Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys –A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos G. K. atstovė advokatė Ingrida Kryžauskienė prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad palikėja turtą testamentu buvo palikusi pareiškėjai, tačiau palikėjos mirties dienai nebuvo jokio turto. Pareiškėjai nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, jos psichikos būklė buvo tokia, kad būtų perteklinis veiksmas be priežasčių atlikti papildomus veiksmus, susijusius su paveldėjimu. Apie atkuriamas nuosavybės teises sužinojo 2023 metais, kai į jos namus atėjo vyras ir pasiūlė išpirkti nuosavybės teises. Sužinojusi apie nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į teismą praėjo nepilnas mėnuo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuoto asmens A. A. atstovė advokatė Jodita Rapalavičienė prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Mano, kad pareiškėja nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai, pareiškime nenurodydama brolio. Suinteresuotas apie testamentą sužinojo tik 2023 metais, tai žinodamas anksčiau nebūtų ėmęsis veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, inicijavęs proceso dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėja L. A. buvo pareiškėjos G. K. mama. Palikėja pagal bylos duomenis buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko dukrai. Palikėja turėjo ir sūnų A. A., kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

Paveldint pagal įstatymą palikėjos vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja turi teisę į mirusiosios palikimą.

VĮ Registrų centro 2023 m. balandžio 13 d. išrašas patvirtina, kad L. A. palikimo niekas nepriėmė.

Pareiškėja yra vyresnio amžiaus, mirus motinai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pagal byloje esančią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 0801026 nustatyta, kad nuo 2013 m. pareiškėja buvo netekusi 65 procentų darbingumo. Diagnozės kodai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teigia, kad nežinojo, jog jai pačiai reikėjo kreiptis į notarą. Motinos mirtis sukėlė skaudžius išgyvenimus, kaip manė pareiškėja, jokio turto po motinos mirties neliko, todėl kreipimasis dėl palikimo priėmimo atrodė perteklinis veiksmas. Be to, pareiškėja silpnos sveikatos, stresinėse situacijose itin sustiprėja sveikatos sutrikimai.

Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels, palikėjos palikimas šiai dienai nėra priimtas. Byloje nėra duomenų, kad apie nuosavybės teisų atkūrimo procesą pareiškėja būtų žinojusi anksčiau nei 2023 m. kovo mėnesį. Tai patvirtina ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas. Sužinojusi apie galimybę paveldėti pareiškėja nedelsiant kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, termino pareiškėjai atnaujinimas, įvertinus pateiktą atestamentą, atitiktų ir pačios palikėjos valią.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti L. A. palikimą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.