab tai neatitinka nei nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos M. L. duotų parodymų teisme, nei paties M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.
T. K. teisme teigė, kad jis apie 19 val. nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Kaltinamojo teigimu, eidamas tuo pačiu keliu per geležinkelio bėgius, pamatė, kad sėdi M. M. ir A. K.. Apsipirkęs ėjo tuo pačiu keliu, M. M. pakvietė prieiti, paprašė butelio alaus, todėl jam davė alaus ir užsirūkė cigaretę. Pradėjo šnekėti su A. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Netrukus A. K. greitai atsistojo ir užgriuvo ant jo. Jie pradėjo grumtis. Nukentėjusysis pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš T. K., todėl jis gindamasis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. T. K. gynėjas baigiamosios kalbos metu taip pat teigė, kad ginamasis gynėsi nuo A. K., todėl šiuo atveju turi būti taikomos būtinosios ginties nuostatos, nustatytos BK 28 straipsnyje.
Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).
BK 28 straipsnyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).
Teismas, vertindamas, ar T. K. veiksmuose yra būtinosios ginties požymių, pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė, kad po apsilankymo parduotuvėje M. M. pakvietė prieiti T. K. ir paprašė butelio alaus, kurį kaltinamasis davė. Priešingai, kaltinamasis teigė, kad jis pats sustojo prie minėtų asmenų (1 t., b. l. 126–127). Be to, nėra aišku, kaip M. M. žinojo, kad T. K. parduotuvėje pirko alaus, jog šis galėtų pavaišinti alkoholiniu gėrimu liudytoją. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis priėjo prie A. K. bei M. M. ir netrukus prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju, prieštarauja nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos M. L. duotiems parodymams teisme. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad iš karto po įvykio pats A. K. nurodė, kad jis nežino, kas prieš jį panaudojo fizinį smurtą (skambutis Bendrajam pagalbos centrui, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės policijos pareigūnui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0928_123200_015). Teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių A. K., iš tiesų žinodamas, kas jį sumušė, nutylėtų tokią aplinkybę. Priešingai, akivaizdu, kad nukentėjusysis, žinodamas, kad jį sumušė T. K., pasakytų apie tai tiek Bendrajam pagalbos centrui, tiek policijos pareigūnams. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamasis dėl galimai neteisėtų A. K. veiksmų kreipėsi į policiją. Asmens nesikreipimas į teisėsaugos instituciją dėl galimo užpuolimo yra nelogiškas elgesys. Byloje, be kita ko, nėra jokių medicinos dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad T. K. patyrė kokius nors sužalojimus. Analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus pavadinimais „2021_0928_114137_010“ ir „2021_0928_114637_011“, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis bendrauja su policijos pareigūnais, taip pat negalima matyti, kad kaltinamasis buvo patyręs kokius nors akivaizdžius sužalojimus, nors, jo teigimu, nukentėjusysis neva intensyviai puolė jį. Akivaizdu, kad, jei puolantysis intensyviai naudotų fizinį smurtą prieš kitą asmenį, šiam būtų padaryti bent kažkokie akivaizdesni sužalojimai.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio vietoje apie 19 val. ne A. K. pradėjo konfliktuoti su T. K. ir jį užpuolė, o pats kaltinamasis netikėtai (A. K. nesitikint) užpuolė nukentėjusįjį ir pradėjo naudoti fizinį smurtą. Būtent dėl T. K. aktyvių veiksmų nukentėjusysis patyrė byloje nustatytus sužalojimus. Todėl teigti, kad kaltinamojo veiksmuose yra būtinosios ginties požymių, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, T. K. gynėjo prašymas nutraukti bylą jo ginamajam šiuo pagrindu atmetamas.
