- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-202-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33308-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas A. Š. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 2 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, nuspręsta konfiskuoti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui automobilį „Jeep Grand Cherokee“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š. nuteistas dėl to, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – keleivinį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nuosprendyje konstatavo, kad A. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. Š. ir galimas laiduotojas S. J. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį S. J. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog įvertinus baudžiamojoje byloje esančius A. Š. charakterizuojančius duomenis, nėra pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Alytaus apylinkės teismui taip pat kilo pagrįstų abejonių, ar prašomas paskirti laiduotojas S. J. apskritai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes iki šiol galimas laiduotojo autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados, jog S. J. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam būtų akivaizdi, todėl sprendė, kad jis nėra laikytinas tinkamu laiduotoju. Pirmosios instancijos teismas A. Š. skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Skundžiamame Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje konstatuota, kad A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 97-98), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 99-126), dirba (1 t., b. l. 129-13), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 175). Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. Š. skiriamos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu. Byloje nustačius, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 promilės), todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – A. Š. buvo taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. Š. (1 t., b. l. 44, 45), todėl akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neabejotina, kad transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nors A. Š. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu prašė nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti dalį automobilio vertės motyvuodamas savo amžiumi ir tuo, kad kito tokio kito automobilio neįpirks, tačiau aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. Š. padarytai nusikalstamai veikai ar jo asmenybei, Alytaus apylinkės teismas nenustatė. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo A. Š. vairuoto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 24 630,00 Eur (1 t., b. l. 46). Kaltinamasis nurodė, kad šį automobilį jam dovanojo sūnus, sūnus šį automobilį įsigijo ir JAV, minėjo, jog automobilis kainavo nuo 9 000 iki 10 000 Eur, buvo daužtas automobilio priekis, iššovę saugos pagalvės, sulaužyti lanžeronai, važiuoklė pažeista, reikėjo didelio remonto, jį suremontavo pats kaltinamasis už savo lėšas, todėl automobilį vertina 15 000 Eur – 16 000 Eur. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad dovanojimo sutarties šalys sutarties sudarymo dieną automobilį vertino 7 000 Eur (1 t., b. l. 181). Byloje pateiktais skelbimų autoplius.lt portalo duomenimis panašių automobilių kaina Lietuvoje svyruoja nuo 13 200 Eur iki 20 000 Eur (1 t., b. l. 196-199; 2 t., b. l. 1-7). Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, sutinkant su A. Š. nurodoma automobilio verte, t. y. 15 000 Eur – 16 000 Eur, laikytina, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus. Taigi nors kaltinamasis prašo nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertės dalį, tačiau kaip minėta, A. Š. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis automobilį neblaivus vairavo miesto gatvėmis (vyko į parduotuvę), nesant jokiam realiam poreikiui, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad kito tokio automobilio neįpirks ar, kad automobilis jam reikalingas dėl darbo pobūdžio, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. Š. nusikalstamumui, transporto priemonė – „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota ir kartu su priklausiniais perduotina valstybės nuosavybėn (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo atleisti A. Š. BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą jo atžvilgiu nutraukti, o taip pat netaikyti automobilio „Jeep Grand Cherokee“ konfiskavimo natūra, esant būtinybei konfiskuoti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio automobilio vertės dalį bei specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.
