Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir L. P. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – Panevėžio miesto savivaldybės administracija, L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir paskyrė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 500 Eur baudą valstybės naudai už teismo sprendimo nevykdymą bei iki nutarties įsiteisėjimo neįvykdžius teismo sprendimo, nuo nutarties įsiteisėjimo taikė jai 7 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

14. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad teismas neturėjo pagrindo skirti baudą Savivaldybės administracijai, kadangi nebuvo nustatytas teismo sprendimo faktinis neįvykdymas bei kaltė. Teismo sprendimu nebuvo suformuotas konkretus įpareigojimas suformuoti žemės sklypą tiksliai pagal vienintelį planą, o Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo perduoti reikalingų duomenų sklypo suformavimui, nes išieškotojas nėra jo pasirašęs. Pasak Savivaldybės administracijos, teismas nevertino konkrečių jos atliktų veiksmų, formaliai konstatavo, kad parengtas kitoks planas nei buvo nustatytas įpareigojimas teismo sprendimu. Teismas, nutartimi paskyręs baudą bei nustatęs tęstinės baudos dydį, peržengė antstolio pareiškimo ribas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentus, neturi pagrindo pritarti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentams, tačiau iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens L. P. atskirojo skundo argumentais.

17. CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I3-596-289/2020 nagrinėjo ginčą, ar Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvusio savininko valdytos žemės tam tikras teritorijas teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl šios priežasties nesuformavo žemės sklypų, skirtų grąžinti natūra atkuriant nuosavybės teises. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, įpareigojo atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą. Minėtu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagal ginčo sklypui Nr. 10 aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis į šį žemės sklypą, atsakovė neįrodė, kad žemės sklypui, UAB „GeoVegas“ parengtame plane, pažymėtame Nr.10, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šio žemės sklypo. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog žemės sklypas Nr.10, pažymėtas UAB „GeoVegas“ parengtame plane, teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pastebėtina, kad teismas, priimdamas šį sprendimą, be kita ko, analizavo atsakovės akcentuojamas aplinkybes, jog nurodyto žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos naudojimo paskirtys ir būdai, ginčo teritorija yra detaliai suplanuota detaliuoju planu, išnuomota UAB „Panevėžio autobusų parkas“, taip pat užstatyta UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdomais nekilnojamojo turto objektais, kurie yra eksploatuojami bendrovės.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui teritorijose (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4107 ha, ginčui aktualioje ploto dalyje (0,2150 ha, žemės sklypas Nr. 5), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,1622 ha ploto, dalyje (1,0295 ha, žemės sklypas Nr. 10), vertino šių žemės sklypų priskirtinumą valstybės išperkamai žemei visais aktualiais aspektais – ar juose yra pastatų, statinių ar įrenginių (statomų arba pastatytų), kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai (jų dalys), ar yra teritorijos suplanuotos detaliaisiais planais, ar yra konkretūs, aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai šiems žemės sklypams, kurie negalėtų būti tenkinami kitais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, įvertino Savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde akcentuotas aplinkybes, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba, teritorija užimta pastatytais ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio autobusų parkas“ eksploatuojamais statiniais viešosioms paslaugoms teikti; žemės sklypas yra detaliai suplanuotas, detaliuoju planu į šį ginčo žemės sklypą išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis, numatyta autobusų parko gamybinė bazė, rekonstruojama degalinė, automobilių stovėjimo vieta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog atsakovo teiginiai, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“, kurio steigėjas yra savivaldybė, veikla yra skirta visuomenės poreikių tenkinimui, yra pagrįsti, tačiau savaime nereiškia, kad konkreti ginčo teritorija Nr. 10, nors ir suplanuota detaliuoju planu, būtina tenkinant šiuos poreikius, ir jai nėra alternatyvų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė byloje, jog ginčo teritorija būtina visuomenės konkretiems ir aiškiai išreikštiems poreikiams tenkinti, ir jų realizavimui nėra racionalių alternatyvų.

20. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį administracinėje byloje Nr. I3-596-289/2020 klausdama, ar teismo sprendimas turėtų būti suprantamas, kaip įpareigojimas atsakovui suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra po statiniu, t. y. pastatu – remonto dirbtuvės su administracinėmis – buitinėmis patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes į UAB „GeoVegas“ siūlomas grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) ribas patenka dalis šio statinio nuosavybės teise valdomo UAB „Panevėžio autobusų parkas? Ar, teismo nuomone, atsakovė, įvertinusi tai, kad teritorija užimta minėtu statiniu, įvykdys teismo sprendimą, jei grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypą formuos nesilaikydama konkrečių UAB „GeoVegas“ siūlomo grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) ribų, t. y. taip, kad statinys nepatektų į formuojamą grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypą bei aplink esamą statinį būtų palikta žemė, reikalinga (būtina) statiniui eksploatuoti?

21. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktu prašymu dėl sprendimo išaiškinimo nėra siekiama, kad būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimas, tačiau iš esmės prašoma praplėsti teismo sprendimo motyvus. Kolegija nurodė, kad 2020 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, suprantama ir nedviprasmiška, atsakovė iš esmės siekia sprendimo turinio pakeitimo. Tačiau paskutinėje pastraipoje, skirtoje aptarti prašymą dėl išaiškinimo, teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. gegužės 8 d. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad teismo sprendimu nėra nustatyta pareiga atkurti į konkretaus dydžio, konkrečių formų žemės sklypą, teismo sprendimu atsakovas įpareigotas pats formuoti žemės sklypą savo nuožiūra, atsižvelgiant į realų UAB „Panevėžio autobusų parkas“ poreikį žemės sklypui, kitas svarbias aplinkybes.

22. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstolis A. B. 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-21-25-12274 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai išsiuntė įpareigojimą atlikti veiksmus.

23. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą prašydamas skirti skolininkės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. P. naudai. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas. Minėta nutartis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi palikta nepakeista.

24. Antstolis 2025 m. liepos 30 d. pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl baudos Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skyrimo. Kaip minėta, Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo tenkino iš dalies.

25. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde akcentuoja, kad nutartimi, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą, pasisakyta, jog jai nėra nustatyta pareiga atkurti nuosavybės teises į konkretaus dydžio ar formos sklypą, teigia, kad šis išaiškinimas dera su priimtame sprendime nurodyta žodžio „siūlomas“ reikšme. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo teiginiais.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, išdėstytos šios nutarties 18–21 punktuose, patvirtina, kad Regionų administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Savivaldybės administracija buvo įpareigota atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą būtent pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą. Priimant administracinio teismo sprendimą, be kita ko, buvo įvertinta aplinkybė, kad sklype Nr. 10 yra statinių, tačiau administraciniai teismai nusprendė, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žemė, patenkanti į sklypo Nr. 10 ribas, yra valstybės išperkama ir gali būti negrąžinta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje paminėtas žodis „siūlomą“ neturi savarankiškos reikšmės, leidžiančios Savivaldybės administracijai neigti administracinių teismų padarytą išvadą, kad minėtu planu pažymėtoje žemės sklypo dalyje nėra valstybės išperkamos ir negrąžintinos žemės. Be to, jei skolininkė galėtų savo nuožiūra formuoti žemės sklypą pagal ginčo administracinio teismo sprendimą, vykdytino teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalis, aiškiai ir konkrečiai įpareigojanti tai daryti „pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą“, taptų beprasmiais ir betiksliais žodžiais, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje beprasmiai ir betiksliai žodžiai iš principo negali būti vartojami. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukrypti nuo uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruošto siūlomo grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) plano šiuo atveju galima tik labai nežymiai ir tik jei tai būtina, kad žemės sklypo planas atitiktų imperatyvius specialiųjų teisės aktų reikalavimus žemės sklypams formuoti. Savo ruožtu jei ginčo administracinio teismo sprendimo vykdymo metu paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos administracinės bylos nagrinėjimo metu, Savivaldybės administracija turėjo teisę kreiptis į administracinį teismą dėl išnagrinėtos bylos atnaujinimo, o ne savaip vykdyti teismo sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 25 d. sprendimą, be kita ko, nurodydamas, kad 2020 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, suprantama ir nedviprasmiška, o atsakovė iš esmės siekia sprendimo turinio pakeitimo. Nors Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartyje ir paminėta, kad pareiškėjo (L. P.) 2020 m. gegužės 8 d. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad teismo sprendimu nėra nustatyta pareiga atkurti į konkretaus dydžio, konkrečių formų žemės sklypą, teismo sprendimu atsakovas įpareigotas pats formuoti žemės sklypą savo nuožiūra, atsižvelgiant į realų UAB „Panevėžio autobusų parkas“ poreikį žemės sklypui, kitas svarbias aplinkybes, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo nutarties pastraipa teisinės reikšmės neturi, nes joje nebuvo formuluojama (dėstoma) teismo išvada (nuomonė) dėl sprendimo išaiškinimo ar dėl priimto teismo sprendimo turinio. Ši pastraipa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo perteklinė, nereikšminga ir tik tarp kitko (be jokio reikalo) paminėta informacija, kokią poziciją atsiliepime į apeliacinį skundą buvo užėmęs L. P..

28. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodo, kad vykdydama teismo sprendimą realiai ėmėsi jo įgyvendinimo bei atliko konkrečius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu šis planas buvo patvirtintas. Vėliau pagal detaliojo plano sprendinius UAB „Inžinerija LT“ parengė galimo grąžinti natūra 0,5574 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir kadastro duomenų bylą. Tačiau pateiktas planas nebuvo pasirašytas išieškotojo L. P.. Savivaldybės administracija nurodo, kad dėl šių išieškotojo veiksmų (nepasirašyto UAB „Inžinerija LT“ parengto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto) nėra teisinio pagrindo perduoti NŽT Panevėžio skyriui dokumentų, reikalingų sprendimui dėl sklypo suformavimo ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti.

30. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių ir argumentų darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos atlikti veiksmai nelėmė reikiamo rezultato – teismo sprendimo įvykdymo, t. y. tokio plano, kuris būtų parengtas pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą, paruošimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybės administracijos veiksmai, kurių buvo imtasi sprendimui įvykdyti, buvo nepakankami ir (ar) netinkami tam. Prie šių padarinių atsiradimo, tikėtina, prisidėjo Savivaldybės administracijos netinkamai įvertinti priimti teismų sprendimai. Savivaldybės administracijos kaltė šiuo atveju pasireiškė būtent nepakankamu atidumu ir rūpestingumu vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

33. Šiuo atveju antstolis pareiškimu dėl baudos skyrimo prašė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. P. naudai. Kaip minėta, teismas turi plačią diskreciją parinkti tinkamiausią baudą ir jos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio prašymas skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną neužkerta kelio teismui skirti skolininkei ir fiksuotą baudą už tam tikrą sprendimo nevykdymo laikotarpį, ir tęstinę baudą už kitą sprendimo nevykdymo laikotarpį, svarbu tik tai, kad paskirtų baudų dydžiai neviršytų įstatyme nustatyto maksimalaus skirtinos baudos dydžio. Teismas nagrinėjamu atveju skyrė 500 Eur fiksuotą baudą, t. y. tokio dydžio baudą, kurią, jei būtų skiriama maksimalaus dydžio bauda, būtų galima paskirti už 2 sprendimo nevykdymo dienas. Vadinasi, skirdamas fiksuotą 500 Eur baudą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 19 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, teismas maksimalaus baudos dydžio neviršijo ir Savivaldybės administracijos teisių nepažeidė.

34. Atskiruoju skundu L. P. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nurodo, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ir neatlieka skatinamosios bei kompensacinės funkcijos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su L. P..

35. Aptariamos baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes yra skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kompensacinė funkcija šiuo atveju negali būti suabsoliutinama, nes nagrinėjamo pobūdžio byloje nėra įrodinėjama ir vertinama, kokio dydžio nuostolius patyrė išieškotojas. Vadinasi, bet kuriuo atveju yra svarbu užtikrinti paskirtos baudos protingumą, proporcingumą siekiamiems tikslams.

36. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas. Minėta nutartis Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi palikta nepakeista. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. nuo 2022 m. sausio 19 d. vykdomojoje byloje jokių veiksmų nebuvo atliekama. Išieškotojas L. P. į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo vėl kreipėsi tik 2025 m. birželio 4 d. Taigi, išieškotojas antstoliui neteikė informacijos, kad išieškotojui nėra tinkamas Savivaldybės administracijos teikiamas žemės sklypo planas ir (ar) tai, kad teikiamas žemės sklypo planas neatitinka teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas įstatymų nustatyta tvarka būtų skundęs savivaldybės parengto detaliojo plano sprendinius. Pastebėtina ir tai, kad Savivaldybės administracijos veiksmuose apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia piktybiško neveikimo ir (ar) tyčios dėl netinkamo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Savivaldybės administracija tik netinkamai suprato įsiteisėjusių teismų sprendimų išaiškinimus. Prie to, tikėtina, prisidėjo ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodytas paties pareiškėjo (L. P.) atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas argumentas (žr. šios nutarties 21 punktą).

37. Anksčiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ir pats išieškotojas prisidėjo prie užsitęsusio teismo sprendimo neįvykdymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos fiksuotos 500 Eur baudos dydis yra protingas, proporcingas ir atitinka baudos tikslus.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Savivaldybės administracijai paskyrė ir tęstinę 7 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Išieškotojas atskiruoju skundu nesutinka su paskirtos tęstinės baudos dydžiu, nurodydamas, kad paskirtos baudos dydis per mažas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su išieškotojo argumentais, kad paskirtos tęstinės baudos dydis nepakankamai užtikrina baudos tikslus – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą ir kompensuoti išieškotojo praradimus. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimo vykdymas šiuo metu jau yra labai užsitęsęs, todėl būtina, kad paskirta bauda skatintų Savivaldybės administraciją veikti itin operatyviai. Dėl šių priežasčių paskirtos tęstinės baudos dydis yra padidinamas iki 12 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I3-596-289/2020 dieną, skaičiuojant paskirtą baudą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško minėto vykdomojo rašto įvykdymo dienos.

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalis), siekdamas užtikrinti, kad paskirta tęstinė bauda netaptų neproporcinga, taip pat nustato, kad maksimali išieškotina baudos suma pagal šią nutarties dalį negali viršyti 5 000 Eur. Pastebėtina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas skolininkui vėl gali pritaikytas priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

40. Atskirajame skunde L. P. nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo baudą skirti valstybės naudai, nes išieškotojas yra L. P., o ne valstybė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

41. Minėta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skiriama bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistos baudos išieškojimą nukreipė valstybės naudai.

42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir principus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

44. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti 1 694 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Minėta suma neviršija taikytinų rekomendacijų.

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas atmestas, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. P. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. 847 Eur, atlyginimą.

46. Išieškotojas L. P. atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo paskirtos vienkartinės (fiksuotos) ir tęstinės baudos dydžiais, taip pat su baudos skyrimu valstybės naudai. Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl fiksuotos baudos dydžio, tačiau pakeitus asmenį, kurio naudai išieškotina bauda, taip pat padidinus tęstinės baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas nutaria suinteresuotam asmeniui L. P. priteisti 60 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą, t. y. 508,20 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys; 847 Eur x 60 proc.). Vadinasi, suinteresuotam asmeniui L. P. iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos iš viso priteistina 1 355,20 Eur (847+508,20) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, paskirtą baudą išieškant išieškotojo L. P. naudai.

Skirti skolininkei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 12 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I3-596-289/2020 dieną, skaičiuojant paskirtą baudą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (2025 m. lapkričio 20 d.) iki visiško minėto vykdomojo rašto įvykdymo dienos, paskirtą baudą išieškant išieškotojo L. P. naudai. Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš skolininkės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos baudos suma pagal šią teismo nutarties dalį negali viršyti 5 000 Eur.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. B. vykdomąją bylą Nr. 0025/21/00793“.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. P. iš suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.