Teismas dėl aptartų priežasčių taip pat atmeta versiją, kad nukentėjusysis galėjo patirti byloje nustatytus sužalojimus pats nugriūdamas dėl savo neblaivumo. Vien tai, kad nagrinėjamo įvykio metu A. K. buvo neblaivus, savaime nereiškia, kad jis pats susižalojo. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme kategoriškai paneigė tokią aplinkybę. Be to, byloje nustatyta, kad A. K. buvo padarytas ne vienas sužalojimas galvos srityje. Specialisto išvadoje Nr. G 2973/2021 (01) nurodyta, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (išvada Nr. 4) (1 t., b. l. 87–89). Specialistė E. Usavičienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, vienkartinį kartą griūnant nukentėjusiajam, nustatytiems sužalojimams susidaryti nėra būdinga, nes jam lūžusios skirtingos veido pusės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. K. nuo nagrinėjamo įvykio vietos iki gyvenamosios vietos netoli gyvena, nagrinėjamas įvykis įvyko rudens pradžioje, kai gamtinės sąlygos neapsunkina ėjimo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent T. K. padarė sužalojimus A. K.. Nenustatyta, kad prieš nukentėjusįjį turėjo motyvą smurtauti kitas asmuo (kaip minėta, nagrinėjamo įvykio dieną apie 12–13 val. T. K. ir A. K. susigrūmė, taigi kaltinamasis turėjo motyvą vėliau panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį). Atsižvelgiant į tai, dėl kaltinamojo priimti išteisinamąjį nuosprendį taip pat nėra pagrindo.
Kaltinamojo gynėjas bylą nagrinėjant teisme prašė apklausti moterį vardu G., vyrus vardais V. ir S.. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, nagrinėjamo įvykio vietoje apie 19 val. buvo tik trys asmenys – T. K., A. K. ir M. M.. Byloje nenustatyta, kad kokie nors kiti asmenys matė nagrinėjamą įvykį ar kitaip sužinojo apie jį (pavyzdžiui, iš liudytojo M. M.). Vien dėl šios priežasties apklausti gynėjo prašomus asmenis bylą nagrinėjant teisme nebuvo tikslinga. Be to, vyras vardu V. nuėjo į nagrinėjamo įvykio vietą jau po nagrinėjamo įvykio, taigi jis nematė, kas vyko tarp T. K. ir A. K.. Kiti gynėjo nurodyti asmenys taip pat nenurodytų naujų bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nenustatyta, kad moteris vardu G. ir vyras vardu S. iš karto po nagrinėjamo įvykio ar kitą dieną bendravo su M. M., kuris jiems pasakojo bylai reikšmingas aplinkybes. Vien manymas, kad taip galėjo būti, nesudaro pakankamo pagrindo apklausti liudytojais asmenis. Be to, pažymėtina, kad, nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vien tai, kad teismas atmetė gynybos prašymą apklausti asmenis liudytojais, savaime nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Taigi byloje įrodyta, kad T. K. nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą:
T. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio bėgių, koja spyrė sėdinčiam A. K. į veidą, po to šiam pargriuvus ant žemės, jį spardė kojomis į galvą ir nugarą, tokiais savo veiksmais padarė A. K. poodinę kraujosruvą apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruvą apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžius, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžius, pleištakaulio sparninių ataugų lūžius abipus, kairio skruostikaulio lūžį, kairio nosikaulio lūžį, kas visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, T. K. panaudoto fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją (vietas), nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tyčia.
T. K. padaryti veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis; 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį.
T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. T. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 111–113), baustas administracine tvarka. Jis šiuo metu nedirba, „Sodros“ duomenimis dirbo iki 2022 m. lapkričio 24 d. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Baigiamosios kalbos metu prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam T. K. realią laisvės atėmimo bausmę arba atidėti jos vykdymą. Visų pirma pasakytina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. K. išties buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn keturis kartus, tačiau du kartus iš jų – už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (už tokios rūšies nusikalstamų veikų padarymą teistumas neatsiranda). Kaltinamasis pirmą kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn dar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, tačiau teistumas už šių nusikalstamų veikų padarymą yra seniai išnykęs. Paskutinį kartą T. K. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, tačiau pastebėtina, kad ši nusikalstama veika savo pobūdžiu nėra tapati su šioje byloje įrodyta nusikalstama veika. T. K. anksčiau nėra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Be to, dėl jo šiuo metu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. K. sistemingai nedaro administracinių nusižengimų (pavyzdžiui, per paskutinius dvejus metus jis padarė vos vieną administracinį nusižengimą – smulkią vagystę). Reikšminga ir tai, kad paskutinius tris kartus, kai jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, T. K. buvo skiriamos baudos, t. y. nebuvo skiriamas nei laisvės apribojimas, nei areštas ar laisvės atėmimas, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad šių bausmių skyrimas jau buvo nebeefektyvus kaltinamajam. Nors T. K. padarė pavojingą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (atsižvelgiant į A. K. nustatytų sužalojimų pobūdį), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti jam griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę.
Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pripažintina, kad prokurorės siūlomos bausmės rūšies parinkimas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę. T. K. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Be to, T. K., būdamas laisvėje, galės greičiau atlyginti nukentėjusiajam A. K. patirtą neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis taip pat nurodė, kad neturi tikslo nubausti T. K. skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, dėl minėtų priežasčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam taip pat būtų pernelyg neproporcinga valstybės reakcija.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai ir 1 mėnuo (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Ši bausmė kaltinamajam skiriama be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu – T. K.:
1) įpareigojant per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
5) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Tokios bausmės rūšies parinkimas su įpareigojimais ir draudimu atitiks T. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad, jei kaltinamasis piktybiškai nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos
Šioje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos ir advokato atstovavimo visame baudžiamajame procese išlaidų, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki teismo proceso pabaigos, atlyginimo (2 t., b. l. 7–9). Be to, civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1505,80 Eur išlaidų atlygimo už A. K. gydymą, taip pat 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 74–78).
Nukentėjusiojo ieškinys motyvuojamas tuo, kad vien jam padarytų sužalojimų, susijusių su veido srities kaulų lūžiais, kiekis yra didelis ir rodantis kokį skausmą, kuris buvo ilgalaikis, patyrė jis. Lūžiai yra ilgai ir sunkiai gyjantys, nes yra labai sudėtingas jų sutvirtinimas, jie gyja natūraliai, skausmas kyla nuo menkiausio judesio, gijimas dėl kaulų poslinkių ilgas ir skausmingas, pasekmės matomos visą gyvenimą, nes tiesiai suauginti kaulus galima tik atlikus operaciją. Tai, kad sulaužyti kaulai nesuaugo tiesiai, patvirtina gydytojo otorinolaringologo 2021 m. rugsėjo 28 d. duota išvada, kad rekomenduojama planiškai kreiptis dėl septarinoplastikos po 6 mėn. išliekant nosies deformacijai ir apsunkintam kvėpavimui. Tai patvirtina, kad pasekmės yra išliekamosios ir ištaisomos tik specialistų. Be to, sužalojimų pasekmės bus jaučiamos galimai visą gyvenimą, nes nukentėjusysis jaučia skausmus („maudžia“) lūžių vietose, kai keičiasi oras ir kai šalta. Aplinkybę, kad sužalojimai buvo rimti, įrodo nukentėjusiojo gydymasis ligoninėje, taip pat jam buvo išmušti dantys. Be fizinių problemų neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė A. K. ir psichologinių išgyvenimų, nukentėjusysis buvo išgąsdintas ir pažemintas, turi baimės jausmą, kai kas nors yra jam už nugaros tamsoje. Todėl akivaizdu, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai, kurie yra tęstiniai, nukentėjusysis patyrė laiko ir finansinių išlaidų, susijusių su ikiteisminio tyrimo ir teismo procesu, todėl tokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10 000 Eur.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl civilinio ieškinio tarėsi su advokatu. Kaire ausimi negirdi, su nosimi problemos, taip pat skauda žandą, kur įdėtas metalas, kramtyti iki šiol skauda. Tie likę dantys, kurie sugiję, jie kaip svetimi, galbūt ten pažeistas nervas. Po įvykio patyrė išgyvenimus, buvo baimė išėjus į lauką parūkyti, nuolat atsigręžia pasižiūrėti, baimė yra ir iki šiol.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. K. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą (byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, minkštųjų audinių kraujosruva apie kairę akį, dešinio žandinio ančio priekinės ir užpakalinės sienelės lūžiai, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, pleištakaulio sparninių ataugų lūžiai abipus, kairio skruostikaulio lūžis, kairio nosikaulio lūžis). Pažymėtina, kad šiuo atveju A. K. sužalojimai padaryti iš esmės galvos srityje, t. y. žmogui gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad A. K. išties lankėsi gydymo įstaigose, be to, nukentėjusiajam buvo atlikta viršutinio žandikaulio operacija, dėl kurios jam buvo taikytas stacionarinis gydymas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 12 d. (1 t., b. l. 19). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos A. K. patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad A. K. jaučia tam tikras neigiamas pasekmes sveikatai iki šiol (pavyzdžiui, negirdi kaire ausimi, problemos su nosimi, taip pat skauda žandą). Be to, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė išgyvenimus, buvo baimė išėjus į lauką, kuri yra lig šiol. Taigi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų A. K. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų T. K. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš A. K.. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingo amžiaus, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš T. K. priteistinas 2800 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.
