Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1594-886/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-14
Bylos Nr.: e2S-1594-886/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02937-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: V. Š., M. Š.
Ieškovas: V. G., M. Š.

Kategorijos

3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti

Civilinė byla Nr. e2S-1594-886/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02937-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir M. Š. ieškinį atsakovams M. Š. ir V. Š. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. G. ir M. Š. ieškiniu (2025-05-06 CBP-5260) pareikštu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovų M. Š. ir V. Š. ieškovo V. G. 30 000 Eur skolos, 2 070 Eur delspinigių, 121 Eur nuostolių dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka, bylinėjimosi išlaidas, o ieškovui M. Š. prieteisti 30 000 Eur skolos, 2 070 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto areštą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – turtinių teisių bei piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis areštą, o taip pat turtinių teisių areštą, reikalavimo dydžio ribose. Prašymą grindė ieškovų interesų apsauga, didele ieškinio suma, atsakovų nesąžiningumu ir bandymu išvengti prievolės, prielaida apie atsakovų sunkią finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovų reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir registruojamą kilnojamąjį turtą 64 261 Eur sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštuoti atsakovų turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovo pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovai turi savo sąskaitas, neviršijant 64 261 Eur sumos, leidžiant atsakovams iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinti kasdienius būtinuosius poreikius.

4. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas; ieškinyje nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus.

5. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį (60 000 Eur skola, 4 140 Eur delspinigiai, nuostoliai, bylinėjimosi išlaidos), į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, į tai, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog atsakovai galimai nevykdo savo pačių laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovams, į tai, kad atsakovų iš ieškovų įsigyta MB (duomenys neskelbtini) yra skolinga Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (skola 2025 m. gegužės 6 d. yra atitinkamai 780,59 Eur ir 4 735,72 Eur), teismas vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų naudai priimto sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Atsakovė V. Š. atskiruoju skundu (2025-05-19 DOK-59863) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties dalį dėl sutuoktinės turto daliai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1 ėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutuoktinės turto daliai ir ieškinys šioje dalyje nėra įrodytas. Teismas privalėjo įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra teisėtas pagrindas, motyvas ir ar prašymas yra pagrįstas.

6.2 Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutuoktinė nedalyvavo sandorio sudaryme, jo nepasirašė ir nebuvo sandorio šalimi. Sandoris sudarytas vieno sutuoktinio, nesant kito sutuoktinio patvirtinimui, sandoris nesudarytas šeimos interesais. MB buvo įsigyta, valdoma ir finansuojama be sutuoktinės dalyvavimo ar sutikimo, todėl tai yra asmeninė skola, nes ji nėra susijusi su bendru šeimos interesu; apie šį verslą sutuoktinė nežinojo. Vien sandoryje sąlygos (2.2 punktas) įrašymas nesuteikia pagrindo laikyti, kad sutuoktinė apie jį žinojo. Siekiant sutuoktiniams gauti įmonę, tvarkyti jos klausimus, reikia jų abiejų dalyvavimo, ko šiuo atveju nebuvo.

6.3 Sutuoktinio prisiimta prievolė išsimokėti už įmonės įsigijimą yra ne šeimos poreikiams, ji nėra solidari prievolė, sandorio suma aiškiai per didelė ir neprotinga, sandoris sudarytas neapdairiai, nerūpestingai ir šeimai neatnešė jokio pelno, naudos, o tik nuostolius ir didžiules skolas, tokio sandorio šeimai nereikėjo, toks žingsnis šeimoje nebuvo aptartas. Teismas tokių aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai pripažino sandorį skirtu namų ūkiui išlaikyti ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių – sandorio būtinumo ir jo kainos protingumo.

6.4 Teismas neįvertino ar sutuoktinių turimas turtas ir pajamos yra tikrai nepakankamos. Nevertinant sutuoktinių turimo turto, pajamų, santaupų ir pan. nėra teisinga teigti, jog jie nepajėgūs bus įvykdyti teismo sprendimą ateityje.

6.5 Teismas nevertino sąžiningų trečiųjų asmenų interesų.

6.6 Šiuo atveju negalima turo arešto įvardyti kaip proporcingu siekiamiems tikslams.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-06-03 DOK-66981) prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti. Nurodomi šie argumentai:

7.1 Apeliantė nebuvo sutarties, iš kurios yra kildinamas ieškovų reikalavimas atsakovei, šalimi, ji jokio sutikimo sudaryti sutartį nebuvo davusi ir apie tokią sutartį nebuvo informuota, t. y., be to, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, ginčo sutartis nėra skirta išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą.

7.2 Iš sutarties atsiradusi prievolė yra atsakovo asmeninė prievolė, todėl ieškinio patenkinimo atveju išieškojimas į atsakovės, kuri šiuo konkrečiu atveju neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje bet kuriuo atveju negalėtų būti nukreipiamas, vadinasi, nėra ir pagrindo daryti preliminarią išvadą, kad galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas priteisti reikalaujamą pinigų sumą būtent iš atsakovės, o kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes jų taikymas neatitinka vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų, o būtent tai, kad ieškovams palankus teismo sprendimas priteisti ieškovams jų reikalaujamą skolą būtent iš atsakovės šioje byloje negalėtų būti priimtas.

