Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lengvata“ dėl antstolio R. V. surašyto turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo CPK 84 straipsnio, pagal kurį teismas gali atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui tvarkos

11. Apeliantė padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė apeliantei terminą trūkumams pašalinti – sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškinys dar yra nepriimtas ir jo pagrindu civilinė byla dar nėra iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Iš LITEKO proceso duomenų matyti, kad ieškovė 2025 m. rugsėjo 19 d. padavė Vilniaus apygardos teismui prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuriame taip pat prašė ir atleisti nuo dalies užstato sumokėjimo. Teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atleisti nuo dalies užstato sumokėjimo ir nustatė septynių dienų terminą trūkstamai užstato daliai sumokėti. Ieškovė sumokėjo visą užstatą ir teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. skaitmenine rezoliucija priėmė 2025 m. rugsėjo 19 d. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Tą pačią dieną teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui paduoti. Ieškovė 2025 m. spalio 10 d. padavė ieškinį ir, be kita ko, prašė atidėti 12 833 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (už ieškinį mokėtinas 17 111 Eur žyminis mokestis, ieškovė sumokėjo 4 277,75 Eur).

12. Teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi, be kita ko, atmetė ieškovės prašymą ir neatidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo – nustatė ieškovei septynių dienų terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, t. y. 12 833 Eur. Taip pat teismas nurodė, kad, nustatytu terminu nesumokėjus nurodyto žyminio mokesčio, pareikštas ieškinys bus laikomas nepaduotu, o 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – panaikintos. Ieškovė 2025 m. lapkričio 3 d. padavė atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos teismo nutarties. Jį teismas 2025 m. lapkričio 6 d. skaitmenine rezoliucija priėmė ir išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. pranešimas išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o pranešimo kopija – tik ieškovės advokatui. Atsakovės advokatas 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė: 1) informuoti, ar išnagrinėtas atsakovės 2025 m. spalio 14 d. prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti 15 000 Eur užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti; 2) suteikti atsakovės advokatui prieigą prie civilinės bylos elektroninės kortelės. Vilniaus apygardos teismo teisėja skaitmenine rezoliucija: 1) suteikė atsakovės advokatui prieigą prie bylos; informavo, kad neišsprendė atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, nes neišspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir, tik jį išsprendus, bus pasisakyta dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo. Atsakovė 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į ieškovės 2025 m. lapkričio 3 d. atskirąjį skundą ir pridėjo atsiliepimo priedus, išvardytus šios nutarties 8.5 papunktyje. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. priėmė nurodytą atsiliepimą ir persiuntė Lietuvos apeliaciniams teismui.

13. Iš pirmiau aptartų pirmosios instancijos teismo ir bylos šalių procesinių veiksmų matyti, kad ieškovė, paduodama ieškinį, prašė teismo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė nurodytą ieškovės prašymą, o ieškovė 2025 m. lapkričio 3 d. atskiruoju skundu apskundė nurodytą nutartį (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nesutiko su gautu atskiruoju skundu ir po trijų darbo dienų jį persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiuntė atsakovei ieškovės 2025 m. lapkričio 3 d. atskirojo skundo kopijos ir nenustatė termino atsiliepimui į skundą pateikti. Atsakovė savo iniciatyva (teismo nepaprašyta) pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismas jį priėmė ir persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Taigi, atsakovė tiek atsiliepimą, tiek ir prie jo pridėtus įrodymus parengė ir pateikė savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti atsakovės atsiliepimo ir jo priedų. Susidarius tokiai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas nepriima su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų ir juos kartu su atsiliepimu grąžina atsakovei.

Dėl CPK 84 straipsnio aiškinimo ir taikymo

14. Apeliantė, remdamasis CPK 84 straipsniu prašė atidėti 12 833 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismas apskųsta nutartimi nepatenkino apeliantės prašymo, nes ji neįrodė sunkios savo turtinės padėties.