Atsiliepimas
3.1. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. Š. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų, pagrindinis motyvas buvo tas, kad apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iš tiesų yra nutarčių, kuriose konstatuota, kad nustatyti kaltininko anksčiau padarytų administracinių nusižengimų padarymo atvejai leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau panašiose situacijose priimtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose teismas nematė pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paprastai buvo atvejai, kai asmuo praeityje buvo baustas už nevienkartinį šiurkštų KET pažeidimą, susijusį su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis ir nemažai kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jo padaryti pažeidimai nešiurkštūs, nesusiję su vairavimu neblaiviam, pasišalinimu iš įvykio vietos, eismo įvykių sukėlimu ir pan., todėl šią apelianto teisingą poziciją, kad šiurkščių KET jis iš tiesų nepadarė, teismas nepagrįstai laikė kaip savo padarytų KET pažeidimų nekritišką vertinimą. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visus padarytus KET pažeidimus nuteistasis vertino ir vertina kritiškai, stengiasi jų nedaryti, laiku sumoka baudas, kurių mokėjimas, atsižvelgiant į jo pajamas, visada yra finansiškai reikšmingas, tačiau tuo pačiu parodo A. Š. atsakingą požiūrį į padarytas klaidas. Apelianto teigimu, taip pat atsižvelgtina į tai, kad jo padaryti KET pažeidimai natūraliai koreliuoja su jo darbo specifika - daug laiko praleidžia kelyje, nes pagal darbo pobūdį nuolat keliauja po Lietuvą, vairuoja kasdien, per metus nuvažiuoja dešimtis tūkstančių kilometrų, todėl natūralu, kad tikimybė padaryti nepiktybinį KET pažeidimą yra žymiai didesnė negu daugumai kitų asmenų, kurie automobilį vairuoja retai.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, jog vertinant tikimybę, ar ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgtina ir į eilę kitų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino arba įvertino netinkamai: amžius ir branda. Ir nors teismas nuteistojo 62 metų amžių interpretavo kaip argumentą prieš laidavimo taikymą, iš tiesų tai yra rimtas argumentas, duodantis pagrindą manyti, jog apeliantas laikysis įstatymų – ilgas gyvenimo patyrimas leidžia geriau suprasti savo klaidas; žmogus šiame amžiuje jau turi nusistovėjusį gyvenimo būdą; tokia amžiuje yra stipri motyvacija išsaugoti savo reputaciją; A. Š. turi vaikus, anūkus – tai papildoma motyvacija elgtis atsakingai. Socialinis statusas – apeliantas dirba įmonės direktoriumi; turi nors ir nedideles, tačiau stabilias pajamas; charakterizuojamas teigiamai; turi tvirtus socialinius ryšius bendruomenėje. Nusikalstamos veikos pobūdis ir aplinkybės – veika atsitiktinė, padaryta ne dėl piktybiškumo, o dėl klaidingo situacijos vertinimo; nuteistasis visiškai bendradarbiavo su teisėsauga nuo pat pradžių; nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta savo klaidą; žala niekam nebuvo padaryta. Sveikatos būklė – turi rimtų sveikatos problemų, serga širdies nepakankamumu; yra prižiūrimas (duomenys neskelbtini) ligoninės kardiologų; nuolat vartojus vaistus, reguliariai lankosi pas gydytojus, o tai rodo, kad A. Š. ypač rūpinasi savo sveikata ir supranta atsakingą elgesį. Apelianto vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.4. Apeliaciniame skunde A. Š. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. J. nėra tinkamas laiduotojas. Apelianto manymu, S. J. pilnai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus asmeniui, galinčiam būti laiduotoju. Vertinant S. J. asmenines savybes, pažymėtina, kad jis niekada nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi aukštąjį išsilavinimą. Net trisdešimt metų dirbo atsakingose pareigose valstybės tarnyboje - (duomenys neskelbtini), kur jam buvo keliami aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, buvo eilę kartų skatintas, nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo galimo laiduotojo galimybe daryti apeliantui teigiamą įtaką remdamasis tuo, kad jie gyvena skirtinguose miestuose. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes šiuolaikinėmis technologijomis galima palaikyti nuolatinį ryšį nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Be to, byloje nustatyta, kad nepaisant gyvenimo skirtinguose miestuose, S. J. ir A. Š. palaiko artimus santykius - reguliariai susiskambina, susitinka, kartu atostogauja, apeliantas lankosi S. J. sodyboje. Apelianto teigimu, juos sieja ilgalaikiai – daugiau nei dvidešimt metų siejantys draugiški santykiai, kurie prasidėjo dar profesinės veiklos kontekste. Per šį laikotarpį jų santykiai išaugo į tvirtą draugystę, pagrįstą abipuse pagarba ir pasitikėjimu, tai patvirtina faktas, kad apie padarytą nusikalstamą veiką A. Š. iš karto informavo būtent S. J., o jis griežtai įvertino tokį apelianto elgesį kaip didelę klaidą. S. J. turi realų planą, kaip darys nuteistajam teigiamą įtaką - ketina glaudžiau bendrauti, priminti tinkamo elgesio taisykles, kontroliuoti jo elgesį, ilgametė galimo laiduotojo darbo patirtis transporto priežiūros srityje leidžia jam profesionaliai vertinti kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jų keliamą pavojų, todėl jis gali kompetentingai patarti ir kontroliuoti skundo autoriaus elgesį kelyje. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad S. J. nežinojo tikslaus A. Š. padarytų KET pažeidimų skaičiaus, yra neesminis ir nešalina galimybės jam būti laiduotoju. Priešingai - tai rodo, kad S. J. teisme buvo atviras ir sąžiningas, neslėpė, kad nežino tikslaus pažeidimų skaičiaus. Be to, sužinojęs apie ankstesnius pažeidimus teismo posėdyje, galimas laiduotojas pareiškė, kad per mažai bendravo su nuteistuoju šiais klausimais, ir įsipareigojo ateityje skirti tam daugiau dėmesio. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad „jei S. J. autoritetas būtų realus, jis turėjo sugebėti paveikti A. S. dar iki nusikalstamos veikos padarymo“ yra nepagrįsta. Laidavimo institutas kaip tik ir yra skirtas situacijoms, kai po nusikalstamos veikos padarymo atsiranda asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Priešingu atveju, laidavimo institutas prarastų savo prasmę.
