- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-477-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00360-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- K. J., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui K. J..
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl žalos, padarytos pareigūnui vykdant tarnybines pareigas, atlyginimo regreso tvarka pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3 559,12 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
3. Ieškovas paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas įtariamųjų sulaikymas, kurio metu atsakovas K. J. sulaikymo metu nereagavo į pareigūnų reikalavimus, priešinosi, todėl panaudojant kovinių imtynių veiksmus atsakovas, sugriebęs Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui V. Š. už dešinės rankos penktojo piršto, jį suko, bandydamas išvengti sulaikymo. Pareigūnui V. Š. tą pačią naktį kreipusis į Ukmergės rajono priėmimo skyrių buvo nustatytas dešinės plaštakos penktojo piršto tiesiamosios sausgyslės pakenkimas, dėl ko išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2014-02-21. Pažymėjo, jog atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-192-161/2014 pripažintas kaltu pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kurio metu konstatuotas V. Š. sužalojimas tarnybos metu. Kadangi ieškovas pareigūno nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas, tokiu būdu patirdamas 3 559,12 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 2 793,66 Eur ligos pašalpa bei 765,46 Eur įmoka socialiniam draudimui, turi teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Pažymėjo, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakovo atsakomybei kilti: atsakovas K. J. yra kaltas dėl atsiradusios žalos, jo kaltė ir veiksmų neteisėtumas konstatuoti įsiteisėjusiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareigūnas patyrė sveikatos sužalojimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė pripažįstantis padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau už savo poelgį jis jau nubaustas administracine tarka. Mano, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio metu netyčia buvo padarytas pareigūnui sveikatos sutrikdymas, negali būti pagrindu reikalauti iš atsakovo žalos. Pažymėjo, kad pats pareigūnas netinkamai elgėsi, piktnaudžiavo savo teisėmis, gydydamas pirštą 92 dienas. Nurodė, kad jam nebuvo keliama baudžiamoji byla, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi jis niekam tyčia nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė (b. l. 39).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. priimdamas sprendimą nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti.
6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog pareigūnas buvo sužalotas atsakovo sulaikymo metu, o jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, t. y. sulaikant besipriešinantį asmenį, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra sulaikomo asmens neteisėti veiksmai. Taip pat nustatė, jog yra priežastinis ryšys tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2013 m. lapkričio 21 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo, kad sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, o po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai - nesulenkia dešinės rankos penkto piršto naginės falango.
7. Pažymėjo, jog Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes.
8. Nurodydamas, jog žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas civilinio kodekso normų, konstatavo, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą, t.y. išmokėdamas pareigūnui ligos pašalpą bei socialines įmokas, ieškovas turi teisę regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusios asmens tokio dydžio sumas, kurios buvo išmokėtos (b. l. 67-70).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo tokius esminius nesutikimo su sprendimu argumentus:
9.1 priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir visiškai nesuprantamas;
9.2. ieškovu byloje turėjo būti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kadangi buvo mokėta ligos pašalpa, tačiau ieškovas neįrodė, iš kokio fondo buvo mokamos ieškomos policijos pareigūnui;
9.3. ieškovas taip pat neįrodė sužalojimo sunkumo pareigūnui, be to, tai, kad pareigūnas nedirbo nuo 2013-11-22 iki 2014-02-21 ir jam buvo mokama ligos pašalpa, nėra pagrindo vertinti, jog nedirbo dėl atsakovo padaryto sužalojimo;
9.4. atsakovo veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudėtis, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, be to, nebuvo kaltinamas nesunkaus sveikatos sutrikdymu;
9.5. sulaikymo metu buvo stipriai sumuštas policijos pareigūnų, buvo iš jo tyčiojamasi ir žeminamas (b. l. 74-75).
10. Ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog tiek ieškinyje, tiek teismo sprendime išdėstytas reikalavimo teisinis pagrindas, nurodyta, jog ieškovas pareigūnui priklausančią ligos pašalpą ir socialinio draudimo įmokas mokėjo remdamasis įstatyminiu reglamentavimu. Pažymi, jog pareigūno nedarbingumą 92 dienas dėl 2013 m. lapkričio 21 d. patirtų sužalojimų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog pareigūnas sužalojimą patyrė dėl atsakovo veiksmų. Nurodo, jog policijos pareigūnų tarnyba yra neišvengiamai susijusi su padidėjusia tarnybine rizika, todėl bet koks fiziologinis pakenkimas (ypač tokių svarbių fiziologinių funkcijų kaip rankos riešo ar plaštakos motorika) turi būti gydomas iki visiško arba maksimaliai įmanomo išgijimo, kadangi priešingu atveju atsirastų rizika atsirasti sunkesnėms pasekmėms. Kadangi gydymas skiriamas ir nedarbingumas tęsiamas kvalifikuotų gydytojų nuožiūra, nėra pagrindo kvescionuoti pareigūnų nedarbingumo trukmės. Mano, jog egzistuoja visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl išmokėjęs sužalotam pareigūnui priklausančią nedarbingumo pašalpą ir socialinio draudimo įmokas ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo (b. l. 77-79).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2014 m. kovo 13 d. surašytoje nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS6-122 dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK KPS vyresniojo tyrėjo V. Š. sužalojimo tarnybos metu pripažinta, kad pareigūnas V. Š. 2013-11-21 patyrė sužalojimą tarnybos metu (b. l. 9). 2014 m. kovo 13 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 10-7-NA1-13 nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2013 m. lapkričio 21 d., sulaikant besipriešinantį asmenį patyrė dešinės plaštakos V-o piršto tiesiamosios sausgyslės pakenkimą (b. l. 12-13). Iš LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu konstatuota, kad atsakovas K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje (b. l. 21-27). Pareigūno V. Š. nedarbingumas tęsėsi nuo 2013-11-21 iki 2014-03-13 (b.l. 29-36), jam Vilniaus apskrities VPK finansų skyriaus pateiktos buhalterinės pažymos duomenimis išmokėta 3559,12 Eur suma, kurią sudaro 2793,66 Eur išmokėta ligos pašalpa, 765,46 Eur įmokos socialiniam draudimui (b.l. 56). Ieškovas reiškia regresinį reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas atsakovo civilinę atsakomybę.
12. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniai).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas yra atsakingas už pareigūno sveikatos sutrikdymą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-7982 patvirtina, kad policijos pareigūnas V. Š. laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2014-02-21 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, už šį laikotarpį ieškovas jam išmokėjo 2793,66 Eur nedarbingumo pašalpą (b.l. 7, 56). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-13 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-13 (b. l. 12-13), 2014-03-13 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS6-122 (b. l. 9-11), 2014-06-17 specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 2189 (b. l. 8), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11.-192-161/2014 (b. l. 21-27) patvirtina aplinkybę, jog policijos pareigūnas buvo sužalotas atsakovo K. J. sulaikymo metu, dėl ko pareigūnui buvo suteiktas nedarbingumas ir mokama nedarbingumo pašalpa. Apeliantas neginčija rašytiniuose įrodymuose nurodytų faktinių aplinkybių, neįrodinėja, jog civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos nepagrįstai ar neteisingai (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams dėl įrodytų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsniai), plačiau dėl jų nepasisako.
14. Apelianto argumentai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia byloje surinktų įrodymų turinio, pagrindžiančio aplinkybę, jog apeliantas neteisėtais veiksmais, t. y. priešindamasis pareigūnams sulaikymo metu, vieną iš jų sužalojo. Nors apeliantas įrodinėja, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-192-161/2014 nubaustas 600 Lt administracine bauda pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau minėtos aplinkybės nepaneigia žalos padarymo fakto, kadangi civilinė atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra visiškai skirtingos atsakomybės rūšys, jos kyla visiškai skirtingų teisės norminių aktų pagrindu ir tai, kad apeliantas nubaustas administracine tvarka, nereiškia, jog jam negali kilti ir civilinė atsakomybė įrodžius visas jos sąlygas. Neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-192-161/2014 nenustatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kadangi nagrinėjamu atveju žala kilo nepriklausomai nuo administracinio pažeidimo pobūdžio.
15. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir apelianto argumentus, jog ieškovu civilinėje byloje turėjo būti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi (žalos padarymo metu galiojusi redakcija) nustatyta pareigūnų laikino nedarbingumo, kilusio dėl su tarnyba susijusios veiklos, apmokėjimo tvarka, nurodant, kad laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos, todėl ligos pašalpa vykdant tarnybines pareigas nuketėjusiems pareigūnams mokama iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti (žalos padarymo metu galiojusi redakcija). Tokia ligos pašalpos mokėjimo tvarka nurodyta ir skundžiamame sprendime, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimą reiškia netinkamas ieškovas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).
17. Materialinės teisės normos reglamentuoja, jog prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, regresinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui pareiškęs asmuo turi pagrįsti realų žalos dydį, kuris neturėtų būti tapatinamas su trečiojo asmens išmokėtomis draudimo sumomis ar kitomis kompensacijomis, bet grindžiamas patirtais nuostoliais, atlyginant nukentėjusiajam jo patirtą žalą; ei nukentėjusiajam buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kurio galėjo reikalauti nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro 3559,12 Eur žala, susidedanti iš 2793,66 Eur ligos pašalpos ir 765,46 Eur socialinio draudimo įmokos (b. l. 62). Nors apeliantas neginčija paskaičiavimų, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės nesutinka su reikalaujama priteisti žala, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas peržiūrėti ieškovo reikalavimą, įvertinant jį pagal naujausią Kasacinio teismo praktiką.
19. Kasacinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, aiškiai pasisakė dėl reikalaujamos priteisti ligos pašalpos ir socialinio draudimo įmokų, pažymėdamas, jog ieškovo patirti nuostoliai nėra lygūs nukentėjusiojo patirtai žalai negautų pajamų forma, nes darbdavio socialinio draudimo įmokos yra darbdavio išlaidos socialiniam draudimui, jo vykdomos socialinės funkcijos padarinys, jos yra nesusijusios su žalos padarymo faktu ir tai nėra išlaidos nukentėjusio darbuotojo žalai atlyginti. Taip pat nurodė, kad regresinį reikalavimą pareiškusi įstaiga gali reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio galėtų reikalauti nukentėjusysis, tai nukentėjusiajam yra atlyginamos jo negautos pajamos, kurias apima nedarbingumo pašalpa, bet ne socialinio draudimo įmokos.
20. Kadangi pagal naujausią Kasacinio teismo praktiką darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos nėra laikomos ieškovo patirtais nuostoliais, nes nukentėjusiajam atlyginamos tik jo negautos pajamos (nedarbingumo pašalpa), teisėjų kolegija konstatuoja, jog 765,46 Eur socialinio draudimo įmokų suma iš atsakovo priteista nepagrįstai. Dėl nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai 3559,12 Eur žala, keistina, nurodant, jog iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2793,66 Eur žala (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai nuo minėtos sumos priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi keičiamas teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir iš atsakovo valstybės naudai priteistina 84 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 5,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, patenkinta reikalavimo dalis sudaro 21,51 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantas sumokėjo 106,77 Eur žyminio mokesčio, todėl jam priteistina iš atsakovo dalis žyminio mokesčio, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai sudaro 22,97 Eur (106,77 Eur x 21,51 proc. patenkinta reikalavimų dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191688326) naudai 2 793,66 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 66 euro ct) žalos atlyginimo ir 89,80 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą“.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191688326) atsakovo K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 22,97 Eur (dvidešimt du Eur 97 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.