- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-572-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15183-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- P. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Lindorff Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir sugrąžinti tokias lėšas, jeigu jos buvo nurašytos pagal tokį patvarkymą. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ Nr. S1b-74866, kuriame (duomenys neskelbtini) nurodė vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų“). Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pervedimo pareiškėjui momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis, surašęs nustatytos formos patvarkymą, gali nukreipti išieškojimą, t. y. išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Teismas taip pat pažymėjo, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, todėl siekdamas užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus, antstolis turi teisę areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojų interesus. Nenustatyta, kad būtų neleidžiama skolininkui disponuoti jo sąskaita įkalinimo įstaigoje ir kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į skolininko grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, skolą išieškoti pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, grąžinti antstolio nuskaičiuotas lėšas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas visiškai nepasisakė dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies, kuria buvo grindžiamas skundas dėl antstolio veiksmų, taikymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko darbo pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus. Teismų praktika nurodytu klausimu yra susiformavusi.Antstolis neapriboja skolininko / pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ar kitokių gėrybių, antstolis vykdo išieškojimą CPK nustatyta tvarka. CPK 736 straipsnis nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių MMA, todėl tokios išskaitos yra galimos. Maisto produktų ar kitokių gėrybių įsigijimui skolininkas / pareiškėjas gali naudoti kitas lėšas, kurios liks po išskaitų. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lindorff Lietuva“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti į jas išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0010/16/03487 pagal 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-11534-838/2016 dėl 208,98 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „4finance“ naudai ir Nr. 0010/14/04507 pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. L2-11513-639/2014 dėl 125,81 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai. Antstolis 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ Nr. S1b-74866, kuriame (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis 733-743 straipsniais, nurodė vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA („pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų“). Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria yra nukreipiamas išieškojimas į pareiškėjo lėšas, neviršijančias vienos MMA, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies, kuria buvo grindžiamas skundas dėl antstolio veiksmų, taikymo. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, ir esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas. O išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos reglamentuojančiame CPK 736 straipsnyje nedraudžiama nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų davinių dalį, neviršijančią vienos MMA. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, reikalaudamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies („pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA. Taigi, matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiamu patvarkymu apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolis savo veiksmais nepažeidžia išieškojimą reglamentuojančių teisės normų, be to, atlikus išskaitas, pareiškėjui lieka piniginių lėšų, kurias jis gali panaudoti savo poreikiams patenkinti. Kaip jau minėta, apelianto nurodoma CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 pasisakė, jog minėtas CPK 668 straipsnio apribojimas taikomas tada, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šiuo atveju antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, kurios laikytinos pajamomis, todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio ribojimas netaikytinas. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo apeliantas, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo šioje byloje nurodytu atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai jį atmetė. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/03487, Nr. 0010/14/04507 antstoliui Aleksandrui Selezniovui.