3.5. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog A. Š. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ konfiskavimas yra būtinas ir ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, netinkamai įvertino reikšmingas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimo natūra netaikymas arba dalinės vertės konfiskavimas būtų proporcingas sprendimas dėl to, jog A. Š. gauna santykinai nedideles pajamas – nepilnai 900 Eur per mėnesį, todėl automobilio, kurio vertė siekia 15 000 – 16 000 Eur, konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcingas apelianto finansinėms galimybėms. Net ir mažesnės sumos – 5 000 Eur - konfiskavimas sudarytų beveik pusės metų apelianto pajamų dydį. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad automobilis nebuvo specialiai įgytas nusikalstamai veikai daryti - jis buvo dovanotas sūnaus 2020 m. Automobilis buvo įsigytas už 7 000 Eur būdamas daužtas, pažeista važiuokle ir kitais dideliais trūkumais, jį A. Š. suremontavo savo lėšomis. Taigi, skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog jis yra priešpensinio amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų (širdies nepakankamumą), automobilis būtinas dėl darbo specifikos ir sveikatos būklės, nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, apeliantas visiškai pripažino kaltę ir gailisi, darytina išvada, jog automobilio konfiskavimas neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, o nedidesnės kaip 5 000 Eur turto vertės dalies konfiskavimas atitiktų teismų praktiką analogiškose bylose ir proporcingumo principą.
3.6. Taip pat apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo dvejiems metams naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminas yra nepagrįstai ilgas. A. Š. įsitikinimu, vertinant specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina atsižvelgti į jo amžių ir sveikatos būklę. Kaip anksčiau įvardinta šiame skunde, jis yra 62 metų amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų - serga širdies nepakankamumu, nuolat vartoja vaistus, sveria 120 kg, todėl judėjimas darbo ar asmeniniais reikalais kitomis transporto rūšimis yra itin problematiškas ir gali dar labiau pabloginti jo sveikatos būklę. Ypač svarbu įvertinti ir nuteistojo profesinės veiklos specifiką - jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės veikla tiesiogiai susijusi su krovinių siuntimu, todėl darbo specifika reikalauja nuolatinio judėjimo ir mobilumo. Ilgesnis nei vienerių metų teisės vairuoti atėmimas gali sukelti rimtų profesinių sunkumų ir net kelti grėsmę turimo verslo išsaugojimui. Apeliantas pažymi, kad tai jo pirma padaryta nusikalstama veika per visą gyvenimą, jis niekada anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam (kaip ir apskritai už neblaivaus padarytus teisės pažeidimus), veika nepadarė jokios žalos kitiems asmenims ar turtui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos ir nevaržyti asmens labiau nei būtina. Šiuo atveju dvejų metų terminas yra perteklinis atsižvelgiant į A. Š. veikos pobūdį, neproporcingas atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, gali sukelti sunkių socialinių pasekmių.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta bausmė yra tinkama, BK 40 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai, paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, netaikyti automobilio konfiskavimo bei sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
6. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais inter alia pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes A. Š. padėties nekeičia, todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.
7. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
8. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendyje teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys A. Š. charakterizuojantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. J. (galimas laiduotojas) turės galimybę daryti teigiamą įtaką A. Š., todėl jis nėra laikytinas tinkamu laiduotoju.
9. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.
