Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val., Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, šalia pastato, esančio Veisiejų g. 26, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – keleivinį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

- iš liudytojos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.30 val. jai, vyriausiajam patruliui A. M. ir vyriausiajam patruliui E. M., naudojant policijos tarnybinio automobilio spec. švyturėlius ir garsinį signalą, Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, buvo sustabdytas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š.. Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuokliu „Drager Alcotest“ patikrinus A. Š. blaivumą, buvo nustatyta, jog A. Š. automobilį vairuoja neblaivus, t. y. jam nustatytas 2,27 promilių girtumas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 49-50);

- iš liudytojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.30 val., jam, bei Druskininkų policijos komisariato pareigūnams, t. y. Reagavimo skyriaus tyrėjai D. S. ir vyriausiajam patruliui E. M., naudojant policijos tarnybinio automobilio spec. švyturėlius ir garsinį signalą, Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, buvo sustabdytas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį, kaip paaiškėjo iš minėto automobilio vairuotojo pateiktų dokumentų, vairavo A. Š.. Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuokliu „Drager Alcotest“ buvo patikrintas A. Š. blaivumas. Buvo nustatyta, jog A. Š. automobilį vairuoja neblaivus, o būtent, A. Š. buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. A. Š. buvo supažindintas su jam nustatytu girtumu (neblaivumu) pasirašytinai, surašant neblaivumo nustatymo aktą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis Jeep Grand Cherokee“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimtas ir perduotas saugojimui (1 t., b. l. 54-55);

- iš liudytojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.30 val., jam ir Druskininkų policijos komisariato pareigūnams – tyrėjai D. S. ir vyriausiajam patruliui A. M., naudojant policijos tarnybinio automobilio spec. švyturėlius ir garsinį signalą, Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, buvo sustabdytas automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį, kaip paaiškėjo, iš minėto automobilio vairuotojo pateiktų dokumentų, vairavo A. Š.. Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuokliu „Drager Alcotest“ buvo patikrintas A. Š. blaivumas. Buvo nustatyta, jog A. Š. automobilį vairuoja neblaivus, o būtent, A. Š. buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. A. Š. buvo supažindintas su jam nustatytu girtumu (neblaivumu) pasirašytinai, surašant neblaivumo nustatymo aktą. Reagavimo skyriaus tyrėja D. S. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 58-61);

- iš AB „Regitra“ išrašo ir automobilio registracijos liudijimo Nr. Y 881086 matyti, jog automobilio „Jeep Grand Cherokee“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio variklio darbinis tūris 5654 cm³ (kuras - benzinas; dujos), pirmos registracijos data 2015 m., savininkas yra A. Š. (1 t., b. l. 44, 45);

- iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, automobilio „Jeep Grand Cherokee“, kurio variklio darbinis tūris 5654 cm³ (kuras - benzinas), pirmos registracijos data 2015 m., įvykio metu rinkos vertė buvo 24 630,00 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 46).

A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. A. Š. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų – policijos pareigūnų D. S., A. M. ir E. M. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Š. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val., Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, šalia pastato, esančio Veisiejų g. 26, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – keleivinį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 97-98), visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, savo nusikalstamais veiksmais žalos nepadarė. Taigi, šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Iš A. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo penkerių metų bėgyje 45 kartus baustas administracine tvarka už padarytus KET pažeidimus. Penkis KET pažeidimus padarė 2024 metais, paskutinį jų – važiuojant degant draudžiamam šviesoforo signalui – 2024 m. rugpjūčio 13 d., t. y. prieš 13 dienų iki šios nuskalstamos veikos padarymo. Didžioji dalis KET pažeidimų padaryti viršijant leistiną greitį. Taip pat jam už ištisinės linijos kirtimą 2023 m. vasario 5 d. ir pavojingos situacijos padarymą 2023 m. kovo 1 d. buvo paskirta 85 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones trimis mėnesiams (1 t., b. l. 99-126). Nors kaltinamojo nuomone jo padaryti ankstesni KET pažeidimai yra nereikšmingi, tačiau jie padaryti sukeliant grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, toks kaltinamojo požiūris net suponuoja nuomonę, kad jis savo elgesio dėl padarytų KET pažeidimų net nevertina kritiškai. Kaltinamasis šiuo atveju vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dienos metu, miesto gatvėje, o vairavimas tokios būklės kai jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, kėlė ypatingai didelį pavojų ne tik jo paties bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Nors teismo posėdyje kaltinamais paaiškino, kad automobilį vairavo todėl, nes jautėsi gerai ir manė, kad nėra neblaivus, tačiau tokia jo versija nėra įtikinama, įvertinus nustatyto neblaivumo laipsnį. Jokio realaus poreikio važiuoti transporto priemone kaltinamajam nebuvo, nuvykti į parduotuvę kaltinamasis galėjo ir viešuoju transportu. Tai rodo visiškai atsainų kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir galimas kilti pasekmes. Ankstesni jo padaryti administraciniai nusižengimai bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą kaltinamojo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų, o sistemingo jo elgesio ir KET nesilaikymo rezultatas – nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog kaltinamasis A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-P-82/2010, 2K-44-489/2016, 2K-52-648/2017), o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

S. J. yra kaltinamojo draugas, trisdešimt metų dirbęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179), šiuo metu nedirbantis (1 t., b. l. ), neteistas (1 t., b. l. 174), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 176), buvusios bendradarbės charakterizuojamas teigimai (1 t., b. l. 179). Nors kaltinamasis nurodė, kad S. J. yra tas žmogus, kuris turi jam įtaką ir yra autoritetas, tačiau kaip matyti kaltinamasis ir jo draugas pagal bylos duomenis gyvena skirtinguose miestuose ir kaip galima spręsti iš teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių jam apie kaltinamojo ankstesnių padarytų administracinių nusižengimų kiekį dėl KET pažeidimų tiksliai žinoma nebuvo. Siūlomas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jam tik minėjo, jog yra baustas už greičio viršijimą ir už automobilio parkavimą neleistinoje vietoje, t. y. kaltinamasis net nepaminėjo visų savo padarytų KET pažeidimų, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo autoritetą kaltinamajam, vien tai, kad S. J. yra kaltinamojo draugas, ilgus metus dirbęs (duomenys neskelbtini), neįrodo kad jis gali daryti jam teigiamą įtaką vertinant paties kaltinamojo asmenybę. Teismui kyla pagrįstos abejonės, ar prašomas paskirti laiduotojas S. J. apskritai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes iki šiol galimas laiduotojo autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog S. J. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam būtų akivaizdi, todėl jis nėra laikytinas tinkamu laiduotoju.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, spendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, teismas be kita ko yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo atveju kaltinamasis yra 62 metų amžiaus, dirbantis bendrovės direktoriumi, kaip nurodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu anksčiau turėjęs savo transporto įmonę. Kaltinamasis bylos duomenimis neturi jokių psichikos sutrikimų, yra subrendęs ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų. Jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo vertinimu tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jam laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebūtų tikslingas.

Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio sąlygų visumos, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Bausmės skyrimas

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 97-98), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 99-126), dirba (1 t., b. l. 129-13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 175).

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti 120 MGL (6 000 Eur) baudą ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirti galutinę 80 MGL (4 000 Eur) baudą, tačiau teismas įvertinęs prokuroro siūlomos bausmės dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam nors ir yra mažesnė nei apskaičiuotos bausmės vidurkis yra per didelė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaltinamojo amžių, į tai, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų (2 t., b. l. 8-9), taip pat jo gaunamas pajamas (1 t., b. l. 189-190). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.). Be to, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tai reškia, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. Š. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 promilės). Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – A. Š. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 2 d.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-195-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. Š. (1 t., b. l. 44, 45). Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi pripažįstami tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-80-511/2018, 2K-184-697/2019, 2K-112-942/2021 ir kt.). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti dalį automobilio vertės motyvuodamas savo amžiumi ir tuo, kad kito tokio kito automobilio neįpirks, tačiau aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. Š. padarytai nusikalstamai veikai ar jo asmenybei, nenustatyta. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo A. Š. vairuoto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 24 630,00 Eur (1 t., b. l. 46). Kaltinamasis nurodė, kad šį automobilį jam dovanojo sūnus, sūnus šį automobilį įsigijo ir JAV, minėjo, jog automobilis kainavo nuo 9 000 iki 10 000 Eur, buvo daužtas automobilio priekis, iššovę saugos pagalvės, sulaužyti lanžeronai, važiuoklė pažeista, reikėjo didelio remonto, jį suremontavo pats kaltinamasis už savo lėšas, todėl automobilį vertina 15 000 Eur – 16 000 Eur. Iš byloje pateiktos 2020 m. balandžio 10 d. Lengvojo automobilio dovanojimo sutarties matyti, kad dovanojimo sutarties šalys sutarties sudarymo dieną automobilį vertino 7 000 Eur (1 t., b. l. 181). Byloje pateiktais skelbimų autoplius.lt portalo duomenimis panašių automobilių kaina Lietuvoje svyruoja nuo 13 200 Eur iki 20 000 Eur (1 t., b. l. 196-199; 2 t., b. l. 1-7). Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, sutinkant su kaltinamojo nurodoma automobilio verte, t. y. 15 000 Eur – 16 000 Eur, laikytina, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus. Taigi nors kaltinamasis prašo nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertės dalį, tačiau kaip minėta, A. Š. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis automobilį neblaivus vairavo miesto gatvėmis (vyko į parduotuvę), nesant jokiam realiam poreikiui, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad kito tokio automobilio neįpirks ar, kad automobilis jam reikalingas dėl darbo pobūdžio, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. Š. nusikalstamumui, transporto priemonė – „Jeep Grand Cherokee“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir kartu su priklausiniais perduotina valstybės nuosavybėn (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kardomųjų priemonių

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 90-93), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo ir kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu iki 2025 m. vasario 27 d. paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kelių transporto priemonės – A. Š. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šio turto saugotoju paskirtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas (1 t., b. l. 79-82).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

policijos Body kamerų vaizdo įrašai (Paketas Nr. 1), paliktini saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

automobilio „Jeep Grand Cherokee“ registracijos liudijimą Nr. Y 881086, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. Š. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 2 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui automobilį „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

policijos Body kamerų vaizdo įrašus (Paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos medžiagos;

automobilio „Jeep Grand Cherokee“ registracijos liudijimą Nr. Y 881086, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (mėnesius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant baudą nurodyti įmokos kodą 6801.

Įspėti A. Š., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jos sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.