- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-298-894/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04202-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei M. J. dėl delspinigių sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei M. J. (toliau – atsakovė) prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 patvirtintos buvusių sutuoktinių ieškovo ir atsakovės 2016 m. liepos 4 d. sudarytos taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) 1.1 punktą ir sumažinti už kiekvieną pavėluotą atlikti mokėjimus dieną skaičiuojamus delspinigius iki 0,08 proc.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 išieškotas lėšas paskirstyti dengiant susidarius išlaikymo įsiskolinimo delspinigius bei leidžiant išieškotas lėšas paskirstyti dengiant einamo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, kad antstolio paskirstoma išieškota suma mažinama tik atsakovei priskaičiuotų delspinigių suma, o pati išlaikymo suma nėra mažinama. Kadangi ieškiniu ginčijamas delspinigių dydis (jų suma), todėl nepriėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus antstoliui išieškota suma padengti ne išlaikymo įsiskolinimą, o priskaičiuotus delspinigius, išsprendus ginčą gali nelikti ginčo objekto – visi ginčijami delspinigiai gali būti išieškoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 išieškotas lėšas paskirstyti dengiant susidariusio išlaikymo įsiskolinimo delspinigius, leidžiant išieškotas lėšas paskirstyti dengiant einamo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu siekia sumažinti patvirtintoje Taikos sutartyje nustatytą delspinigių dydį. Teismas įvertinęs pateiktą delspinigių paskaičiavimo lentelę, padarė išvadą, kad lentelė patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog antstolio išieškota suma mažinama tik atsakovei priskaičiuotų delspinigių suma, t. y. išieškotomis lėšomis yra dengiami delspinigiai, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir jo vykdymą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė, kurios naudai vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą, savanoriškai negrąžintų gautų lėšų, jeigu šioje byloje jų išieškojimo pagrindas būtų nuginčytas pagal ieškovo reikalavimą, neteigiama ir to, kad ji galėtų imtis veiksmų nuslėpti/perleisti gautas iš ieškovo pinigines lėšas ar kitą jai pačiai priklausantį turtą.
1.2. Ieškovas neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo bei neįrodė grėsmės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
1.3. Delspinigiai buvo ir yra skaičiuojami bei išieškomi tik dėl to, jog ieškovas piktybiškai nemoka išlaikymo vaikams pagal pačio sudarytos Taikos sutarties sąlygas.
1.4. Ieškovas ginčija tik dalį prievolės, tačiau yra uždraudžiamas visiškas prievolės priverstinis įvykdymas. Nutartimi yra uždraudžiama išieškotas lėšas paskirstyti visiems delspinigiams nuo 2016 m. liepos mėn., tačiau ieškinys paduotas 2025 m. lapkričio 12 d.
1.5. Pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis iš esmės yra uždraudžiama išieškotomis lėšomis mokėti išlaikymo įsiskolinimą ir einamąjį išlaikymą.
1.6. Ieškovas bet kokiomis priemonėmis siekia apsunkinti priverstinio išieškojimo procesą, susimažinti susidariusios skolos sumą. Tokie ieškovo veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti sprendžiant jo prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą bei atitikimą teisingumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovas neinicijuoja teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, nes nestabdo antstolio vykdomų veiksmų, kuriais šiuo metu yra parduodamas ir paskirstomas ieškovo turtas skolai padengti. Priešingai, ieškovas prašo leisti antstoliui iš paskirstytų lėšų dengti visą išlaikymo įsiskolinimą ir einamąjį išlaikymą.
2.2. Atsakovei kaip nepilnamečio sūnaus atstovei bus išmokami einamo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, kurios ir yra pagrindinės prievolės. Atsakovės teiginiai apie galimybę iš dalies vykdyti delspinigių mokėjimą yra nepagrįsti.
2.3. Atsakovės teiginiai apie tariamą ieškovo nesąžiningumą yra nepagrįsti ir į šiuos teiginius negali būti atsižvelgiama sprendžiant nutarties pagrįstumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
9. Atsakovas prašė prijungti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus: atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išlaikymo mokėjimo patvirtinančių dokumentų, faktinių delspinigių skaičiavimo lentelės, taikos derybų medžiagos nuorašus, automobilio sugadinimo ir kirvio nuotraukas, ištraukas iš www.rekvizita.lt apie Narvijos NT vadovą. Atsakovas nurodė, kad įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik susipažinus su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais teiginiais, į kuriuos atsakovas kitaip negali motyvuotai atsikirsti.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susijęs su ginčo klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės tinkamam nurodyto klausimo išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo abi privalomas sąlygas ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atskirajame skunde iš esmės yra kvestionuojama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimas.
15. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad ieškovas ieškiniu reikalauja sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 patvirtintoje buvusių sutuoktinių ieškovo ir atsakovės 2016 m. liepos 4 d. sudarytoje taikos sutartyje (toliau – Taikos sutartis) nustatytą delspinigių normą – nuo 0,2 proc. iki 0,08 proc. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi pakeitė šalių 2014 m. birželio 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su jos 2014 m. rugpjūčio 19 d. papildymu. Minėtu pakeitimu ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir periodines išlaikymo išmokas pervesti į vaiko F. M. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 26 dienos. Už kiekvieną pavėluotą atlikti mokėjimus dieną yra skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai. Iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra išieškomas vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškinio padavimo dieną antstolis yra priskaičiavęs 41 011,09 Eur išlaikymo skolą ir 138 461,06 Eur delspinigius.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 išieškotas lėšas paskirstyti dengiant susidariusio išlaikymo įsiskolinimo delspinigius, faktiškai yra sustabdomas delspinigių išieškojimas iš ieškovo (skolininko), nes išieškoti delspinigiai išieškotojams nebus išmokami.
17. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai iš esmės reiškia ne tik tai, kad būtina pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).
19. Bylos duomenys patvirtina (nutarties 15 punktas), kad ieškovas ieškiniu siekia sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 priskaičiuotų delspinigių sumą, ieškiniu reikalaudamas pakeisti šalių sudarytos Taikos sutarties (šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) sąlygą dėl delspinigių, sumažinat delspinigių normą. Ieškovo ieškinys pagal procesinį tikslą yra dėl Taikos sutarties (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) modifikavimo (pakeitimo).
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime ir neatsiras jo priverstinio vykdymo būtinumas. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, bus apsunktinas ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir pakeitus Taikos sutartyje (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) delspinigių normą, Taikos sutarties (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) pakeitimas įsigalios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nei ieškinio pareiškime, nei tiesiogiai ieškinio reikalavime nenurodė, nuo kurios datos turi būti skaičiuojami sumažinti delspinigiai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad tenkinus ieškovo ieškinį, pagrindas sumažintiems delspinigiams skaičiuoti atsirastų nuo po palankaus ieškovui teismo sprendimo įsiteisėjimo susidariusių ieškovo nesumokėtų išlaikymo sumų.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje buvo nepagrįstai nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, todėl yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo M. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.