Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-283-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-17
Bylos Nr.: e2S-283-372/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vikinga“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“

Kategorijos

3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių

Civilinė byla Nr. e2S-283-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01551-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.3.; 3.2.6.6.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikinga“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6111-671/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikinga“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 5944,00 Eur skolą, 380,68 Eur palūkanas, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti; iš UAB „Vikinga“ priteisti UAB „Juris LT“ 5944,00 Eur skolą, 380,68 Eur palūkanas, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 572,00 Eur.

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 4 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Vikinga“ ieškovei UAB „Juris LT“ 71,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. 2021 m. sausio 4 d. teisme buvo gautas atsakovės UAB „Vikinga“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-6111-671/2020 nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, suteikti terminą atsakovei atsiliepimui į pateiktą ieškinį pateikti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad jai teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės registracijos adresu, todėl atsakovei iki šiol nėra žinoma, kas juos priėmė, dėl kokių priežasčių šie dokumentai nebuvo perduoti atsakovės bendrovės vadovui. Atsakovė nurodė, kad vadovas būna dažnai išvykęs į komandiruotes, todėl galimai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-04 buvo išvykęs į komandiruotę). Atsakovė pažymėjo, kad tik bendrovės vadovas priimta bet kokius sprendimus, susijusių su bendrovės veikla, bendrovė neturi teisininko, todėl galimai darbuotojas, priėmęs procesinius dokumentus, nesuprato jų svarbos bei reikšmės, kadangi bendrovėje teisminiai procesai yra retas reiškinys.

6. Atsakovė nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimą turėtų atnaujinti ir dėl esminės aplinkybės, kurią būtina tinkamai įvertinti bei išsiaiškinti – ieškovei teismo priteista skolos suma, delspinigiai, palūkanos neatitinka tikrovės. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020-11-04 ir nurodė, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola yra 5944,00 Eur, tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi tai dienai skolos suma sudarė 4282,00 Eur. Ieškovė pateikė ir klaidingus delspinigių, palūkanų paskaičiavimus, kadangi jie atlikti nuo didesnės skolos sumos, kurios dalis buvo padengta jau anksčiau.

7. Atsakovė nurodė, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė ieškinyje šią savo pareigą grindžia tik deklaratyviais teiginiais ir pripažįsta, jog atsakovei nebuvo įteikti jokie dokumentai, patvirtinantys kreditoriaus pasikeitimo aplinkybę. Atsakovės vertinimu, ieškovė ne tik netinkamai vykdė šią pareigą, tačiau ir pateikė teismui reikalavimą, kuris neatitinka tikrovės, o teismas priėmė sprendimą, kuris ne tik prieštarauja teisės aktams, bet ir pažeidžia atsakovės teises.

8. Atsakovė nurodė, kad nenusišalino nuo dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime, o nepateikė teismui atsiliepimo į pateiktą ieškovės ieškinį dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės pasyvumo ar siekimo vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovės vertinimu, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą, sprendimas už akių turėtų būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.

9. Atsakovė nurodė, kad teismas, neturėdamas galimybių užduoti klausimų bei išklausyti atsakovės nuomonės dėl jai keliamų reikalavimų, negalėjo objektyviai nuspręsti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Atsakovės vertinimu, priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė atsakovės teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

10. Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkybė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turėjo suvokti, kada jai buvo įteikti procesiniai dokumentai, iki kada yra būtina pateikti atsiliepimą. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti registruotos buveinės adresu ir buvo įteikti 2020-11-24. Įteikimo pažymą pasirašė savininko žmona, todėl atsakovės teiginiai, jog jai nebuvo žinoma apie dokumentų svarbumą bei neaišku, kam buvo įteikti procesiniai dokumentai, yra vertintini kritiškai (adresą, kuriuo buvo įteikti procesiniai dokumentai, pati atsakovė yra nurodžiusi ir kitoje byloje Nr. eL2-2600-304/2020). Terminas atsiliepimui pateikti suėjo vėliau, nei baigėsi atsakovės vadovo komandiruotė (pagal atsakovės pateiktus dokumentus), nors įsakymas dėl komandiruotės savaime neįrodo, jog atsakovės vadovas realiai buvo išvykęs į komandiruotę, turint omenyje pandemijos situaciją pasaulyje, o ypač Prancūziją, kurioje nuo 2020-10-30 buvo įvestas visuotinis karantinas. Be to, atsakovės vadovas su gautais procesiniais dokumentais galėjo būti supažindintas ir elektroninėmis priemonėmis.

Šalies argumentai

11. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos prašyme dėstomus teiginius bei paneigtų teismo sprendimo už akių argumentus. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jog atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Apie pradinės kreditorės UAB „Autobrolis“ ir ieškovės 2020-03-09 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur dydžio įsiskolinimą, atsakovei buvo pranešta išsiunčiant pranešimą dėl reikalavimo perleidimo kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija elektroniniu paštu (2020-03-10; el. p. adresu (duomenys neskelbtini), toks el. pašto adresas nurodytas VMI interneto svetainėje) ir registruota pašto siunta (2020-03-10; Nr. (duomenys neskelbtini). Faktą, jog atsakovė gavo ieškovės siųstą pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, patvirtina jos pradinei kreditorei atsiųsta sms žinutė. Pranešimas paštu buvo išsiųstas atsakovės buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas atsakovės prieštaravimuose. Interneto svetainės www.post.lt/siuntu-sekimas duomenimis – atsakovei adresuota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-13 buvo perduota pristatymui, tačiau jos įteikti nepavyko, pašto skyriuje ji buvo saugoma iki 2020-03-25, o po to grąžinta ieškovei. Darytina išvada, kad informavimas apie reikalavimo perleidimą, išsiunčiant atsakovei pranešimą elektroniniu paštu ir registruotu atsakovės buveinės adresu, atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad registruota pašto siunta faktiškai atsakovės administracijos darbuotojui nebuvo įteikta, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Tai reiškia, kad bet kuri korespondencija, skirta juridiniam asmeniui, yra laikoma tinkamai adresuota, jeigu siunčiama juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Tad ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teises, pranešimą apie reikalavimo perleidimą išsiuntė tinkamai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-2600-304/2020. Šioje byloje ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateikusi tiek reikalavimo perleidimo sutartį, tiek pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, o atsakovė 2020-05-28 buvo pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o tai įrodo, kad atsakovė realiai buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog atsakovė buvo tinkamai informuota (2020-03-10) apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą dar iki 2020-06-30 atsakovei atliekant mokėjimus pradinei kreditorei.

12. Ieškovė nurodė, kad pasak atsakovės, skirtumas tarp ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir esą esančios atsakovės skolos sudaro 1662,00 Eur (kaip tai patvirtinančius įrodymus atsakovė pridėjo mokėjimo pavedimus). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pateikė ne tik esą 1662,00 Eur sumos sumokėjimą patvirtinančius pavedimus, bet ir ankstesnius, iki ieškovės ir UAB „Autobrolis“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atliktus mokėjimus, kurie nėra susiję su šia byla. Atsakovė pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimo perleidimo sutartį gavo iki 2020-06-30 pavedimo atlikimo, be to, atsakovė reikalavimo perleidimo fakto neginčija. Skolos mokėjimai buvo įvykdyti pradinės kreditorės UAB „Autobrolis“ naudai (2020-10-05 pavedimas, 2020-06-30 pavedimas). Konstatuotina, kad atsakovė nuo 2020-03-10 žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, tokio fakto neginčijo, todėl, remiantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, kaip imperatyvia norma, privalėjo prievolę įvykdyti naujajai kreditorei, t. y. ieškovei, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu. Ieškovė nėra gavusi jokių mokėjimų iš atsakovės. Atsakovė, atlikdama mokėjimą pradinei kreditorei po 2020-03-10, veikė savo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartimi nutarta atsakovės UAB „Vikinga“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

14. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytos priežastys dėl termino praleidimo atsiliepimui pateikti nelaikytinos svarbiomis, todėl konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei apie skolos perleidimą ieškovei buvo žinoma.

16. Teismas nurodė, kad nors atsakovė pateikė duomenis apie 1662,00 Eur sumokėjimą, tačiau nurodyta skolos dalis buvo sumokėta pradinei kreditorei, o ne ieškovei, todėl teismo vertinimu, atsakovei žinant apie reikalavimo teisės perleidimą, nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti skolos sumą ir abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu.

