- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1359-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16148-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - A. J. C., bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės Jurgitos Karalevičienės, UAB „Baltic Debt Management“, antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. C. kreipėsi su 2019 m. gegužės 20 d. skundu dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; 3) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas); 4) visiškai atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po jo šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas). A. C. pateikė ir 2019 m. birželio 17 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. S-19-174-8033 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.
2. Antstolis 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. birželio 20 d. patvarkymais skundų netenkino ir persiuntė teismui.
Šalies argumentai
3. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo: sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas jau realizavo savo CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo laikotarpiu. Pareiškėjas, pateikęs antstoliui 2019 m. gegužės 20 d. skundą, teikė teismui 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 pareiškėjui nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti už prašymą žyminį mokestį. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nutartimi nurodytų trūkumų. Dėl 2019 m. birželio 5 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją. Atskirasis skundas šiai dienai nėra išnagrinėtas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas laikė, kad neturi pagrindo kvestionuoti tos pačios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, nes tai yra išimtinai apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas siekia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo visiškai tais pačiais pagrindais, inicijuodamas vis naujus procesus tuo pačiu klausimu. Nurodė, kad negalima procesinė situacija, kuomet dėl tapataus prašymo, pareikšto tapačiu pagrindu, vyktų keli (nagrinėjamu atveju trys) savarankiški procesai, nes išsprendus 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. birželio 13 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, jį teismui išnagrinėjus ir šiuo klausimu pasisakius iš esmės, teismo priimtas sprendimas galėtų nesutapti su sprendimu, priimtu teismui išnagrinėjus 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, jei šis būtų priimtas ir išnagrinėtas.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjui siekiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo iš esmės, jis turėtų savo teises realizuoti, pasirinkdamas vieną variantą, t. y. arba skųsti nutartį, kuria nepriimtas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba pakartotinai teikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjo iniciatyva tebevyksta ginčas dėl tapataus pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme, pareiškėjo pakartotinį prašymą teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 dienos nutartį ir patenkinti jo naujus pakoreguotus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima pareikšti bet kurioje proceso stadijoje, o teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminavo jo teisės kreiptis į teismą pakartotinai, prašymą atitinkamai motyvuojant.
8.2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas paaiškėjusiomis naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (sujungtos bylos, neteisėtai paskelbtos varžytinės dar neišsprendus bylos, pateikė ieškinį dėl paskolos sutarties Nr. 09-00081 LTL sąlygų ir skolos, pasikeitė teisinis reguliavimas), todėl teismas tokį prašymą turėjo spręsti.
8.3. Vienu metu galėjo vykti trys procesai, kadangi pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tapatūs.
8.4. Pasirinko skųsti neteisėtą teismo nutartį, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms turėjo teisę teikti pakartotinį prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. C. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tokio atsisakymo teisėtumą bei pagrįstumą.
12. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje nurodoma, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Nustatyta, kad pareiškėjas, pateikęs antstoliui 2019 m. gegužės 20 d. skundą, teikė teismui 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, atleisti nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 pareiškėjui nustatė terminą tokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti už prašymą žyminį mokestį, o 2019 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti prašymo trūkumai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1189-614/2019 nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjas šioje civilinėje kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą. 2019 m. birželio 17 d. nutartimi teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi laikė, kad pareiškėjo iniciatyva tebevyksta ginčas dėl tapataus pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme (pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas).
15. Įvertinęs 2019 m. liepos 3 d. teismui pateikto pakartotinio apelianto prašymo, surašyto 2019 liepos 2 d., turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju buvo pateiktas tapatus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymo dalykas jau trečią kartą buvo identiškas, t. y. pareiškėjas jau trečią kartą prašė sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą. Matyti, kad pareiškėjas visais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekė iš esmės tapačių rezultatų – išieškojimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo vykdymo procese, kuriame siekiama parduoti įkaito davėjui A. J. C. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
17. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau bylų pagal pareiškėjo skundus sujungimas, varžytinių paskelbimas, aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų ir skolos, neva reikšmingai pasikeitęs teisinis reguliavimas iš esmės nėra aplinkybės, kurios reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje. Pareiškėjas savo prašymuose nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jo platūs samprotavimai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes nėra argumentuoti, pagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi konkrečių reikšmingų naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas prašyme taip ir nenurodė.
18. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas trečią kartą pateikė iš esmės tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjui siekiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo iš esmės, jis turėjo savo teises realizuoti, pasirinkdamas vieną variantą, t. y. arba skųsti nutartį, kuria nepriimtas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba pakartotinai teikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio ribojimo civilinio proceso kodeksas nenumato, o pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje nesant priimtos nutarties, kuria būtų iš esmės išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir tuo atveju, jeigu pareikštas prašymas yra tapatus ankstesniems pareiškėjo prašymams. Teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti tos pačios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, net ir priėmęs apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinio sprendimo teisėtumo kontrolės bet kuriuo atveju nebūtų atlikęs.
19. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas šioje byloje dar kartą siekė tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskiruoju skundu skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kuria teismas atmetė jo 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 17 d. skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, vėl prašė tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo ir A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašymas dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į visas apelianto nurodomas aplinkybes, šioje byloje jau buvo išnagrinėtas, o pakartotinio tokio prašymo nagrinėjimo civilinio proceso kodeksas nenumato ir jis šiuo metu nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismui net ir ne visai tinkamai aiškinant ir taikant procesines teisės normas, naikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties nėra pagrindo.
20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
A. C. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.