- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-30460-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24745-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) priteisti 500,00 Eur negrąžinto kredito, 301,00 Eur bendros kredito kainos, 1831,59 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 103,15 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje – asmeniškai. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir atsakovės J. K. 2016 m. sausio 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 200896, kuria atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutartimi sulygtas galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2017 m. sausio 19 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perleido reikalavimo teises UAB „Credit day“ į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė ir UAB „Credit day“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pilnai sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir/arba įvykdė sutartą prievolę, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota 2019 m. birželio 25 d. pranešimu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei šiuo atveju kyla pareiga grąžinti kredito sumą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas bei iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 500,00 Eur negrąžinto kredito ir 301,00 Eur bendros kredito kainos (LR CK 6.873 str. 1 d.).
Pagal LR CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutinkamai su LR CK 6.258 str. 1 d. nuostatomis, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d. numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad VKĮ 11 str. 8 d. norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (LR CK 1.80 straipsnis) (LAT 2020-02-17 nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (LR CK 6.71 str.) (LAT 2012-08-14 nutartis Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad LR CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (LAT 2016-02-05 nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 p.). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (LAT 2020-02-17 nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020).
Remiantis CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p., preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (LAT 2018-07-19 nutartis Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 p.; 2019-12-03 nutartis Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1831,59 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų taikant 103,15 procentų palūkanų normą. Šiuo atveju teigtina, kad palūkanų normos dydis (103,15 procentai) viršija VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų), todėl teigtina, kad sutarties specialiųjų sąlygų sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 str. 8 d., ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (LR CK 1.80 straipsnis).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (LR CK 6.73 str. 2 d.), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos LR CK 6.228⁴ str. 8 d. (LAT 2018-07-19 nutartis Nr. e3K-3-289-1075/2018; LAT 2020-02-17 nutartis Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, ieškovės reikalavimai dėl 1831,59 Eur kompensacinių palūkanų ir 103,15 proc. palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmestini.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 801,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 2632,59 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 801,00 Eur, t. y. 30,43 procentus nuo visų reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistini 54,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, į.k. 302528679, naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 301,00 Eur (trys šimtus vieną eurą 00 vt) bendros kredito kainos, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos 801,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,77 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.