17. Teismas darė išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir, kad yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė UAB „Vikinga“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-6111-671/2020 nagrinėjimą iš esmės arba perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, suteikti terminą atsakovei atsiliepimui į pateiktą ieškinį pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovės vadovo komandiruotė nėra laikytina svarbia priežastimi, jog net ir būdamas komandiruotėje bendrovės vadovas turėjo galimybę pateikti teismui procesinius dokumentus. Atsakovės bendrovėje dirba daugiau nei 30 darbuotojų, kas galimai priėmė procesinius dokumentus, nėra aišku, nors pašto duomenimis ir nurodoma, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės vadovo žmonai. Bendrovė neturi teisininko, todėl galimai darbuotojas, priėmęs procesinius dokumentus, nesuprato jų svarbos bei reikšmės. AB „Lietuvos paštas“ nuo šių metų spalio 26 d. korespondencijos siuntas pristato į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Galimai būtent tokiu būdu ir buvo pristatyta atsakovei skirta korespondencija, todėl vadovas nebuvo tinkamai informuotas apie gautus procesinius dokumentus.

18.2. Teismo nurodyta civilinė byla liko visiškai neišnagrinėta, kadangi joje kilo ginčas dėl to paties reikalavimo pagrįstumo. Gali būti, kad pati ieškovė yra neįvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų kreditorei UAB „Autobrolis“, kadangi ši bendrovė iki šio momento teikia skolos faktą patvirtinančius dokumentus atsakovei. Ieškovės teikiama reikalavimo perleidimo sutartis ir skolos perleidimo faktas yra niekiniai ir negaliojantys, o sutartis nutraukta. Aplinkybę, jog ankstesnė kreditorė UAB „Autobrolis“ ir ieškovė yra nutraukusios ieškovės pateiktą reikalavimo perleidimo sutartį patvirtina tai, jog UAB „Autobrolis“ 2021-02-03 elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei 2021-02-02 skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Vikinga“ yra skolinga 4282,00 Eur sumą UAB „Autobrolis“. Teismas, netenkindamas ieškovės pareiškimo, bei vadovaudamasis negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartimi, pažeidė atsakovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Kadangi teismas neužtikrino proceso šalių teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą ir dėl procesinių teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, sprendimas už akių turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Autobrolis“.

18.3. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertinio atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, jog ieškovės reiškiamas tariamos skolos dydis neatitinka tikrovės. Teismas rėmėsi ankstesnės bylos duomenimis, tačiau visiškai nevertino, jog iki pakartotino ieškovės kreipimosi į teismą dėl tariamos skolos praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai, taigi situacija ir aplinkybės iš esmės gali būti pasikeitusios.

18.4. Teismas, neturėdamas galimybių užduoti klausimų bei išklausyti atsakovės nuomonės dėl jai keliamų reikalavimų, negalėjo objektyviai nuspręsti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Atsakovei šia įstatymo suteikta teise nebuvo leidžiama pasinaudoti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė atsakovės teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Juris LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsakovės pateikiami argumentai neįrodo teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Ieškovės nuomone, šiuo atveju neegzistuoja nei viena CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, kad jis yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, priėmė reikalavimus atitinkantį teismo sprendimą (nutartį). Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Telšių apylinės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 5944,00 Eur skolą, 380,68 Eur palūkanas, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

22. Ieškovės ieškinys bei 2020 m. lapkričio 19 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei UAB „Vikinga“ buvo išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens buveinės adresu). Procesiniai dokumentai 2020 m. lapkričio 24 d. buvo įteikti atsakovės vadovo žmonai.

23. Nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, liudijančius atsakovės įsiskolinimą: PVM sąskaitas-faktūras (2019-11-21 Nr. AB1677, kurios suma 2662,00 Eur; 2019-12-12 Nr. AB1729, kurios suma 2541,00 Eur; 2020-02-12 Nr. AB1858, kurios suma 2541,00 Eur), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius.

