- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1633-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01052-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“, R. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3777-661/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“ ir R. T. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ ir V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kontmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovių UAB „BankromaX“ ir R. T. 253 502,57 Eur likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „BankromaX“ ir R. T. nuosavybės teise priklausančius ir esančius pas atsakoves ar trečiuosius asmenis kilnojamąjį ir nekilojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises 253 502,57 Eur sumai, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar perleisti kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 253 502,57 Eur sumai areštavo atsakovėms UAB „BankromaX“ ir R. T. nuosavybės teise priklausantį turtą ir/ar pinigines lėšas.
Šalies argumentai
4. Atsakovės UAB „BankromaX“ ir R. T. pateikė atskiruosius skundus, prašydamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde teigė, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo ir kad atsakovės šioje byloje gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą, o didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Ieškovė UAB „Kontmena“ su atskiraisiais skundais nesutiko, nurodžiusi, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės, siekdamos išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali slėpti ar perleisti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Kontmena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas, įvertinęs atskiruosius skundus, sutiko su atsakovių argumentais, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygų – grėsmės, kad būsimas ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.
8. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio ir atsakovo interesus itin varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik tuomet, kai prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
9. Konstatavo, kad atsakovės R. T. veiksmai, dėl kurių iškelta baudžiamoji byla, negali sudaryti pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumą bei galimai vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad jos bandys išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo. Teismas sutiko su atskirųjų skundų argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
10. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Kontmena“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos siuntimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti pakartotinai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. CPK nuostatos, susijusios su atskirųjų skundų nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir teismo teisėmis, yra reglamentuotos pakankamai aiškiai ir imperatyviai. Toks reglamentavimas suteikia pirmosios instancijos teismui, gavusiam atskirąjį skundą, jei jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, dvi opcijas: 1) per tris darbo dienas nutartį pasinaikinti; arba 2) skundą priimti ir pasibaigus atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo terminui jį išsiųsti į apeliacinės instancijos teismą. CPK nenumato, kad priimtą nutartį teismas gali pasinaikinti po mėnesio, dviejų, ar iki nutarties išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas minėtas nuostatas skundžiama nutartimi šiurkščiai pažeidė, dėl ko vien šiuo savarankišku pagrindu skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pats pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje (kurią naikina skundžiama nutartimi) pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra didelė ieškinio suma, taip pat yra svarbu vertinti kitas aplinkybes, susijusias su asmenų elgesiu praeityje. Taigi didelė ieškinio suma buvo vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovėms, tačiau atsakovės su savo atskiraisiais skundais jokių įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje (kurią panaikino skundžiama nutartimi) vertino ne tik tai, kad ieškinio suma atsakovėms yra didelė, bet ir kad atsakovė R. T. galimai yra nesąžininga, nes jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla.
11.3. Neaišku kaip teikiant ieškinį apeliantė galėtų pateikti įrodymus, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, t. y. byloje, kuri dar tik yra inicijuojama. Ieškinyje yra pateikti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys atsakovių (tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų) sąsajas, veiksmų atlikimo chronologinį neatsiejamumą, pateikti kiti duomenys, kurių bendra visuma išsamiai atskleidžia atsakovių neteisėtų veiksmų schemą, kuria BUAB „Laugina“ buvo padaryta žala per UAB „BankromaX“, sukuriant situaciją, kai realus padarytos žalos atlyginimas yra nebegalimas, nes UAB „BankromaX“ veiklos nebevykdo, turtą yra perleidusi susijusioms įmonėms ir pačiai R. T., o R. T. veiklą galimai vykdo per kitas įmones. Atsakovių nesąžiningas elgesys yra akivaizdus.
11.4. Egzistuoja prielaidos, kad R. T. imsis aktyvių veiksmų apsunkinti būsimo sprendimo šioje byloje įgyvendinimą ne tik dėl to, kad jos leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas buvo sustabdytas įtarus, kad ji už 14 000 Eur atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį kyšio iš jo priėmė. R. T. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant ne tik de facto sustabdyti jos faktiškai valdomos UAB „BankromaX“ veiklą ir pajamų gavimą (kas nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2020 m. sausio 15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020), tačiau BUAB „Laugina“ kreditoriams pradėjus teisminius procesus prieš UAB „BankromaX“ aktyviais veiksmais ėmė slapstyti net ir likusį negausų UAB „BankromaX“ turtą. Nekilnojamąjį turtą perleido su atsakove R. T. susijusiam UAB „Smaragdo žiedas“ (priedas Nr. 15 prie ieškinio), o pinigines lėšas persivedė sau pačiai ir jos valdomai UAB „Banca Rupta“ (priedas Nr. 11 prie ieškinio).
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „BankromaX“ pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį procesą pagal UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą nutraukti, o tuo atveju, jei teismas atskirąjį skundą nagrinėtų – skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nutarta pasinaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, juolab, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi teisę teikti bet kurioje proceso stadijoje. Dėl to apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 2-289/2011, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. e2S-916585/2019, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis Nr. 2S-1661-343/2012, 2017 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2S-1410-259/2017.
12.2. Nesutinka su apeliante, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes priimta praleidus CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Termino praleidimas negali sudaryti ir nesudaro pagrindo teigti, kad tokia nutartis neteisėta. Teismas nutartyje motyvuotai paaiškino, dėl kokių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, todėl vien dėl formalaus termino praleidimo nėra pakankamas pagrindas naikinti nutartį.
12.3. Neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė grėsmės, kad būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas.
12.4. Apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes neturėjo ir neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Apeliantė kelia klausimą dėl buvusio BUAB „Laugina“ administratoriaus patirtų išlaidų, administruojant įmonę, priteisimo. Tam, kad neva nepagrįstai išleista administravimo išlaidų sąmata būtų priteista, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat nustatyti, kokios konkrečiai išlaidos buvo patirtos, įvertinti išlaidų pagrįstumą. Šiuo metu UAB „Laugina“ neturi galiojančios ir vykdytos reikalavimo teisės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės netiesioginis ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
12.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės nėra. Didelė ieškinio suma nėra ir negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės akcentuojama aplinkybė dėl atsakovei iškeltų kitų civilinių bylų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
12.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus. Atsakovės veikla susijusi su fizinių ir juridinių asmenų nemokumo proceso administravimu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas eliminuotų galimybę vykdyti veiklą. Remiantis atsakovės 2020 m. liepos 31 d. balansu, jai priklauso nedidelės vertės turtas – 9 487 Eur, kurio areštas neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, areštas užkirstų kelią vykdyti ūkinę veiklą.
12.7. Tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jis galėtų būti įvykdomas panaudojant nemokumo administratorės civilinės atsakomybės draudimo išmokas, nes administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama privalomuoju draudimu.
13. Atsakovė R. T. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismo nukrypimas nuo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto trijų darbo dienų termino, priimant skundžiamą nutartį, nesudaro ir negali sudaryti pakankamo pagrindo ją panaikinti. Teismas trijų darbo dienų termino nesilaikė tik ieškovės naudai, t. y. suteikdamas ieškovei galimybę tinkamai suformuluoti atsikirtimus į atsakovės ir UAB „BankromaX“ atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13.2. Teismas sprendimą atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje tinkamai motyvavo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o kitų civilinių ar baudžiamųjų bylų iškėlimas prieš atsakovę negali preziumuoti jos nesąžiningumo. Baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje vertinamos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Be to, baudžiamoji byla nėra galutinai išspręsta, t. y. nepriimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis, todėl atsakovės atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija.
13.3. Atsakovė niekada neatliko, neatlieka ir neketina atlikti jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais galėtų būti sudaromos prielaidos būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė neva ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant sustabdyti UAB „BankromaX“ veiklą ir pajamų gavimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. UAB „BankromaX“ vykdo realią ūkinę komercinę veiklą ir jai nėra pradėtų jokių nemokumo procedūrų.
13.4. Nei ieškinio (reikalavimo) suma, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai suvaržytų atsakovės kasdienių poreikių tenkinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik visas atsakovės turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, yra areštuotas baudžiamojoje byloje. Atsakovė yra garbingo amžiaus asmuo, objektyviai patiriantis nemažai išlaidų komunaliniams mokesčiams, vaistams ir kt.
13.5. Nemokumo administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. BUAB „Laugina“ patirtos žalos (negautų pajamų) atlyginimas galėtų būti padengtas iš minėtu laikotarpiu galiojusių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių.
