Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. B., atsakovui K. J., atsakovo atstovui adv. R. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui K. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas V. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, patvirtino visas ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškinys susijęs su tuo, kad policijos pareigūnui, kuris vykdant tarnybos pareigas nukentėjo, darbdavys privalo nustatyti nelaimingo atsitikimo darbo metu aplinkybes ir išmokėti jam priklausančias išmokas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad nedarbingumo socialinė išmoka atitinka 100 procentų darbo užmokesčio. Atstovas paaiškino, kad tokiais atvejais atliekamas medicininis tyrimas ir atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį ir nedarbingumo laikotarpį, pareigūnui išmokoma kompensacija. Patvirtino, kad šiuo atveju, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti tik sumą, susijusią su nedarbingumu ir socialinėmis išmokomis, kuomet jis buvo nedarbingume, o išmokėtos kompensacijos priteisti neprašo. Ieškovo atstovas paaiškino, kad policijos pareigūnas buvo sužalotas vykdant tiesiogines pareigas sulaikymo metu, dėl to prašo išieškoti iš kaltojo asmens socialinio draudimo išmokas. Atstovas paaiškino, kad kai policijos pareigūnas nukenčia vykdant savo pareigas, jis turi pranešti apie tai viršininkui, tuomet nustatyta tvarka atliekamas patikrinimas ir nustatoma, ar pareigūnas nukentėjo vykdant policijos pareigas. Patvirtino, kad šioje byloje buvo priimta išvada, kad pareigūnas patyrė sužalojimus tarnybos metu, o nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu buvo nustatyta sužalojimo vieta, laikas ir kitos aplinkybės, kad pagal galiojančias taisykles dėl nelaimingo atsitikimo yra surašomi keli aktai. Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2013-11-22 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK KPS vyresnysis tyrėjas V. Š. surašė tarnybinį pranešimą dėl sulaikymo metu patirtos traumos (b.l. 14). Vilniaus apskrities VPK 2014-03-13 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK KPS vyresniojo tyrėjo V. Š. sužalojimo tarnybos metu (b.l. 9-11), kurioje pripažinta, kad pareigūnas V. Š. 2013-11-21 patyrė sužalojimą tarnybos metu. 2014-03-13 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 10-7-NA1-13 (b.l. 12-13), kuriame nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo vieta- Statikų k., Deltuvos sen., Ukmergės r., nukentėjusysis V. Š., nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-11-21, sužalota ranka, sužalojimo pobūdis- dešinės plaštakos V-o piršto tiesiamosios sausgyslės pakenkimas, sužalojimą patyrė sulaikant besipriešinantį asmenį. Iš LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos (b.l. 8) matyti, kad sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. 2014-02-17 atsakovui K. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 20) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-04-18 nutarimu konstatavo, kad K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 1 d., dėl administracinio tesiės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d. K. J. nebuvo nubaustas ir byla šioje dalyje buvo nutraukta, nustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš Sodros duomenų matyti, kad pareigūnas V. Š. turėjo nedarbingumą nuo 2013-11-21 iki 2014-03-13 (b.l. 29-36). Vilniaus apskrities VPK finansų skyriaus pateikta buhalterinė pažyma, iš kurios matyti, kad dėl pareigūno nedarbingumo buvo išmokėta 3559,12 EUR suma, iš kurios- 2793,66 EUR išmokėta ligos pašalpa, o likusi suma 765,46 EUR įmokų socialiniam draudimui (b.l. 56).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad K. J. sulaikymo metu, buvo sužalotas policijos pareigūnas V. Š., kuris po įvykio kreipėsi į Ukmergės rajono priėmimo skyrių ir jam buvo nustatytas dešinės plaštakos penktojo piršto tiesiamosios sausgyslės pakenkimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. vasario 21 d. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad vyresnysis tyrėjas V. Š. 2013-11-21 patyrė sužalojimą tarnybos metu. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuota, kad jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, t.y. sužalojimą patyrė sulaikant besipriešinantį asmenį, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra sulaikomo asmens neteisėti veiksmai. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2013-11-21 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai- nesulenkia dešinės rankos penkto piršto naginės falangą. Pareigūno V. Š. laikino nedarbingumo laikotarpiu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo ligos pašalpą bei sumokėjo įmokas socialiniam draudimui, iš viso 3559,12 EUR sumą, kurią prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo K. J..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas- pasiekti satisfakciją, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimų padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobūdžio įtaką žalos padariusiam asmeniui. Tokias atvejais regreso teisė galima taikant civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų. Jeigu valstybė, ar kitas asmuo, kuris išmokėjo nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą, neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių, bei pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam pareigūnui būtų perkeliama mokesčių mokėtojams. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t.y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas civilinio kodekso normų. Ieškovas, t.y. Vilniaus apskrities VPK, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą, t.y. išmokėdamas pareigūnui ligos pašalpą bei socialines įmokas, turi teisę regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusios asmens tokio dydžio sumas, kurios buvo išmokėtos. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalyje (Nr. IX-1538, Žin. 2003) nurodyta, kad laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nustatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomos atitinkamos vidaus reikalų įstaigos. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti, mokama ligos pašalpa lygi darbuotojo vidutiniams darbo užmokesčiui, t.y. policijos įstaiga tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Vilniaus apskrities VPK, išmokėjusi draudimo sumas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį fizinį asmenį, t.y. K. J., CK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi, valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojų reikalavimams, t.y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.), dėl to atsakovas turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.250 straipsniai) nustatytos, t.y. atsakovas sužalojo policijos pareigūną, kuris patyrė apysunkį sveikatos sutrikdymą, atsakovo kaltės forma neatsargumas, atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas Vilniaus apskrities VPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovo K. J. priteisiamas 106,77 EUR žyminis mokestis ir 5,80 EUR pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 96 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)3559,12 EUR (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 12 centų) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į.k. 191688326, buv. Birželio 23-iosos g. 16, LT-03205 Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 112,57 EUR (vieną šimtą dvylika eurų 57 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.