- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eTA-585-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02280-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnybos), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) įpareigoti atsakovą suteikti jam trumpalaikį pasimatymą su pusbroliu V. K., esančiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą jis turi teisę pasimatyti su kitu asmeniu nuotoliniu būdu iki 2 valandų. Kauno tardymo izoliatorius (toliau – Kauno TI) nepagrįstai apribojo šią teisę ir nesuteikė pareiškėjui teisės pasimatyti su pusbroliu, kuris bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK. Dėl neįvykusio pasimatymo pareiškėjas patyrė dvasines ir emocines kančias.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovo teigimu, nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog nuotoliniu būdu pasimatyti vienas su kitu gali laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, todėl Kauno TI pareiškėjui tokio pasimatymo suteikti neturėjo teisės. Pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl neįvykusio pasimatymo ar pareigūnų veiksmų nedetalizavo, dėstydamas bendro pobūdžio argumentus. Pareiškėjas nepagrindė sąlygų viešajai deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundo reikalavimai yra nepagrįsti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atvyko į Kauno TI; pareiškėjas suimtojo teisėmis dėl nuotolinio pasimatymo su nuteistuoju V. K., kuris atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, kreipėsi 2022 m. rugsėjo 12 d. į Kauno TI direktorių; Kauno TI 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. 49-489 atsakė pareiškėjui, kad teisės aktai nenumato galimybės suimtiesiems pasimatyti su asmenimis atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, todėl nuotolinis pasimatymas suteiktas nebus; pareiškėjas teismui nurodė, kad jam Kauno TI buvo apribota teisė gauti nuotolinį (2 val. trukmės) pasimatymą su pusbroliu V. K., esančiu Pravieniškių PN-AK.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo prašė suteikti nuotolinį pasimatymą, ne vaizdo skambutį, o Suėmimo vykdymo įstatymas numato skirtingą teisės į pasimatymą ir teisės paskambinti telefonu reglamentavimą. Teismas, įvertinęs Suėmimo vykdymo įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, darė išvadą, jog įstatymų leidėjas nenumatė baigtinio asmenų sąrašo, kuriems suimtieji turi teisę skambinti (taip pat ir internetinės telefonijos būdu), be to, nenumatyti ribojimai suimtiesiems, išskyrus tuos atvejus, jeigu yra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu, t. y. šia teise gali naudotis visi suimtieji įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
8. Teismas akcentavo, jog ginčui aktualu įvertinti, kaip įstatymo leidėjas reglamentuoja būtent suimtų asmenų teisę pasimatyti nuotoliniu būdu, kuomet prašymas teikiamas dėl pasimatymo nuotoliniu būdu su asmeniu, atliekančiu bausmę kitoje įkalinimo įstaigoje. Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsniu, taip pat atkreipdamas dėmesį, jog pasimatymų suteikimo suimtiesiems tvarką įtvirtina Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d.), (toliau – ir Taisyklės) V skyrius, o ginčo laikotarpiu Kauno TI laikomų suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo tvarką nustatė Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-136 (toliau – ir Aprašas).
9. Teismas, apibendrindamas bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, darė išvadą, jog nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Taisyklėse nėra nurodyta, kad nuotoliniu būdu pasimatyti vienas su kitu gali laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, todėl nagrinėjamu atveju aktualus įstatymo viršenybės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Taigi Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis norminiais teisės aktais ir šiuo atveju nėra teisės akto, tiesiogiai leidžiančio nuotolinius pasimatymus tarp dviejų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, nėra aprašyta jų organizavimo ir vykdymo tvarka, todėl Kauno TI pareiškėjui nuotolinio pasimatymo su kitu nuteistuoju, kuris yra kitoje kalinimo įstaigoje, suteikti neturėjo teisės.
10. Teismas akcentavo, jog pagal tarptautinės teisės aktus svarbu, kad visi kaliniai galėtų palaikyti tinkamą ryšį su išoriniu pasauliu, tačiau, nors pareiškėjo atveju nuotolinis pasimatymas su nuteistu asmeniu (ne sutuoktiniu), esančiu kitoje įkalinimo įstaigoje negali būti suteikiamas, nuteistiems asmenims numatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu (taip pat ir internetine telefonija), t. y. suteikiama galimybė palaikyti santykius su kitais nuteistais asmenimis kitais būdais, pareiškėjui taip pat sudaryta galimybė naudotis teise į pasimatymus su asmenimis, nesančiais įkalinimo įstaigoje.
11. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog atsakovas, atsižvelgdamas į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su Pravieniškių PN-AK buvusiu nuteistuoju (pareiškėjo pusbroliu V. K.), todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui nuotolinį pasimatymą su šiuo asmeniu. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba (anksčiau – Kauno TI) būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę žalą, o nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų, teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
13. Pareiškėjas nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teisme buvo nagrinėjama byla pagal pusbrolio V. K. skundą dėl teisės paskambinti telefonu (internetinės telefonijos būdu), šis skundas buvo tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad nuotoliniu būdu pusbrolis gali skambinti bent kokiam asmeniui, kuris gali būti bent kur, o pasimatyti nuotoliniu būdu su bent kuo negalima. Pareiškėjas pažymi, kad už vaizdo skambutį jam reikia mokėti ir šis vyksta ne ilgiau 20 minučių, tačiau pasimatymas vyksta 2 valandas ir už jį mokėti nereikia. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju nustatyta teisės normų kolizija ir jo diskriminacija.
14. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Suėmimo vykdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą, o pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tardymo izoliatoriaus administracijai atsisakius suimtajam suteikti nuotolinį pasimatymą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, suimtasis Kauno TI, su prašymu kreipėsi į šios įstaigos administraciją, prašydamas suteikti trumpalaikį nuotoliniu būdu vyksiantį pasimatymą su pusbroliu V. K., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK. Kauno TI, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, jo netenkino, nurodydamas, jog teisės aktai nenumato galimybės suimtiesiems pasimatyti su asmenimis, todėl nuotolinis pasimatymas pareiškėjui suteiktas nebus.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TI administracijos sprendimu atsisakyti jam suteikti nuotolinį pasimatymą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas dėl nurodytų aplinkybių priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Kauno TI suteikti pareiškėjui atitinkamą nuotolinį pasimatymą.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Suėmimo vykdymo įstatymo ir BVK nuostatų atitikties Konstitucijai tyrimo, tačiau šis prašymas pripažintinas deklaratyviu ir abstrakčiu, pareiškėjui neišdėsčius ir teisėjų kolegijai nenustačius reikšmingų šį prašymą grindžiančių teisinių argumentų, todėl prašymas netenkinamas.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, dėl neįvykusio pasimatymo pareiškėjas patyrė dvasines ir emocines kančias, todėl jam neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais buvo sukelta neturtinė žala.
24. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiuo atveju teismas iš esmės sprendė, jog nėra teisės akto, tiesiogiai leidžiančio nuotolinius pasimatymus tarp dviejų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, nėra aprašyta jų organizavimo ir vykdymo tvarka, todėl Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą grindžiantis įstatymo viršenybės principu, pareiškėjui nuotolinio pasimatymo su kitu nuteistuoju, kuris yra kitoje kalinimo įstaigoje, suteikti neturėjo teisės. Teismo vertinimu, šiuo atveju Kauno TI veikė teisėtai ir byloje nenustatyta neteisėtų veiksmų sąlyga sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
25. Asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis reglamentuojama Suėmimo vykdymo įstatymu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).
26. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio, įtvirtinančio suimtųjų teisę pasimatyti, 1 dalį, tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
27. Suimtiesiems leidžiama pasimatyti ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai arba neprižiūrint. Pasimatymas neatskiriant lankytojų ir suimtojo gali vykti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 2 d.).
28. Pagal Suėmimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai, suimtiesiems taip pat leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 3 d. 1 p.).
29. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 8 d.).
30. Ginčo laikotarpiu pasimatymų Kauno TI tvarka buvo nustatyta Pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos apraše, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-136.
31. Kaip šiuo aspektu teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodyto Aprašo 20 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir abu neturi teisės išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, leidžiama pasimatyti nuotoliniu būdu arba neprižiūrint Kauno TI administracijai, jei jie apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą pataisos įstaigą susijusias išlaidas.
32. Vis dėlto, įvertinusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Apraše, kaip ir Sulaikymo vykdymo įstatyme, atitinkamų teisės normų, suteikiančių teisę ir nustatančių suimtojo pasimatymo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu tvarką, nėra.
33. Šiame kontekste kartu atsižvelgtina į reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjas (sulaikytasis) ir asmuo, su kuriuo jis siekia pasimatyti nuotoliniu būdu (nuteistasis) yra specifinį teisinį statusą turintys asmenys, kurių teisių ir laisvių apribojimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-218-492/2023).
34. Kitaip tariant, nagrinėjamos bylos kontekste svarstant pareiškėjo nuotolinio pasimatymo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu pusbroliu klausimą, šio pasimatymo tikslas būtų ne ryšių su išoriniu pasauliu palaikymas, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui ir asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nustatyta teisė į susirašinėjimą ir teisė skambinti telefonu, t. y. galimybė palaikyti santykius kitais būdais.
35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas teisinis pagrindas, įpareigojantis tardymo izoliatoriaus administraciją suteikti pareiškėjui pasimatymą su nuteistuoju, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, nuotoliniu būdu, neįtvirtinus tokių pasimatymų organizavimo ir vykdymo pagrindų bei tvarkos.
36. Taigi darytina išvada, jog Kauno TI (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), atsisakydamas pareiškėjui suteikti jo prašytą pasimatymą nuotoliniu būdu, veikė teisėtai.
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
39. Nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, nenustatyta būtinoji sąlyga kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovo atstovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.