13.6. Ieškinys nėra prima facie pagrįstas, kadangi R. T. yra netinkama atsakovė civilinėje byloje. BUAB „Laugina“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „BankromaX“, o ne atsakovė, todėl atsakovės atžvilgiu negali būti reiškiami reikalavimai dėl negautų pajamų, atsiradusių iš bankroto administravimo teisinių paslaugų teikimo, atlyginimo.
14. Ieškovė UAB „Kontmena“ 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus paaiškinimus, prašydama prijungti naują įrodymą – 2020 m. lapkričio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą. Paaiškinimuose nurodė, kad įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A?1464?275/2020, kurioje pagal BUAB „Laugina“ kreditoriaus Krašto projektai ir partneriai BUAB „Laugina“ naudai pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „BankromaX“, buvo konstatuoti UAB „BankromaX“ neteisėti veiksmai administruojant BUAB „Laugina“, priteistos ieškiniu reikalautos lėšos. Atsakovė UAB „BankromaX“ geruoju teismo sprendimo iki šiol nevykdo, nes de facto yra nemoki, dėl ko pirmos instancijos teismas šioje byloje 2020 m. lapkričio 18 d. BUAB „Laugina“ prašymu išdavė vykdomąjį raštą, kurį prašo prijungti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų prijungimo
17. Apeliantė (ieškovė) UAB „Kontmena“ 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus, prašydama prijungti naują įrodymą – 2020 m. lapkričio 18 d. BUAB „Laugina“ išduotą vykdomąjį raštą.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildomus rašytinius paaiškinimus su prašymu prijungti įrodymą – vykdomąjį raštą, apeliantė, kaip minėta, pateikė 2020 m. lapkričio 26 d., likus vos kelioms minutėms iki posėdžio pradžios, nors prašomas prijungti rašytinis įrodymas – vykdomasis raštas – teismo buvo išduotas kiek daugiau nei prieš savaitę, t. y. 2020 m. lapkričio 18 d., o įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria remiamasi papildomuose paaiškinimuose, kaip neva vienu iš atsakovės UAB „BankromaX“ nesąžiningumą patvirtinančiu įrodymu, priimta 2020 m. spalio 12 d. Apeliantė neargumentavo, dėl kokių priežasčių papildomų rašytinių paaiškinimų ir rašytinio įrodymo, gauto prieš savaitę, ji negalėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui anksčiau, tuomet kai juos gavo.
20. Tokie apeliantės UAB „Kontmena“ veiksmai, kuomet papildomi paaiškinimai ir prašymas prijungti naują įrodymą pateikiami, kaip minėta, likus vos kelioms minutėms iki teismo posėdžio pradžios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra suderinami su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), todėl vertintini kaip bylos vilkinimas ir piktnaudžiavimas procesu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės papildomus rašytinius paaiškinimus ir teikiamą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl apeliantės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį
21. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl apeliantės teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria teismas pasinaikino savo prieš tai 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės UAB „BankromaX“ teigimu, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė turi teisę teikti bet kurioje proceso stadijoje.
22. CPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad visas penktojo skirsnio („Laikinosios apsaugos priemonės“) tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenustato, jog pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis nutarta pasinaikinti prieš tai priimtą nutartį, kuria buvo spręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Priešingai nei teigia atsakovė UAB „BankromaX“, tokios teismo nutartys, remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi, gali būti skundžiamos, todėl nutraukti apeliacinį procesą šiuo atveju nėra pagrindo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
24. Nors atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, tačiau atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovės UAB „BankromaX“ ir R. T. įrodinėjo, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.
25. Ieškinio nepagrįstumą atsakovės grindė tuo, kad ieškovė UAB „Kontmena“ pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes neturėjo teisės reikšti netiesioginio ieškinio, taip pat tuo, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir kokios administravimo išlaidos buvo patirtos, be to, R. T. nėra tinkama atsakovė byloje.
26. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
27. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kontmena“ pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ 253 502,57 Eur sumą subsidiariai iš atsakovių UAB „BankromaX“ ir R. T.. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovėmis, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, t. y. ar ji pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, pareikšdama netiesioginį ieškinį, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, ar R. T. yra tinkama atsakovė byloje ir pan., bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), nenustatė akivaizdžių duomenų dėl UAB „Kontmena“ ieškinio nepagrįstumo.
29. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
30. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantė iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovės nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, taip paneigdamos prezumpciją, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat tuo, kad atsakovės buvo nesąžiningos. UAB „BankromaX“ nesąžiningumą grindė tuo, kad įmonė nevykdo veiklos, savo turtą perleido susijusioms įmonėms ir R. T., o R. T., apeliantės teigimu, veiklą galimai vykdo per kitas įmones, be to, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ne tik de facto sustabdyti jos faktiškai valdomos UAB „BankromaX“ veiklą ir pajamų gavimą, tačiau BUAB „Laugina“ kreditoriams pradėjus teisminius procesus prieš UAB „BankromaX“ aktyviais veiksmais ėmė slapstyti net ir likusį negausų UAB „BankromaX“ turtą.
31. Visų pirma pažymėtina tai, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų.
32. Nustatyta, kad atsakovė R. T. buvo atsakovės UAB „BankromaX“ savininkė. Minėta, kad atsakovių nesąžiningumą apeliantė iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovės UAB „BankromaX“ turtą ėmė slapstyti, t. y. perleisti jį susijusioms įmonėms ir R. T.. Kartu su ieškiniu UAB „Kontmena“ buvo pateikusi UAB „BankromaX“ sąskaitos išrašą (ieškinio priedas Nr. 11), iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. UAB „Banca Rupta“ buvo pervesta 14 944,19 Eur suma, 2019 m. gruodžio 31 d. R. T. pervesta 7 000 Eur suma, o 2019 m. gruodžio 30 d. R. T. pervesta 25 000 Eur suma (mokėjimo paskirtis – dividendai). Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kai kurie UAB „BankromaX“ atlikti mokėjimai galėtų kelti abejonių ir preliminariai gal ir galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ar keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, kita vertus, vien byloje esantis sąskaitos išrašas negali neabejotinai patvirtinti, kad mokėjimai atlikti nesant tam jokio pagrindo. Paminėti UAB „BankromaX“ 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. atlikti pavedimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovės siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas praėjus daugiau nei pusei metų (2020 m. rugpjūčio 18 d.) nuo paminėtų mokėjimų atlikimo. Be to, iš byloje esančios antstolio R. V. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pažymos (ieškinio priedas Nr. 13) nustatyta, kad UAB „BankromaX“ pajamų negauna, ilgalaikio ir (ar) trumpalaikio materialaus turto neturi. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog UAB „BankromaX“, siekdama išvengti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, imsis veiksmų slėpti, perleisti savo turtą, kadangi tokio, kaip minėta, šiuo metu ji neturi, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „BankromaX“ atžvilgiu nėra pagrindo.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių paaiškinimus, nenustatė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės R. T. atžvilgiu. Byloje esantis Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-843/2020 yra areštavęs atsakovės R. T. nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kratos metu rastas pinigines lėšas (ieškinio priedas Nr. 17). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, esant baudžiamojoje byloje areštuotam atsakovės turtui, šiuo atveju nekyla, todėl konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog R. T. sieks išvengti būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, taip pat nėra pagrindo.
34. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimo, pirmosios instancijos teismas, pasinaikinęs savo nutartį ir ieškovės UAB „Kontmena“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetęs, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl CPK nuostatų, susijusių su teismo teise pačiam pasinaikinti priimtą nutartį, aiškinimo ir taikymo
35. CPK 334 straipsnio 2 dalis nustato, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas turi šias teises: sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai jis paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes skundžiamą 2020 m. rugsėjo 17 nutartį, kuria pasinaikino savo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė praleidęs 3 darbo dienų terminą, todėl, jos manymu, vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina.
37. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. tenkino ieškovės UAB „Kontmena“ prašymą ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 253 502,57 Eur sumai areštavo atsakovėms UAB „BankromaX“ ir R. T. nuosavybės teise priklausantį turtą ir/ar pinigines lėšas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas atsakovės R. T. atskirasis skundas, o 2020 m. rugsėjo 1 d. – atsakovės UAB „BankromaX“. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, sutikęs su atsakovių atskiraisiais skundais, skundžiama 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino savo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir ieškovės UAB „Kontmena“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeidęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą. Kita vertus, konstatavus, kad skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas teisingai, vien CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto procesinio termino pažeidimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindas naikinti skundžiamą nutartį galėtų būti tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju konstatavus, kad procesinio termino pažeidimas skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi, nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir vien šiuo pagrindu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atsakovė UAB „BankromaX“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė.
40. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.