10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas, ar A. Š. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, atkreipė dėmesį į tai, jog kaltininkas iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo penkerių metų bėgyje 45 kartus baustas administracine tvarka už padarytus KET pažeidimus, iš kurių 5 KET pažeidimus padarė 2024 m., o paskutinįjį – 2024 m. rugpjūčio 13 d. (vairuojant transporto priemonę važiavo degant draudžiamam šviesaforo signalui), t. y. prieš 13 d. iki nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu ir nuteistas (1 t., b. l. 99-126). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat atkreipė dėmesį į A. Š. 2023 m. padarytus itin šiurkščius KET pažeidimus, o būtent: ištisinės linijos kirtimas ir pavojingos situacijos padarymas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas trims mėnesiams. Nors skunde nuteistasis pabrėžia, jog nėra pagrindo jo praeityje padarytų administracinių nusižengimų vertinti itin griežtai ir dėl to jo atžvilgiu netaikyti laidavimo instituto, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Apeliaciniame skunde A. Š. taip pat akcentuoja savo amžių (62 metai), turimas sveikatos problemas (serga širdies nepakankamumu; yra prižiūrimas (duomenys neskelbtini) ligoninės kardiologų; nuolat vartojus vaistus), nedideles mėnesines pajamas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suabsoliutinti socialiai jautrius A. Š. asmenybės momentus ir sumenkinti jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir dažnumą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertino visų aplinkybių įtaką dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos pripažinimo ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad visi apelianto administraciniai nusižengimai padaryti transporto eismo saugumui, o tai leidžia daryti išvadą, jog vis dėlto, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas A. Š. nagrinėjamu atveju, nebuvo atsitiktinė.
11. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).
12. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).
13. Iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio matyti, jog teismas sprendė, kad S. J. nelaikytinas tinkamu laiduotoju. Tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą lėmė tai, jog A. Š. ir S. J. gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose, o iš teisiamajame posėdyje nurodytų galimo laiduotojo aplinkybių matyti, jog jis tiksliai nežinojo apie apelianto ankstesnių administracinių nusižengimų kiekį bei pobūdį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Nors nuteistasis A. Š. skunde akcentuoja S. J. tinkamumą būti laiduotoju nurodydamas, jog nepaisant to, jog jis ir galimas laiduotojas gyvena skirtinguose miestuose, jie dažnai leidžia laiką kartu, ilgą laiką yra draugai, o S. J. jau turi nusimatęs konkretų planą kaip darys teigiamą įtaką apeliantui, tačiau vis dėlto tai aukštesniajam teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad S. J. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. Š.. Aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog šioje nutartyje konstatavus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad A. Š. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojo tinkamumu, vertinimas netenka teisinės reikšmės.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
14. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylose dėl alkoholio vartojimo iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – be transporto priemonės asmuo negalėtų sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo asmuo vartojo alkoholinius gėrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-719/2023).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).
16. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas konstatavo, jog nors A. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertės dalį, tačiau apeliantas panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis automobilį neblaivus vairavo miesto gatvėmis, nesant jokiam realiam poreikiui, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, būtina konfiskuoti transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią nuteistajam A. Š..
17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, įvertino tai, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 promilės). Tokie jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis vairavo dienos metu, judrioje miesto gatvėje, esant pakankamai intensyviam eismui. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės palikimas apelianto dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.
18. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis aukštesniojo teismo prašo netaikyti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ konfiskavimo, esant būtinybei konfiskuoti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio automobilio vertės dalį. Toks prašymas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su automobiliu įgijimu bei aukščiau minėtomis apelianto sveikatos problemomis bei nedidelėmis gaunamomis pajamomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti A. Š. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir pažymi, kad atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o išieškotina iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes nuteistajam taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nesant sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, nėra jokio pagrindo spręsti dėl dalies turto vertės išieškojimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis)
19. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
20. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
21. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. rugsėjo 2 d. A. Š., be kitų kardomųjų priemonių, paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 90-93). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,27 promilės). Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, A. Š. ankščiau daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam praeityje jau buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, 3 mėnesiams. Prevenciškai siekiant užkirsti kelią tolimesniam KET pažeidinėjimui ir nusikalstamų padarinių sukėlimui, vertintina, kad yra būtina uždrausti A. Š. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino dydžio, atsižvelgtina į tai, jog nusikaltimas padarytas dienos metu, esant gana intensyviam eismui, o A. Š. nustatytas neblaivumas, kuris siekė 2,27 promilės, ženkliai viršijo ribą, nuo kurios nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskiriant 2 metų terminą, kuris mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (3 metai), teisingas bei proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, tam, kad tokie atvejai nepasikartotų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Taigi, teismas nėra saistomas teismų sprendimais dėl kitiems asmenims taikomų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių kitose bylose, nes konkrečios bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymas (termino parinkimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo būtent nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.