7.3 Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada dėl atsakovų nesąžiningumo. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, jog jie sutartyje nustatyta tvarka kokia nors forma kreipėsi į atsakovus su raginimu įvykdyti prievolę ir toks raginimas/pranešimas atsakovams buvo įteiktas. Ieškovas M. Š. atsakovams neįteikė jokio išankstinio pranešimo spręsti ginčą taikiai. Šių aplinkybių visetas taip pat paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad iš su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog atsakovai galimai nevykdo savo pačių laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovams.

7.4 Nepagrįstas teismo vertinimas ieškovų galimybės įvykdyti teismo sprendimą mažosios bendrijos finansinių įsipareigojimų (skolų) aspektu. Bendrijos nariai už bendrijos prievoles savo asmeniniu turtu neatsako, todėl daryti išvadą apie atsakovų finansinę padėtį remiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens skolomis yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė nėra juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) dalyve (žr. atsiliepimo priedą) ir ši aplinkybė ne tik paneigia čia aptariamą skundžiamos nutarties motyvą, bet ir patvirtina atsakovės atskirojo skundo argumentus apie tai, kad atsakovė apie sutartį nežinojo, kad ji nebuvo davusi sutikimo sudaryti sutartį, kad sutartis jos vardu nebuvo sudaryta, todėl ji niekada nebuvo ir šiuo metu nėra MB (duomenys neskelbtini) dalyve.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovas M. Š. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie MB (duomenys neskelbtini) dalyvius, kuriuo įrodinėja aplinkybę, kad atsakovė V. Š. nėra susijusi su MB (duomenys neskelbtini).

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Atsakovo M. Š. įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti pateiktą įrodymą, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei priklausančio turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantė neginčija nutarties dalies, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos ir atsakovo M. Š. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies nevertina ir plačiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliantės teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutuoktinės turto daliai ir ieškinys šioje dalyje nėra įrodytas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutuoktinė nedalyvavo sandorio sudaryme. Sandoris sudarytas vieno sutuoktinio, nesant kito sutuoktinio patvirtinimui, sandoris nesudarytas šeimos interesais. MB buvo įsigyta, valdoma ir finansuojama be sutuoktinės dalyvavimo ar sutikimo, todėl tai yra asmeninė skola, nes ji nėra susijusi su bendru šeimos interesu; apie šį verslą sutuoktinė nežinojo. Teismas nepagrįstai pripažino sandorį skirtu namų ūkiui išlaikyti ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių – sandorio būtinumo ir jo kainos protingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

16. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).

17. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas preliminariai nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teisingai vertino, kad pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, kuriuos kaip minėta aukščiau, teismas įvertins bylą nagrinėjant iš esmės.

18. Apeliantė taip pat nurodo, kad sutuoktinio prisiimta prievolė išsimokėti už įmonės įsigijimą yra ne šeimos poreikiams, ji nėra solidari prievolė, sandorio suma aiškiai per didelė ir neprotinga, sandoris sudarytas neapdairiai, nerūpestingai ir šeimai neatnešė jokio pelno, naudos, o tik nuostolius ir didžiules skolas, tokio sandorio šeimai nereikėjo, toks žingsnis šeimoje nebuvo aptartas. Teismas tokių aplinkybių nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodomų argumentų bus pasisakyta bylą nagrinėjant iš esmės, jie yra susiję su atsikirtimais į ieškinio reikalavimus ir negali būti vertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovai pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (DOK-66450, DOK-69050), ieškovams nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Taigi, tiek apeliantės atskirojo skundo argumentai, tiek atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai iš esmės susiję su sandorio sudarymu susijusiomis aplinkybėmis, dėl kurių bus pasisakyta ginčą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

19. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje įvertinti bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei tai buvo padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo (bylos) iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018).

20. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, ar sutuoktinių turimas turtas ir pajamos yra tikrai nepakankamos. Nevertinant sutuoktinių turimo turto, pajamų, santaupų ir pan., nėra teisinga teigti, jog jie nepajėgūs bus įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu nurodomą apeliantės argumentą.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

23. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

24. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad: 1) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą; 2) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; 3) jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).

25. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju kreditorei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog ši sąlyga egzistuoja apeliantės atžvilgiu, nes iš esmės rėmėsi tik argumentais, susijusiais su atsakovų prievolės ieškovams nevykdymu, MB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimais valstybės institucijoms. Tačiau MB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo ir jo finansinė padėtis negali būti prilyginama fizinio asmens finansinei padėčiai, be to, ieškinio reikalavimai pareikšti fiziniams asmenims, o ne MB (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu argumentai susiję su prievolės (ne)vykdymu yra iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl jie negali vienareikšmiškai patvirtinti atsakovės nesąžiningumo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovams gal būt palankaus teismo sprendimo vykdymo, bando nuslėpti ar perleisti savo turimą turtą.

27. Turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininkės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškovais pagal teismo priimtą procesinį sprendimą, sukaupimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nebuvo objektyvių duomenų patvirtinančių skolininkės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų.

28. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir panaikinti atsakovės V. Š. turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties dalis, kuria atsakovo M. Š. turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas atsakovei V. Š. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui ir registruojamam kilnojamam turtui 64 261 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštuotas atsakovės turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, atsakovės piniginėms lėšoms Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, neviršijant 64 261 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinti kasdienius būtinuosius poreikius.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo M. Š. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė