- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eTA-587-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02278-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigoti atsakovą suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 2 punktą ir 94 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 1 punktą pareiškėjui priklauso trumpalaikis pasimatymas nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir rugpjūčio 27 d. nuotoliniu būdu pasimatyti su savo pusbroliu E. S., kuris tuo metu buvo Kauno TI ir taip pat turėjo priklausantį trumpalaikį pasimatymą, tačiau tą dieną laisvų vietų nebuvo. Tuomet analogišką prašymą pateikė 2022 m. rugpjūčio 26 d., nurodydamas, kad pasimatymas nuotoliniu būdu su pusbroliu pareiškėjui būtų suteiktas 2022 m. rugsėjo 16 d. 09.00 val. Šią dieną laisvų vietų buvo, tačiau pasimatymas nuotoliniu būdu su pusbroliu, laikomu Kauno TI, taip ir neįvyko. Kauno TI administracija pareiškėjui pranešė, kad nesuteiks jam tokio pobūdžio trumpalaikio pasimatymo, kadangi toks nėra numatytas. Dėl neįvykusio pasimatymo pareiškėjas patyrė dvasinių kančių, didelių nepatogumų ir nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba ir atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyrius neturi duomenų apie tai, jog nuteistasis 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl nuotolinio pasimatymo suteikimo 2022 m. rugpjūčio 26 d. ar 2022 m. rugpjūčio 27 d. su pusbroliu E. S., kuris šiuo metu atlieka kardomojo kalinimo bausmę Kauno TI. Nėra duomenų dėl pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymo suteikti pasimatymą nuotoliniu būdu 2022 m. rugsėjo 16 d. 09.00 val. Taip pat nėra duomenų, kurie Pravieniškių PN-AK pareigūnai ar darbuotojai pranešė nuteistajam, kad nesudarys tokio pobūdžio trumpalaikį pasimatymą, kadangi toks nėra numatytas (2022 m. spalio 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 41-13793). Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje 2022 m. spalio 3 d. buvo gautas nuteistojo skundas (reg. Nr. 70(6)4214) dėl nesudarytos galimybės nuotoliniu būdu pasimatyti su pusbroliu, esančiu Kauno TI. Į šį skundą 2022 m. spalio 20 d. buvo pateiktas motyvuotas atsakymas (reg. Nr. 7-6074) „Atsakymas į skundą“, kuris pareiškėjui pasirašytinai įteiktas tą pačią dieną. Rašte nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 94 straipsnio 10 dalimi, teisė pasimatyti nuotoliniu būdu iki 2 valandų numatyta tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems sutuoktiniams. Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje nėra duomenų, jog nuteistasis yra sudaręs santuoką su asmeniu, atliekančiu kardomąjį kalinimą Kauno TI ar kitoje laivės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl neįvykusio pasimatymo ar pareigūnų veiksmų nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos –Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsisakymo pareiškėjui suteikti nuotolinį pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno TI, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. pateikė skundą Pravieniškių PN-AK, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. įteikė prašymus dėl trumpalaikio kontaktinio pasimatymo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir dėl trumpalaikio nuotolinio pasimatymo 2022 m. rugsėjo 16 d. su pusbroliu, esančiu Kauno TI. Pasimatymas su motina įvyko, o su pusbroliu neįvyko. Teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, jog atsakovo prašė suteikti nuotolinį pasimatymą, o ne vaizdo skambutį. Kartu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla (Nr. I1-394-402/2023) pagal paties pareiškėjo skundą dėl teisės paskambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu) pusbroliui E. S., esančiam Kauno TI, 2023 m. balandžio 14 d. priimtas sprendimas, kuriame teismas padarė išvadą, jog kalinimo įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad BVK numato skirtingą teisės į pasimatymą ir teisės paskambinti telefonu reguliavimą. Teismas vadovavosi BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 102 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad iš esmės neribojama nuteistų teisė skambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu) ir kitiems nuteistiems asmenims. Nuteistųjų teisę pasimatyti reglamentuoja BVK 94 straipsnio nuostatos. BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodyta su kokiais asmenimis gali vykti nuteistojo pasimatymai, be kita ko, jame nurodyta, kad pasimatymai gali vykti ir su artimaisiais giminaičiais. BVK 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas. Taigi, įstatymų leidėjas 94 straipsnio 10 dalyje įtvirtina išimtį, leidžiančią pasinaudoti teise į pasimatymą nuotoliniu būdu tik nuteistiems sutuoktiniams.
9. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, BVK 94 straipsnio 10 dalimi įgyvendinama teisė į privataus šeimos gyvenimo gerbimą ne tik suteikiant ilgalaikius pasimatymus, bet ir nuotolinius pasimatymus nuteistiems asmenims. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijose akcentuojama, kad svarbu, jog visi kaliniai galėtų palaikyti tinkamą ryšį su išoriniu pasauliu. Kita vertus, nors pareiškėjo atveju nuotolinis pasimatymas su nuteistu asmeniu (ne sutuoktiniu), esančiu kitoje įkalinimo įstaigoje, negali būti suteikiamas, vis dėlto nuteistiems asmenims numatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu (taip pat ir internetine telefonija), t. y. suteikiama galimybė palaikyti santykius su kitais nuteistais asmenimis kitais būdais. Taip pat pareiškėjui sudaryta galimybė naudotis teise į pasimatymus su asmenimis, nesančiais įkalinimo įstaigoje (pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteiktas pasimatymas su mama).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi BVK 94 straipsnio nuostatas, tai, kad tik susituokusiems nuteistiesiems numatyta teisė į nuotolinį pasimatymą, bei įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsakovo atsakymą, priėjo prie išvados, jog atsakovas, atsižvelgdamas į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su Kauno TI buvusiu nuteistuoju (pareiškėjo pusbroliu E. S.), todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su pareiškėjo pusbroliu E. S. Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjo pusbrolis nepriskiriamas prie artimųjų giminaičių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 str.). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, teismas nenustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl BVK atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla pagal jo skundą dėl teisės paskambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu), šis skundas buvo tenkintas iš dalies ir pripažinta, jog nuotoliniu būdu jis gali skambinti bent kokiam asmeniui, kuris gali būti bent kur, o pasimatyti nuotoliniu būdu su bent kuo negalima. Pareiškėjas pažymi, kad už vaizdo skambutį jam reikia mokėti ir šis vyksta ne ilgiau 20 minučių, tačiau pasimatymas vyksta 2 valandas ir už jį mokėti nereikia. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju nustatyta teisės normų kolizija ir jo diskriminacija. Pareiškėjo manymu, tikslinga būtų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis atitinkamai į Konstitucinį Teismą su prašymų ištirti, ar BVK 94 straipsnis 10 dalis neprieštarauja Konstitucijai arba remtis EŽTT atitinkama praktika ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) neteisėtų veiksmų, atsisakius pareiškėjui suteikti nuotolinį pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno TI, atlyginimo. Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno TI.
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs BVK 94 straipsnio nuostatas (kad tik susituokusiems nuteistiesiems numatyta teisė į nuotolinį pasimatymą), byloje esančius duomenis ir atsakovo atsakymą, priėjo prie išvados, jog atsakovas, atsižvelgdamas į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su Kauno TI buvusiu nuteistuoju (pareiškėjo pusbroliu E. S.).
17. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (žr. nutarties 11–12 p.).
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Tikrinamu atveju pareiškėjas skundėsi Pravieniškių PN-AK administracijai dėl nesudarytos galimybės nuotoliniu būdu pasimatyti su pusbroliu E. S., esančiu Kauno TI. Pravieniškių PN-AK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakė, kad, vadovaujantis BVK 94 straipsnio 10 dalimi, teisė pasimatyti nuotoliniu būdu iki dviejų valandų numatyta tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems sutuoktiniams. Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje nėra duomenų, jog nuteistasis yra sudaręs santuoką su skunde nurodytu asmeniu, atliekančiu kardomąjį kalinimą Kauno TI. Teismo vertinimu, šiuo atveju Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai ir byloje nenustatyta neteisėtų veiksmų sąlyga sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
20. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 94 straipsnio, įtvirtinančio nuteistųjų teisę pasimatyti, 2 dalies 1 punktą, prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų gali vykti tik nuteistojo pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu), artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų pasimatymai (BVK 94 str. 3 d.). Pagal BVK 94 straipsnio 10 dalį, nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai arba juos pavaduojantys pareigūnai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas BVK 94 straipsnio 10 dalyje leidžia pasinaudoti teise į pasimatymą nuotoliniu būdu tik nuteistiems sutuoktiniams (žr. nutarties 8 p.). Kita vertus, BVK nėra teisės normų, suteikiančių teisę ir nustatančių laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pasimatymo su kardomojo kalinimo bausmę atliekančiu asmeniu tvarką.
21. Šiame kontekste kartu atsižvelgtina į reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjas ir asmuo, su kuriuo jis siekia pasimatyti nuotoliniu būdu, yra specifinį teisinį statusą turintys asmenys, kurių teisių ir laisvių apribojimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-218-492/2023).
22. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje eTA-585-525/2023 išnagrinėjo ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, Kauno TI administracijai atsisakius suimtajam E. S. suteikti nuotolinį pasimatymą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu pusbroliu V. K. (pareiškėju) ir, be kita ko, įvertinęs aktualias Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, nusprendė, jog nenustatytas teisinis pagrindas, įpareigojantis tardymo izoliatoriaus administraciją suteikti E. S. pasimatymą su nuteistuoju (pareiškėju) nuotoliniu būdu, neįtvirtinus tokių pasimatymų organizavimo ir vykdymo pagrindų bei tvarkos. Teismas akcentavo, kad, nagrinėjamos bylos kontekste svarstant šių asmenų nuotolinio pasimatymo klausimą, šio pasimatymo tikslas būtų ne ryšių su išoriniu pasauliu palaikymas, o E. S. ir pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nustatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu, t. y. galimybė palaikyti santykius kitais būdais.
23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta (žr. nutarties 20–22 p.), darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), atsisakydama suteikti pasimatymą nuotoliniu būdu, veikė teisėtai. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, nenustatyta būtinoji sąlyga kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK nuostatų atitikties Konstitucijai tyrimo, tačiau šis prašymas pripažintinas deklaratyviu ir abstrakčiu, pareiškėjui neišdėsčius ir teisėjų kolegijai nenustačius reikšmingų šį prašymą grindžiančių teisinių argumentų, todėl prašymas netenkinamas.
25. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.