- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- I1-394-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02524-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos namai), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-1601.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pateikė prašymą Pataisos namų administracijai dėl vaizdo skambučio su pusbroliu E. S. esančiu Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau jis neįvyko. Pataisos namų administracija nurodė, kad vaizdo skambučiai galimi tik su Panevėžio pataisos namais. 2022 m. kovo 28 d. su prašymu kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl galimybės paskambinti vaizdo skambučiu pusbroliui E. S. esančiam Kauno tardymo izoliatoriuje. 2022 m. balandžio 6 d. Pataisos namų administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jog Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų, todėl prašymas nebus tenkinamas. Pareiškėjas nurodė, kad BVK 102 straipsnyje nėra nurodyta draudimo skambinti tarp kalinių. Draudimas negali būti absoliutus ir jeigu Pataisos namų administracija nenori suteikti vaizdo skambučio, toks atsisakymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, nurodant teisėtą tikslą dėl kurio buvo būtina riboti pareiškėjo teises. Dėl tokių Pataisos namų administracijos veiksmų ar neveikimo pareiškėjas teigia patyręs didelių nepatogumų, dvasines bei emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37-40, 47-49). Atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis LR BVK 94 straipsnio 10 dalimi vaizdo skambučio pagalba (nuotoliniu būdu) gali pasimatyti tik sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pataisos įstaigos administracija pagrįstai atsisakė suteikti galimybę pareiškėjui vaizdo skambučiu paskambinti savo pusbroliui, kalinčiam Kauno tardymo izoliatoriuje. Pataisos namų atsakymas išsamus, nurodomi motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Pataisos namų bei Kalėjimų departamento pateikti atsakymai/sprendimai į pareiškėjo skundą yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti. Todėl pareiškėjo keliami reikalavimai dėl sprendimų naikinimo yra nepagrįsti ir turėtų būti atmestini. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl nesuteikto vaizdo skambučio, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių PN-AK 2022 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 7-1760 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-1601 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK buvo apribota teisė paskambinti vaizdo skambučiu pusbroliui E. S., esančiam Kauno tardymo izoliatoriuje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. prašymu Nr. 72 (7-8) 762 kreipėsi į pataisos namų administraciją prašydamas paaiškinti teisės aktų reglamentavimą susijusį su vaizdo skambučių suteikimu, bei suteikti vaizdo skambutį su Kauno tardymo izoliatoriuje laikomu pusbroliu E. S..
2022 m. balandžio 6 d. pataisos namų administracija pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 7-1760 į jo prašymą, nurodant, nuteistųjų skambinimą fiksuoto ryšio telefonu tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 str. 1 d.: Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Taip pat Pataisos įstaigų ir izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių IV skyrius ir Pataisos įstaigos direktoriaus 2022-02-04 įsakymas Nr. V-79, kuriame numatyta: Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. Pažymėjo, jog LR BVK nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų. Prašymas nebus tenkinamas. (b. l. 6).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmiau įvardintu sprendimu, 2022 m. balandžio 14 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1601, nurodydamas, kad BVK nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų, o vaizdo skambutis tarp kalinčių asmenų gali vykti tik jei jie yra sutuoktiniai, skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Pravieniškių PN-AK administracijos atsakymo pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstu ir jį naikinti (b. l. 50-53).
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo, (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi prašymo skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu) metu) 37 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviroje kolonijoje, pusiaukelės namuose ir gyvenančius už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (38 punktas). Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Nuteistieji, kuriems suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu pagal Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra (prieš skambindami telefonu kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais arba paskambinę, taip pat pasirinkdami kitą skambinimo telefonu laiką) (39 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuoseklioje praktikoje taip pat pažymi, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).
Pravieniškių PN-AK direktoriui 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinus Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) vaizdo skambučio (internetinės telefonijos) paslauga teikiama kaip dar viena alternatyvi bendravimo priemonė. Aprašo 15 punkte nurodyta, kad nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu, vaizdo telefonija Įstaigoje organizuojamas kiekvieną dieną nuteistųjų laisvu nuo darbo, renginių ar laisvalaikio metu; nuteistiesiems telefoniniai pokalbiai suteikiami, kurie yra mokūs ar naudojasi ryšio paslauga kalbėti kito abonento sąskaita (16 punktas); nuteistųjų skambinimas ir klabėjimas vaizdo skambučių įrangos pagalba vykdomas įrengtoje pokalbių patalpoje ar vietoje (21.1 punktas); nuteistasis, pageidaujantis skambinti ir kalbėti vaizdo skambučių įrangos pagalba, pateikia Resocializacijos skyriaus pareigūnui rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, pageidaujamą vaizdo pokalbio datą, laiką, pokalbio dalyvių vardus, pavardes ir el. pašto adresus (21.2 punktas) (b. l. 42-46).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu, tačiau pareiškėjas nurodo, kad jam neleido skambinti vaizdo skambučiu pusbroliui, kuris kali Kauno TI.
Teismas pažymi, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
Atsakovės atstovas nurodė, kad LR BVK nenumato vaizdo pokalbių tarp nuteistųjų, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.
Teismas, įvertinęs Bausmių vykdymo įstatymo 102 straipsnį, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių IV skyriaus nuostatas, daro išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę paskambinti telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstitucijai, nurodė, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susirašinėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka. Teismo vertinimu, šis išaiškinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.
Iš aukščiau paminėtų teisės aktų matyti, kad nėra apibrėžtas asmenų ratas, kam nuteistasis gali skambinti, o kam ne.
Atsakovės atstovas atsiliepime nenurodė, kad Pravieniškių PN-AK vaizdo skambučių (internetinės telefonijos) sistema neveikia, todėl turėjo pareigą užtikrinti nuteistojo teisę paskambinti vaizdo skambučiu (internetine telefonija).
Kaip jau buvo minėta, teisės aktai nustato galimybę nuteistiesiems kiekvieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu arba naudotis interneto telefonija, tokia pozicija išdėstyta ir atsakovo pareiškėjui teiktuose atsakymuose dėl naudojimosi internetine telefonija, ir ši galimybė (teisė) nėra ribojama.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vaizdo skambučiai nuteistiesiems gali būti suteikiami tik kaip alternatyva skambinimui telefonu, pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, kaip alternatyva vaizdo skambučiams, buvo suteikiami telefoniniai pokalbiai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Bausmių vykdymo įstatymo 102 straipsnio, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punkto, Pravieniškių PN-AK laikomų nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo nuostatas, įvertinusi tai, kad nuteistiesiems paskambinti telefonu (vaizdo skambučiu) apribojimų nenumatyta, bei įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo teiktą skundą atsakovui, bei atsakovo atsakymą, nenustatė objektyvių priežasčių (techninių kliūčių), kodėl pareiškėjui kaip alternatyva skambinimui telefonu, teisė pasinaudoti vaizdo skambučiu buvo apribota, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas esant techninėms galimybėms, neužtikrino pareiškėjo teisės, kaip alternatyva skambinimui telefonu, pasinaudoti vaizdo skambučiu, taip pažeisdamas Taisyklių 37 punkto nuostatas. Todėl, Pataisos namų 2022 m. balandžio 6 d. rašto ir Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalys dėl vaizdo skambučio nesuteikimo laikytinos neteisėtomis ir naikintinomis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteistų atsakovės atstovų veiksmų nagrinėjant jo prašymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog, nepagrįstai apribojus pareiškėjo teisę į vaizdo skambučius, jis negalėjo palaikyti tinkamų socialinių ryšių su pusbroliu, ir dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikus prašymą dėl vaizdo skambučio su pusbroliu skyrimo, tačiau atsakovui šių prašymų nepagrįstai netenkinus, t. y. konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), pareiškėjas, negalėdamas palaikyti tinkamų socialinių ryšių su artimu giminaičiu (pusbroliu), patyrė neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
Pareiškėjas prašė priteisti 6 00 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02).
Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad vienkartinis vaizdo skambučio nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl vaizdo skambučio nesuteikimo būtų pablogėję ar nutrūkę pareiškėjo santykiai su pusbroliu. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Taigi, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 7-1760 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-1601.
Pripažinti, kad buvo pažeista V. K. (V. K.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.