Kaip minėta, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti patirtą turtinę žalą, tačiau nei civiliniame ieškinyje nenurodyta, nei nukentėjusysis ir jo atstovas bylą nagrinėjant teisme nekonkretizavo aplinkybių, susijusių su tokios žalos priteisimu, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkinti nėra pagrindo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. K. priteisti 1505,80 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje, iš kurios matyti, kad tuoj pat po įvykio, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 12 d. A. K. buvo teiktos ortopedo traumatologo, oftalmologo, radiologo, otorinolaringologo paslaugos, kompiuterinė tomografija ir viršutinio žandikaulio operacija, kurių bendra suma sudaro 1403,41 Eur; taip pat praėjus 4 mėnesiams po aptariamo įvykio, t. y. nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 8 d. A. K. buvo teikiamas radiologo, chirurgo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bei medicininės reabilitacijos paslaugos dėl rankos raumens ir sausgyslės sužalojimo padarinių, kurių bendra gydymo suma sudaro (102,39 Eur).
Teismo vertinimu, tiek remiantis bylos duomenimis, tiek laiko požiūriu (kadangi yra per daug nutolta nuo byloje nagrinėjamo įvykio laikotarpio), nėra pagrindo sieti su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytą A. K. 2022 m. vasario 8–9 d. teiktą gydymą, kurį sudaro iš viso 102,39 Eur, juolab byloje nėra duomenų apie A. K. patirtus rankos raumens ir sausgyslės sužalojimus po nagrinėjamo įvykio. T. K. taip pat kaltinime nėra inkriminuojama, kad jis padarė sužalojimus nukentėjusiajam rankos srityje. Taigi, pripažintina, kad 2022 m. vasario 8–9 d. teiktas gydymas A. K. nėra priežastiniu ryšiu susijęs su nusikalstama veika. Vien po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam bet kokių gydymo paslaugų teikimas savaime nesudaro pagrindo priteisti civilinį ieškinį iš kaltinamojo. Todėl šią civilinio ieškinio dalį priteisti nėra pagrindo.
Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių A. K. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, padaryti nusikalstamais T. K. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies – 1403,41 Eur (iš 1505,80 Eur atėmus 102,39 Eur) ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis A. K. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 1435 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančia 2022 m. lapkričio 12 d. sąskaita-faktūra Nr. A22-045, iš kurios matyti, kad A. K. suteiktos išlaidos už advokato teisines paslaugas (teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų ruošimas ir susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio paruošimas ir pateikimas teismui, bylos aptarimas ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme su klientu, pasiruošimai ir vykimai į teismo posėdžius 2022 m. rugsėjo 6, 15 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. lapkričio 9, 22 d. sudaro 1435 Eur (2 t., b. l. 101–102).
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Paukštė bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiojo vardu, šis procesinis dokumentas nėra didelės apimties (3 lapai). Kita vertus, nors byla nėra didelės apimties, tačiau nukentėjusiojo atstovas dalyvavo byloje iš esmės nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (yra pateikta 2021 m. spalio 26 d. advokato orderio kopija (1 t., b. l. 15–19)) ir atstovavo nukentėjusiojo interesams bylą nagrinėjant teisme penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Šioje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas baudžiamajame procese buvo aktyvus proceso dalyvis.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, 2022 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje-faktūroje už teisines paslaugas Nr. A22-045 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistina 1435 Eur nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų.
VI. Kiti klausimai
T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128–129). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną su vaizdo, garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
5) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo A. K. (A. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš T. K. priteisti nukentėjusiajam A. K. 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. K. priteisti 1403,41 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus tris eurus ir keturiasdešimt vieną euro centą), susijusius su A. K. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.
Priteisti iš T. K. nukentėjusiajam A. K. 1435 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną su vaizdo, garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.