Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos atsakove laikytina Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsisakymo pareiškėjui suteikti nuotolinį pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, buvo apribota teisė gauti nuotolinį (2 val. trukmės) pasimatymą su pusbroliu E. S., esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. pateikė skundą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. įteikė prašymus dėl trumpalaikio kontaktinio pasimatymo 2022 m. rugsėjo 15 d. ir dėl trumpalaikio nuotolinio pasimatymo 2022 m. rugsėjo 16 d. su pusbroliu, esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pasimatymas su motina įvyko, o su pusbroliu neįvyko.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, jog atsakovo prašė suteikti nuotolinį pasimatymą, o ne vaizdo skambutį. Kartu pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla (Nr. I1-394-402/2023) pagal paties pareiškėjo skundą dėl teisės paskambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu) pusbroliui E. S., esančiam Kauno tardymo izoliatoriuje. Minėtoje administracinėje byloje 2023 m. balandžio 14 d. priimtas sprendimas, kuriame nurodoma, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendime padarė išvadą, kad kalinimo įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Atkreiptinas dėmesys, kad BVK numato skirtingą teisės į pasimatymą ir teisės paskambinti telefonu reglamentavimą.

Pažymėtina, kad BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 102 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „kam skambinti pasirenka nuteistasis“. Taigi, įstatymų leidėjas nenumatė baigtinio asmenų sąrašo, kuriems nuteistieji turi teisę skambinti (taip pat skambinti ir internetinės telefonijos būdu), taipogi nenumatyti ribojimai nuteistiesiems, t. y. šia teise gali naudotis visi nuteistieji įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, iš esmės neribojama nuteistų teisė skambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu) ir kitiems nuteistiems asmenims.

Nuteistųjų teisę pasimatyti reglamentuoja BVK 94 straipsnio nuostatos.

BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodyta su kokiais asmenimis gali vykti nuteistojo pasimatymai, be kita ko, jame nurodyta, kad pasimatymai gali vykti ir su artimaisiais giminaičiais.

Tačiau šiam ginčui aktualu įvertinti, kaip įstatymo leidėjas reglamentuoja būtent nuteistų asmenų teisę pasimatyti nuotoliniu būdu, kai prašymas teikiamas dėl pasimatymo nuotoliniu būdu su asmeniu, atliekančiu bausmę kitoje įkalinimo įstaigoje. BVK 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad prižiūrint pataisos įstaigos administracijai, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu – iki dviejų valandų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas. Taigi, įstatymų leidėjas 94 straipsnio 10 dalyje įtvirtina išimtį, leidžiančią pasinaudoti teise į pasimatymą nuotoliniu būdu tik nuteistiems sutuoktiniams.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr. EŽTT sprendimą Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimas Nr. 25498/94, 61 p.). Vertinant situaciją minėtos EŽTT bylos kontekste, pasisakytina, kad organizuodama nuteistųjų ilgalaikius pasimatymus, pataisos įstaiga turėtų vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į privataus šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama EŽTT praktikoje ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančius tinkamą šios teisės įgyvendinimą. Suteikiant teisę į ilgalaikius pasimatymus asmenims, be kita ko, yra įgyvendinama, užtikrinama teisė į šeimos gyvenimą, artimų santykių palaikymą ir puoselėjimą, taip, kaip ši teisė yra numatyta Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios teisės prigimtis lemia, kad ji yra vienodai aktuali ir svarbi visiems visuomenės nariams, nepaisant jų statuso.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir EŽTT praktiką, BVK 94 straipsnio 10 dalimi įgyvendinama teisė į privataus šeimos gyvenimo gerbimą ne tik suteikiant ilgalaikius pasimatymus, bet ir nuotolinius pasimatymus nuteistiems asmenims.

Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijose akcentuojama, kad svarbu, jog visi kaliniai galėtų palaikyti tinkamą ryšį su išoriniu pasauliu. Kita vertus, nors pareiškėjo atveju nuotolinis pasimatymas su nuteistu asmeniu (ne sutuoktiniu), esančiu kitoje įkalinimo įstaigoje negali būti suteikiamas, vis dėlto nuteistiems asmenims numatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu (taip pat ir internetine telefonija), t. y. suteikiama galimybė palaikyti santykius su kitais nuteistais asmenimis kitais būdais. Taip pat pareiškėjui sudaryta galimybė naudotis teise į pasimatymus su asmenimis, nesančiais įkalinimo įstaigoje (pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jam buvo suteiktas pasimatymas su mama).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Bausmių vykdymo įstatymo 94 straipsnio nuostatas, tai, kad tik susituokusiems nuteistiesiems numatyta teisė į nuotolinį pasimatymą, bei įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsakovo atsakymą, daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su Kauno tardymo izoliatoriuje buvusiu nuteistuoju (pareiškėjo pusbroliu E. S.), todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su pareiškėjo pusbroliu E. S..

Netgi pritariant pareiškėjo pozicijai, kad pagal bendras įstatymo nuostatas jis turi teisę į pasimatymą su artimaisiais giminaičiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis), pareiškėjo pusbrolis nepriskiriamas prie artimųjų giminaičių. Pagal CK3.135 straipsnį, apibrėžiantį šią sąvoką, artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Įvertinus prieš tai nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų, teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas dėl abiejų pareiškėjo reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.