24. Į nagrinėjamą bylą pateikta 2020-03-09 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė UAB „Autobrolis“ perleido reikalavimo teisę UAB „Juris LT“ į UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teise į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininko skolomis pradiniam kreditoriui, taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises.

25. Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2020-03-10 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, siųstas atsakovei UAB „Vikinga“ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame naujoji kreditorė UAB „Juris LT“ nurodė, kad UAB „Autobrolis“ ir UAB „Juris LT“ 2020-03-09 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 200309/14 (pridedamas nuorašas); šia sutartimi pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į UAB „Vikinga“ skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras AB1858, AB1729, AB1677 kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais; skolą sudaro: 5944,00 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras AB1858, AB1729, AB1677, 416,08 Eur dydžio palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 6400,08 Eur; naujoji kreditorė prašė iki 2020-03-17 nurodytą sumą sumokėti į UAB „Juris LT“ sąskaitą.

26. Į nagrinėjamą bylą pateikta VMI informacija patvirtina, kad atsakovės UAB „Vikinga“ elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) 2020-03-10 į šį pašto adresą buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo; reikalavimo perleidimo sutartis.

27. Į nagrinėjamą bylą pateikta informacija patvirtina, kad atsakovei UAB „Vikinga“ 2020-03-10 registruota pašto siunta išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo bei reikalavimo perleidimo sutartis. Dokumentai išsiųsti atsakovės buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei adresuota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-13 buvo perduota pristatymui, tačiau jos įteikti nepavyko, pašto skyriuje ji buvo saugoma iki 2020-03-25, o po to grąžinta ieškovei.

28. Į bylą pateiktas 2020-11-16 UAB „Vikinga“ direktoriaus G. V. įsakymas dėl direktoriaus G. V. komandiravimo į Prancūziją laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-04.

29. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius lėšų pervedimą UAB „Autobrolis“ (2020-10-05, kurio suma 800,00 Eur; 2020-06-30, kurio suma 862,00 Eur; 2020-02-20, kurio suma 1800,00 Eur; 2020-02-04, kurio suma 1936,00 Eur).

30. Atsakovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras (2019-11-04 Nr. AB1629, kurios suma 1936,00 Eur; 2019-11-21 Nr. AB1677, kurios suma 2662,00 Eur; 2019-12-12 Nr. AB1729, kurios suma 2541,00 Eur; 2020-02-12 Nr. AB1858, kurios suma 2541,00 Eur).

31. Į bylą pateiktas UAB „Autobrolis“ ir UAB „Vikinga“ 2020-12-31 skolų suderinimo aktas, pagal kurį UAB „Vikinga“ įsiskolinimo suma 2020-12-31 sudaro 4248,00 Eur, skolų suderinimo aktas UAB „Autobrolis“ nepasirašytas; 2021-02-02 skolų suderinimo aktas, pagal kurį UAB „Vikinga“ įsiskolinimo suma 2020-12-31 sudaro 4282,00 Eur, skolų suderinimo aktas UAB „Autobrolis“ nepasirašytas.

32. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020-04-28 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo gautas ieškovės UAB „Juris LT“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-2600-304/2020), kuriame ieškovė prašė priteisti iš skolininkės UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą, 134,45 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su kreditorės pareiškimu buvo pateikta ir 2020-03-09 reikalavimo perleidimo sutartis, 2020-03-10 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-04-29 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą, 134,45 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Juris LT“. 2020-06-01 teisme buvo gauti skolininkės UAB „Vikinga“ prieštaravimai. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-06-16 nutartimi nutarta priimti ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį skolininkei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo ir panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo įsakymą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose užvesta civilinė byla Nr. e2-3557-304/2020 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys atsakovei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

33. 2020 m. gruodžio 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriame teismas nurodė, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Dėl ginčo esmės

34. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

35. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

36. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Vikinga“, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir teismui nusprendus, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, buvo priimtas sprendimas už akių.

38. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

39. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

40. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

41. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

42. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės registracijos adresu, tačiau atsakovei nėra žinoma, kas juos priėmė, dėl kokių priežasčių šie dokumentai nebuvo perduoti atsakovės bendrovės vadovui. Tokius argumentus atsakovė nurodė ir atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsakovė pažymėjo, kad vadovas būna dažnai išvykęs į komandiruotes, todėl galimai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-04 buvo išvykęs į komandiruotę). Atsakovė akcentavo, kad tik bendrovės vadovas priimta bet kokius sprendimus, susijusių su bendrovės veikla, bendrovė neturi teisininko, todėl galimai darbuotojas, priėmęs procesinius dokumentus, nesuprato jų svarbos bei reikšmės, kadangi bendrovėje teisminiai procesai yra retas reiškinys.

43. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai (ieškovės ieškinys bei 2020 m. lapkričio 19 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei UAB „Vikinga“ buvo siunčiami ieškovės ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu). Procesiniai dokumentai 2020 m. lapkričio 24 d. buvo įteikti atsakovės vadovo žmonai.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovės nurodyti teiginiai, kad jai nėra žinoma, kas priėmė procesinius dokumentus bei dėl kokių priežasčių jie nebuvo perduoti atsakovės vadovui, yra nepagrįsti ir byloje nėra pateikta tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

45. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti – yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

46. CPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

47. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines civilinės bylos aplinkybes bei CPK teisės normas, konstatuoja, kad atsakovei UAB „Vikinga“ teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) buvo įteikti tinkamai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą.

49. Atsakovė taip pat nurodė, kad visu sprendimus, susijusius su atsakovė veikla, priima įmonės vadovas, kuris laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-04 buvo išvykęs į komandiruotę. Į bylą pateiktas 2020-11-16 UAB „Vikinga“ direktoriaus G. V. įsakymas dėl direktoriaus G. V. komandiravimo į Prancūziją laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-04.

50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad terminas pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį baigėsi 2020-12-08, sprendimas už akių priimtas 2020-12-14. Darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti atsiliepimą arba informuoti pirmosios instancijos teismą apie jo nepateikimo priežastis ir prašyti pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą. Be to, įsakymas dėl komandiruotės savaime neįrodo, jog atsakovės vadovas realiai buvo išvykęs į komandiruotę.

51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

52. Prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimą turėtų atnaujinti ir dėl esminės aplinkybės, kurią būtina tinkamai įvertinti bei išsiaiškinti – ieškovei teismo priteista skolos suma, delspinigiai, palūkanos neatitinka tikrovės, kadangi atsakovės skola sudaro ne 5944,00 Eur, o 4282,00 Eur. Atskirajame skunde atsakovė akcentavo, kad civilinė byla liko visiškai neišnagrinėta, kadangi joje kilo ginčas dėl to paties reikalavimo pagrįstumo. Atsakovės vertinimu, pati ieškovė yra neįvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų kreditorei UAB „Autobrolis“, kadangi ši bendrovė iki šio momento teikia skolos faktą patvirtinančius dokumentus atsakovei; ieškovės teikiama reikalavimo perleidimo sutartis ir skolos perleidimo faktas yra niekiniai ir negaliojantys, o sutartis nutraukta. UAB „Autobrolis“ 2021-02-03 elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei 2021-02-02 skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Vikinga“ yra skolinga 4282,00 Eur sumą. Atsakovės nuomone, teismas neužtikrino proceso šalių teisės į teisingą ir tinkamą teismo procesą ir dėl procesinių teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, sprendimas už akių turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Autobrolis“.

53. Nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, liudijančius atsakovės įsiskolinimą: PVM sąskaitas-faktūras (2019-11-21 Nr. AB1677, kurios suma 2662,00 Eur; 2019-12-12 Nr. AB1729, kurios suma 2541,00 Eur; 2020-02-12 Nr. AB1858, kurios suma 2541,00 Eur), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius. Atsakovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras (2019-11-04 Nr. AB1629, kurios suma 1936,00 Eur; 2019-11-21 Nr. AB1677, kurios suma 2662,00 Eur; 2019-12-12 Nr. AB1729, kurios suma 2541,00 Eur; 2020-02-12 Nr. AB1858, kurios suma 2541,00 Eur). Atsakovė taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius lėšų pervedimą UAB „Autobrolis“ (2020-10-05, kurio suma 800,00 Eur; 2020-06-30, kurio suma 862,00 Eur; 2020-02-20, kurio suma 1800,00 Eur; 2020-02-04, kurio suma 1936,00 Eur).

54. Ieškovė pareiškė atsakovei skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras, nurodė, kad atsakovės skola yra 5944,00 Eur. Įvertinus atsakovės pateiktas sąskaitas matyti, kad bendra įsiskolinimo suma siekė 9680,00 Eur. Atsakovė iki reikalavimo perleidimo sutarties atliko mokėjimus (2020-02-20, kurio suma 1800,00 Eur; 2020-02-04, kurio suma 1936,00 Eur). Iš bendros įsiskolinimo sumos išminusavus atsakovės nurodytus mokėjimus, gaunama 5944,00 Eur suma, t. y. ieškovės pareikšto reikalavimo (skolos) dydis. Atsakovė UAB „Autobrolis“ atliko lėšų pervedimą 2020-10-05 (800,00 Eur) bei 2020-06-30 (862,00 Eur), tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė dalį skolos grąžino ne skolą perėmusiai ieškovei, o pradinei kreditorei. Minėtieji mokėjimo nurodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, į bylą pateikti UAB „Autobrolis“ ir UAB „Vikinga“ 2020-12-31 skolų suderinimo aktas ir 2021-02-02 skolų suderinimo aktas, pagal kuriuos UAB „Vikinga“ įsiskolinimo suma 2020-12-31 sudaro 4282,00 Eur, vertintini kritiškai, kadangi skolų suderinimo aktai UAB „Autobrolis“ nepasirašyti.

55. Atsakovė akcentavo, jog jai nebuvo įteikti jokie dokumentai, patvirtinantis kreditoriaus pasikeitimo aplinkybę, ieškovės teikiama reikalavimo perleidimo sutartis ir skolos perleidimo faktas yra niekiniai ir negaliojantys, o sutartis nutraukta. Atsakovės vertinimu, ieškovė ne tik netinkamai vykdė šią pareigą, tačiau ir pateikė teismui reikalavimą, kuris neatitinka tikrovės, o teismas priėmė sprendimą, kuris ne tik prieštarauja teisės aktams, bet ir pažeidžia atsakovės teises.

56. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

58. Į nagrinėjamą bylą pateikta 2020-03-09 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė UAB „Autobrolis“ perleido reikalavimo teisę UAB „Juris LT“ į UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teise į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininko skolomis pradiniam kreditoriui, taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020-03-10 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo buvo siųstas atsakovei UAB „Vikinga“ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame naujoji kreditorė UAB „Juris LT“ nurodė, kad UAB „Autobrolis“ ir UAB „Juris LT“ 2020-03-09 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (pridedamas nuorašas), šia sutartimi pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į UAB „Vikinga“ skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras AB1858, AB1729, AB1677 kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, skolą sudaro: 5944,00 Eur (pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras AB1858, AB1729, AB1677), 416,08 Eur dydžio palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 6400,08 Eur; naujoji kreditorė prašė iki 2020-03-17 nurodytą sumą sumokėti į UAB „Juris LT“ sąskaitą. Atsakovei adresuota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-13 buvo perduota pristatymui, tačiau jos įteikti nepavyko, pašto skyriuje ji buvo saugoma iki 2020-03-25, o po to grąžinta ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020-03-10 į atsakovės UAB „Vikinga“ elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimo perleidimo sutartis.

59. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-04-28 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo gautas ieškovės UAB „Juris LT“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-2600-304/2020), kuriame ieškovė prašė priteisti iš skolininkės UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą, 134,45 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su kreditorės pareiškimu buvo pateikta ir 2020-03-09 reikalavimo perleidimo sutartis, 2020-03-10 pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-04-29 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Vikinga“ 5944,00 Eur skolą, 134,45 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Juris LT“. 2020-06-01 teisme buvo gauti skolininkės UAB „Vikinga“ prieštaravimai. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-06-16 nutartimi nutarta priimti ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį skolininkei UAB „Vikinga“ dėl skolos priteisimo ir panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo įsakymą.

60. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, CK teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovei apie skolos perleidimą ieškovei buvo žinoma, tad atsakovės teisės ir gynybos priemonės šiuo atveju nebuvo apribotos.

61. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir kad yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino pagrįstai.

62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė