Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikinga“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikinga“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą už akių iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikinga“ priteisti ieškovei UAB „Juris LT“ skolą 5944 Eur, palūkanas 380,68 Eur, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas 40 Eur, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 572 Eur.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. sausio 4 d. priėmė papildomą sprendimą dėl 71 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Vikinga“ ieškovei UAB „Juris LT“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 2-762-186/2016).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė įrodinėja abi aplinkybes, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Visų pirma, atsakovė nurodo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, t. y. ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą teisme.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai – ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo išsiųsti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu ir 2020 m. lapkričio 24 d. įteikti atsakovės vadovo žmonai. Esant nurodytai aplinkybei, atsakovės teiginiai, kad nėra žinoma, kas priėmė procesinius dokumentus bei dėl kokių priežasčių jie nebuvo perduoti atsakovės vadovui, yra nepagrįsti ir byloje nėra pateikta juos patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. bendrovės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę į Prancūziją. Pažymėtina, kad terminas atsiliepimo pateikimui baigėsi 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. vėliau nei atsakovės vadovo komandiruotė, todėl ši aplinkybė negalėjo sutrukdyti atsakovei pasirūpinti atsiliepimo pateikimu ar informuoti teismą apie jo nepateikimo priežastis, prašant pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendimas už akių buvo priimtas ne iš karto pasibaigus terminui atsiliepimui pateikti, o po 6 dienų. Kita vertus, atsakovės vadovas, net ir būdamas išvykęs į komandiruotę, galėjo pasinaudoti šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ir kreiptis dėl teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos priežastys dėl termino praleidimo atsiliepimui pateikti, nelaikytinos svarbiomis, todėl konstatuotina, kad nenustatyta aplinkybių, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 178, 185 straipsniai).

Atsakovė taip pat įrodinėja ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių nepagrįstumu. Kaip argumentus dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo nurodo tai, kad atsakovei nebuvo nepranešta, jog pradinė kreditorė UAB „Autobrolis“ atsakovės skolos išieškojimą perleido ieškovei UAB „Juris LT“, kuri teismui pateikė tikrovės neatitinkantį reikalavimą dėl 5944 Eur skolos ir pagal nurodytą skolos sumą paskaičiuotų palūkanų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kai reikalavimo perleidimo sutarčiai sudaryti skolininko sutikimo nereikia, jam gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-168/2010). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Nagrinėjamoje byloje priimant 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. pradinė kreditorė UAB „Autobrolis“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovei UAB „Juris LT“ perleido reikalavimą dėl atsakovės 5944 Eur skolos. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo ir reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, ieškovė ir šioje nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu pateikė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl darytina išvada, kad atsakovės teisės ir gynybos priemonės nebuvo apribotos. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, jog 2020 m. balandžio 28 d. ieškovė UAB „Juris“ teismui buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl tos pačios 5944 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės, kartu su pareiškimu buvo pateikta ir 2020 m. kovo 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (civilinė byla Nr. eL2-2600-304/2020). 2020 m. gegužės 11 d. atsakovei buvo įteikti nurodyti dokumentai ir atsakovė 2020 m. birželio 1 d. pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. balandžio 29 d. priimto teismo įsakymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat įrodo, kad atsakovei buvo žinoma apie skolos perleidimą ieškovei.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodo, kad ieškovės ieškiniu prašoma priteisti 5944 Eur suma neatitinka tikrovės, nes ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d., atsakovės skolos suma buvo 4282 Eur. Įrodinėdama šias aplinkybes, atsakovė pateikė lėšų pervedimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė 2020 m. birželio 30 d. pirminei kreditorei UAB „Autobrolis“ pervedė 862 Eur, o 2020 m. spalio 5 d. – 800 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta (2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. gegužės 11 d.) apie pirminės kreditorės UAB „Autobrolis“ reikalavimo teisės į atsakovę perleidimą ieškovei UAB „Juris LT“, todėl šiuo atveju neaišku, kokiu pagrindu atsakovė dalį skolos grąžino ne skolą perėmusiai ieškovei, o pradinei kreditorei. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės reikalavimo teisę atsakovei, atsakovė neginčija tarp pirminės kreditorės ir ieškovės sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir joje nurodyto skolos dydžio. Nors atsakovė pateikė duomenis apie 1662 Eur sumokėjimą, tačiau nurodyta skolos dalis buvo sumokėta pradinei kreditorei, o ne ieškovei, todėl šiuo atveju, atsakovei žinant apie reikalavimo teisės perleidimą, nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti skolos sumą ir abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu. Pažymėtina ir tai, kad susidariusi situacija, kai pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei, atsakovė dalį skolos sumokėjo pradinei kreditorei, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pakankamas įrodymas spręsti dėl ieškovės pateiktų reikalavimų nepagrįstumo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju vertinant pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir kad yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.