15. CPK 84 straipsnyje įtvirtinta, kad, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-931-464/2025, 25 punktas).

17. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-931-464/2025, 26 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantės finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, bet ji neįrodė, jog, išnagrinėjus bylą ir priėmus tokį galutinį teismo sprendimą, kuris būtų nepalankus apeliantei, ji sugebės sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Apeliantė nepateikė kitų duomenų, išskyrus tuos, kuriuos ji pateikė dar 2025 m. rugsėjo 19 d. paduodama prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (LITEKO bylos proceso dokumento Nr. DOK-1059). Pažymėtina, kad bendrovėje dirba vienas darbuotojas (Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 18 d. duomenys apie UAB „Tetruva“). Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. rugsėjo 18 d. išrašų matyti, kad didelė apeliantės nekilnojamojo turto masė turto perdavimo išieškotojui aktu perduota atsakovei (žemės sklypo dalis, butai bendrabutyje, administracinės ir kitos patalpos). Tai patvirtina ir dokumentai iš vykdomosios bylos (antstolio R. V. 2025 m. birželio 2 d. patvarkymas dėl nustatytos turto rinkos vertės; 2025 m. liepos 15 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo (1–osios varžytynės);2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymas dėl informacijos apie UAB „Tetruva“ pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/25/00053; 2025 m. birželio 11 d. patvarkymas dėl skolininko prieštaravimų ir atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę, 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas dėl neįvykusių 1–ųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/01063; ekrano nuotrauka iš Antstolių informacinės sistemos apie vykdomosiose bylose gautus dokumentus). Apeliantė 2024metais patyrė 824 811 Eur nuostolių, jos turto vertė buvo 4 201 769 Eur. Ji turėjo 6 643 323 Eur įsipareigojimų ir tik 4 Eur pinigų ar jų ekvivalento (balanso 11 eilutė). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės pateikti finansiniai duomenys patvirtina ne esamą jos finansinę padėtį, bet ankstesnių metų būklę (apeliantės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys: sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita). Apeliantė nepateikė teismui aktualių iki ieškinio padavimo teisme surinktų finansinių duomenų, taip pat duomenų apie šiuo metu turimas transporto priemones, ieškinio padavimo metu aktualių išrašų iš sąskaitų bankuose apie bendrovės lėšų likutį. Būtent nurodyti duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar šio metu apeliantė yra finansiškai pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį už jos pareikštą ieškinį. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius konkrečius įrodymus apeliantė turėjo pateikti prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, atmetami kaip nepagrįsti.

19. Asmuo, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti teismui ne ankstesnių metų, bet aktualius finansinius duomenis. Taigi, apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turėjo ne tik pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, pagrindžiančius kad ji dėl turtinės padėties dabar negali sumokėti dalies žyminio mokesčio, bet taip pat ir duomenis, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir ji sprendimo priėmimo dieną turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei jos ieškinys būtų atmestas. Nustatant, kokia yra bendrovės tikroji turtinė padėtis, turi būti įvertinta įrodymų visuma, t. y. ne tik asmens nurodyti finansiniai sunkumai, bet ir duomenys apie procesinių veiksmų, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis, atlikimo metu turėtą turtą, jo sudėtį, taip pat ir sudarytus sandorius, lėšų judėjimą. Tik pateikti išsamūs duomenys gali pašalinti abejones ir įrodyti, kad asmuo siekia pagrįstai pasinaudoti žyminio mokesčio atidėjimo institutu. Nesant pateiktų išsamių duomenų, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti CPK 84 straipsnį.

20. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad aplinkybė, jog apeliantei atstovauja profesionalūs teisininkai, nepagrindžia jos finansinės padėties. Vis dėlto tokios atstovavimo paslaugos neteikiamos neatlygintinai. Nesant duomenų apie apeliantės lėšų srautus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi pakankamai lėšų bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apskųsta nutartimi teismas grąžino apeliantei 8 555 Eur užstatą. Apeliantė žinojo, kad už pareikštą ieškinį ji turės sumokėti žyminį mokestį, jeigu nepateiks teismui duomenų, pagrindžiančių jos laikiną sunkią finansinę padėtį ir kad ji sprendimo priėmimo dieną galės sumokėti žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimą prašo atidėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, atgavusi užstatą, apeliantė turi daugiau galimybių sumokėti žyminį mokestį. Iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad apeliantė negauna kitų pajamų, iš kurių ji negalėtų įvykdyti einamųjų mokėjimų. Aplinkybes, susijusias su apeliantei priklausiusio nekilnojamojo turto perdavimu išieškotojai vykdymo procese, pirmosios instancijos teismas įvertins tik išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, nes šis klausimas ir yra bylos nagrinėjimo dalykas. Apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia tikrosios jos turtinės padėties. Dėl to nėra pagrindo taikyti CPK 84 straipsnį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad teismas teisingai pritaikė CPK 84 straipsnį, įvertino rašytinius įrodymus, apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pasibaigė, apeliantei nustatomas naujas terminas trūkstamai 12 833 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis),

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tetruva“ septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos 12 833 Eur (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminiam mokesčiui sumokėti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lengvata“ 2025 m. lapkričio 21 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą.